- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- I-151-243/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00370-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Aivaras Surblys
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Sigitui Jonikaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. patikslintą prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-12-08 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-198 „Dėl A. Š. sveikatos sutrikdymo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Š., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyresnysis patrulis, patikslintu prašymu teismo prašo:
1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-12-08 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-198 „Dėl A. Š. sveikatos sutrikdymo“;
2) pripažinti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir atitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms kompensacijai gauti;
3) įpareigoti atsakovą išduoti siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK) patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti (b.l. 39-43).
Pareiškėjas nurodo, jog 2009-09-07 apie 11.00 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sporto salėje antiriaušinių taktinių veiksmų pratybų metu atlikdamas veiksmus su skydu kryptelėjęs kairės kojos kelį susižalojo ir buvo nedarbingas nuo 2009-09-07 iki 2009-12-04. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po pirminės apžiūros jam diagnozuotas kairės kojos raiščių patempimas, 2009-09-16 konstatuotas kairės kojos menisko ir kryžminių raiščių plyšimas, 2009-09-21 atlikta kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio operacija. Nurodo, jog 2009-11-06 nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 30-AR-21 konstatuota, kad 2009-09-07 apie 11.00 val. tarnybinių mokymų metu atlikdamas taktikos veiksmus voroje su kitais pareigūnais, sukdamas į kairę, kryptelėjo kairį kojos sąnarį ir patyrė kairio kelio sąnario priekinio raiščio ir vidinio menisko plyšimus. Akte nurodyta, kad sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnyba, o nelaimingas atsitikimas įvyko tarnybos metu. Pareiškėjo teigimu, atlikus tarnybinį patikrinimą 2009-12-08 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-198 neteisingai konstatuota, jog jo sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar policijos pareigūno statusu ir kad atlikti veiksmai nebuvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir kad patirtos traumos atsiradimo aplinkybės nesietinos su sąlygomis kompensacijos mokėjimui. Ginčijama išvada grindžiama tuo, jog nėra duomenų, kad jo sveikata sutrikdyta dėl trečiųjų asmenų poveikio vykdant tarnybines pareigas ir todėl nėra pagrindo siųsti jį į centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Pareiškėjas argumentuoja, jog pareigūnų A. K., R. L., A. Š., T. L. ir G. S. paaiškinimai patvirtina jo sužalojimo faktines aplinkybes ir faktą, jog sužalojimas įvyko tarnybos (tarnybinių mokymų) metu. Pratybose dalyvavę pareigūnai patvirtino faktą, kad traumą jis patyrė būtent atlikdamas taktikos veiksmus voroje su kitais pareigūnais ir pilna amunicija. Teigia, jog tokie veiksmai besąlygiškai susiję su padidėjusiu pavojumi ir rizika. Pažymi, jog nuo jo nepriklauso aplinkybė, kad vietoje mokymų plane numatytų teorinių mokymų vyko treniruotės sporto salėje, nes jis, būdamas pareigūnas, turėjo vykdyti tiesioginio viršininko G. S. nurodymus.
Pareiškėjo A. Š. atstovas prašyme išdėstytų motyvų pagrindu prašo jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo A. Š. prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo patirta trauma buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei. Atsakovo teigimu, pareiškėjo patirta trauma priskirtina nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau - Sąlygos) 3 punktą, kuriame numatyta, jog draudiminiais pripažįstami įvykiai, atsitikę apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jo, taip pat ne tarnybos metu (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir pratybų laiką, ir pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties priežastimi. Akcentuoja, jog tai, kad pareigūnas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, nėra pagrindas jam išmokėti kompensaciją, o yra pagrindas pripažinti, kad jis patyrė nelaimingą atsitikimą tarnyboje pagal Statuto 49 straipsnį. Teigia, jog būtent tai konstatuota tarnybinio patikrinimo išvadoje. Akcentuoja, jog pareiškėjo susižalojimo įvykis ištirtas visapusiškai ir sąlygos kompensacijai, numatytai Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, nenustatytos, nes nagrinėjamu atveju pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai (b.l. 24-25).
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas atsikirtimų pagrindu prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliktas tarnybinis patikrinimas dėl A. Š. traumos, kurio metu nustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyresnysis patrulis A. Š. 2009-09-07 apie 11.00 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sporto salėje (Jūros g. 1) antiriaušinių taktinių veiksmų pratybų metu susižalojo kairės kojos kelį. Tarnybinio patikrinimo 2009-12-08 išvadoje Nr. 30-IS-198 „Dėl A. Š. sveikatos sutrikdymo“ konstatuota, jog A. Š. sveikatos sutrikdymas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar policijos pareigūno statusu, jo atlikti veiksmai nesusiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (b.l. 10-13).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo 2009-12-08 išvada Nr. 30-IS-198 yra individualus administracinis aktas, nes atitinka individualaus administracinio akto požymius, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje ir ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvada sukelia pareiškėjui A. Š. teisines pasekmes – jos pagrindu pareiškėjui nepaskirta kompensacija.
Pareiškėjas nesutinka, kad jo trauma priskirta nelaimingiems atsitikimams, o ne nelaimingam atsitikimui tarnyboje. Prašo išvadą panaikinti, pripažinti, kad jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir atitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms kompensacijai gauti bei įpareigoti atsakovą išduoti jam siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas A. Š. sužalojimą patyrė 2009-09-07 apie 11 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sporto salėje (Jūros g. 1) antiriaušinių taktinių veiksmų pratybų metu. Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje kelia abejonę, ar iš tikrųjų tuo metu, kai pareiškėjas susižalojo, buvo vykdomos pratybos, nes pagal patvirtintą mokymų planą turėjo vykti teoriniai mokymai. Atsakovas abejonę grindžia ir tuo, jog pagal specialiųjų priemonių išdavimo registracijos duomenis iš budėtojų dalies buvo paimti tik trys plieniniai skydai. Atsakovo argumentus paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Iš liudytojo policijos pareigūno G. S. parodymų matyti, jog jis pakeitė savo sudarytą Mobiliojo būrio mokymų planą ir 2009-09-07 apie 11.00 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sporto salėje (Jūros g. 1) vyko antiteroristinės pratybos, kurių metu buvo naudojami plastikiniai skydai. Liudytojas taip pat parodė, jog Mobilus būrys turi savo sandėlį, iš kurio ima amuniciją pratyboms, todėl Budėtojų dalies specialiųjų priemonių išdavimo registracijos žurnale nėra duomenų apie tai, kad būtų paimta amunicija. Analogiškus parodymus dėl A. Š. traumos kilimo priežasties, vietos ir laiko davė ir liudytojai policijos pareigūnai A. K., R. L., A. Š., T. L., treniravęsi kartu su pareiškėju ir matę įvykio aplinkybes. Pareigūnų parodymai atitinka tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Aplinkybę, jog 2009-09-07 11 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sporto salėje vyko Mobiliojo būrio pareigūnų pratybos, patvirtina ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis pareigūno J. V. tarnybinis pranešimas. Konstatuotina, jog nėra abejonių dėl pareiškėjo susižalojimo aplinkybių antiriaušinių taktinių veiksmų pratybų metu.
Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas Statute ir su jo įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais numatytomis sąlygomis ir tvarka.
Statuto 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Statuto 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas tarnyboje ar susijęs su tarnyba – įvykis tarnybos metu, įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jei pareigūnas šios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama nustačius vieną iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įstatymų leidėjas atribojo, kuriais atvejais dėl sveikatos sutrikimų vidaus tarnybos pareigūnui turi būti išmokama atitinkamo dydžio kompensacija, o kuriais draudimo išmoka. Pažymėtina, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų socialinių garantijų taikymą (skirtingai nuo Statuto 49 straipsnio 1 dalyje) įstatymų leidėjas sieja su papildomais kriterijais, t. y. tarnybinių pareigų atlikimas turi būti susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Šie kriterijai turi būti vertinami ne tik atsižvelgiant į Statuto 3 straipsnio 7 dalyje pateiktą vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo sampratą, bet ir tiesiogiai siejami su konkrečia pareigūno veikla, vykdant Policijos veiklos įstatyme bei pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Iš pareiškėjo A. Š. paaiškinimų ir liudytojų A. K., R. L., A. Š., T. L. ir G. S. parodymų matyti, jog pratybų metu buvo atliekami taktiniai veiksmai su pilna amunicija voroje su kitais pareigūnais. Iš A. Š. parodymų matyti, jog pratybų metu pareigūnai ėjo vora, vienas paskui kitą, jo niekas nestūmė, koją kryptelėjo eidamas. Pagal bylos aplinkybes šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo susižalojimas tarnyboje negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas traumą patyrė pratybų metu, t. y. tuomet, kai, bylos duomenimis, nebuvo jokio pavojaus pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenės vertybėms, kurias jis turėtų ginti, atlikdamas tarnybos pareigas. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau jo susižalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. sveikata sutrikdyta kitų asmenų poveikiu iš šalies dėl atitinkamų teisėtai atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Analogiškai ši Statuto nuostata aiškinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-111/2010, 2010-01-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-154/2010, 2009-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A502–2258/2009, 2009-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–263/2009, 2008-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1987/2008, 2008-11-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261–1827/2008 ir kt.). Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, tai yra tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, todėl rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismas pažymėjo, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami, todėl šioje byloje remiamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.
Ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3-10 punktų nuostatas dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti, ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 punktas). Skundžiamoje išvadoje konstatuojant, jog A. Š. sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar policijos pareigūno statusu, į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 10 punkte nurodytus klausimus yra atsakyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustatyti Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje (b.l. 10-13).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-12-08 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-198 „Dėl A. Š. sveikatos sutrikdymo“ yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo ją panaikinti. Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK) A. Š. patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo prašymas nepatenkintas, todėl jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo A. Š. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-12-08 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-198 „Dėl A. Š. sveikatos sutrikdymo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
nepatenkinti pareiškėjo A. Š. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.