Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2007 m. gegužės 21 d. surašė J. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209⁴ straipsnio 2 dalyje, padarymo. Protokole nurodė, kad 2007 m. gegužės 8 d. buvo patikrintas UAB „Gargždų mida“ muitinės sandėlis pagal UAB „Gargždų mida“ prašymą išvežti iš muitinės sandėlio lengvuosius automobilius įprastinėms tvarkymo operacijoms atlikti, tačiau du prašyme nurodyti automobiliai Ford Focus ir Toyota Carina rasti adresu Nemuno g. 141, Klaipėda, priešingai nei prašyme nurodytu adresu Nemuno g. 140, Klaipėda, o lengvasis automobilis VW Bora nebuvo rastas nė vienu iš šių adresų. Tuo, kaip nurodyta protokole, J. D. , UAB „Gargždų mida“ direktorius, atsakingas už sandėlyje saugomas prekes ir lengvojo automobilio VW Bora buvimo adresu Nemuno g. 140, Klaipėda, neužtikrinimą, pažeidė Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. RŽ13-91 2.22 punktą ir II skyriaus 6 punktą bei Papildomo susitarimo prie šios sutarties Nr. RŽ13-97 3.10 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 1B-332 „Dėl prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo A, B, C arba D tipo muitinės sandėlio veiklai ir jo priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ 14 punktą, Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 101 straipsnio 1 dalies b punktą, 109 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį.

II.

Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti teismui iš naujo.

Nurodo, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 13 straipsniu, muitinė turi teisę atlikti visų rūšių patikrinimą, būtiną užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobiliosios grupės pareigūnai, vadovaudamiesi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 2B-1048 „Dėl muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų patvirtinimo“ 4.1 punktu pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius ar gautą informaciją atlieka transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių patikrinimą visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Šioje byloje pagal gautą Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko pavaduotojo nurodymą mobiliosios grupės pareigūnai atliko ne muitinės sandėlio patikrinimą, o prekių, laikinai išvežtų iš muitinės sandėlio, patikrinimą, ar nėra atliekamos neįprastinės, draudžiamos operacijos su tokiomis prekėmis. Todėl sandėlio savininko iš anksto informuoti nereikėjo, kadangi, vadovaujantis Muitinės kodekso 37 straipsniu, į Bendrijos teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos, o joms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra. Turima informacija pasitvirtino, nes muitinės leidime nurodyti du automobiliai buvo rasti kitu adresu, o automobilis VW Bora iš viso nerastas. Apelianto nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą, kad buvo tikrinamas muitinės sandėlis, nes buvo tikrinama, ar yra saugomi automobiliai muitinės sandėlio savininko prašyme, suderintame su muitine, nurodytose vietose.

Taip pat, apelianto nuomone, liudytojų P. S. ir A. E. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. J. D. 2006 m. vasario 1 d. patikrinimo aktu yra įspėtas, kad UAB „Gargždų mida“ užtikrintų prašymuose išgabentų lengvųjų automobilių kontrolę, nurodytų tikslius adresus, kur bus laikomi automobiliai, ir dėl tam tikrų aplinkybių norint pakeisti jų laikymo vietą, būtinai informuotų muitinę ir gautų jos leidimą. Be to, teismas nepilnai ištyrė protokolo surašymo aplinkybes, kadangi iš surinktų įrodymų matyti, jog UAB „Gargždų mida“ direktorius J. D. sąmoningai vilkino protokolo surašymą, trukdė nustatyti atsakingą asmenį, nepateikdamas pasiaiškinimų muitinės pareigūnams ir atidėliodamas atvykimą į muitinę dėl protokolo surašymo. J. D. neužtikrino išvežamų iš muitinės sandėlio automobilių kontrolės, pasinaudodamas muitinės suteiktu leidimu, išgabentus iš muitinės sandėlio automobilius laike ne nurodytoje vietoje. Taip pat teismas neteisingai išaiškino ir Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties RX13-91 4.4 punktą, kadangi jis nustato muitinei pareigą informuoti muitinės sandėlio savininką apie jo darbuotojų, įgaliotų atidaryti, uždaryti, plombuoti muitinės sandėlį, pasirašyti dokumentus, susijusius su muitinės sandėlio veikla, ir atlikti kitus veiksmus, padarytus pažeidimus, o ne pranešti apie numatomus patikrinimus, todėl teismo išvada, kad muitinės pareigūnai nesilaikė sutarties 4.4 punkto reikalavimų, neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

J. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalyje, padarymo.

ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už gamybos, prekybos, paslaugų teikimo ar kitos veiklos laisvosiose ekonominėse zonose, laisvuosiuose sandėliuose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose ir neapmuitinamose parduotuvėse tvarkos pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą J. D. atžvilgiu dėl ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, padaręs išvadą, jog jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, J. D. , UAB „Gargždų mida“ direktoriui, inkriminuoto pažeidimo esmę sudaro tai, kad UAB „Gargždų mida“ 2007 m. gegužės 2 d. prašyme Nr. (LR10)-RŽ89-724 išvežti iš muitinės sandėlio lengvuosius automobilius įprastinėms tvarkymo procedūroms atlikti nurodyti automobiliai Ford Focus ir Toyota Carina buvo rasti ne tuo adresu, kuris nurodytas minėtame prašyme, o automobilis VW Bora iš viso nebuvo rastas, tai yra jis neužtikrino VW Bora buvimo prašyme nurodytu adresu Nemuno g. 140, Klaipėda. Tuo, kaip nurodyta protokole, jis pažeidė Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. RŽ13-91 2.22 punktą ir III skyriaus 6 punktą bei Papildomo susitarimo prie šios sutarties Nr. RŽ13-87 3.10 punktą, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 1B-332 „Dėl prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo A, B, C arba D tipo muitinės sandėlio veiklai ir jo priežiūrai reikalavimų patvirtinimo“ 14 punktą ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 101 straipsnio 1 dalies b punktą, 109 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1B-332 patvirtintų Prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo A, B, C arba D tipo muitinės sandėlio veiklai ir jos priežiūrai reikalavimų 14 punktas nustato, kad muitinės sandėlio savininkas privalo vykdyti muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties sąlygas.

2004 m. gegužės 10 d. Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. RŽ13-91, sudarytos tarp Klaipėdos teritorinės muitinės ir Lietuvos ir Rusijos UAB „Gargždų mida“, 6 punktas nustato, kad muitinės sandėlio savininkas už prekių priėmimą į muitinės sandėlį arba išvežimą iš jo be muitinio tikrinimo, už muitinės formalumų atlikimo tvarkos ir muitinio tikrinimo reikalavimų bei sutarties sąlygų nevykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 2005 m. gegužės 25 d. Papildomo susitarimo dėl muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. RŽ13-91 dalinio pakeitimo Nr. RŽ13-87 7 punktu buvo pakeistas minėtos Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. RŽ13-91 3.10 punktas, jį išdėstant taip – muitinės sandėlio savininkas turi teisę gavus rašytinį muitinės sandėlį prižiūrinčio muitinės posto sutikimą leisti laikinai išgabenti iš muitinės sandėlio prekes įprastinėms tvarkymo operacijoms atlikti, jeigu muitinės sandėlio steigimo leidime nurodyta, kad tam tikras įprastines tvarkymo operacijas numatoma atlikti laikinai išgabenant prekes iš muitinės sandėlio.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 101 straipsnio b punktas nustato, kad sandėlio savininkas atsako už įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu, vykdymą. Šio reglamento 109 straipsnio 1 dalis nustato, kad su importuotomis prekėmis gali būti atliekamos įprastinės tvarkymo operacijos, kurių tikslas – išlaikyti nepakitusią prekių būklę, pagerinti jų išvaizdą arba prekinę kokybę, paruošti jas platinimui arba perpardavimui, o 110 straipsnis nustato, kad susidarius atitinkamoms aplinkybėms, prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti laikinai išgabentos iš muitinės sandėlio; taip išgabenti prekes galima tik gavus išankstinį muitinės sutikimą, kurį duodama muitinė nustato tokio išgabenimo sąlygas; su išgabentomis iš muitinės sandėlio prekėmis gali būti atliekamos 109 straipsnyje nurodytos tvarkymo operacijos, laikantis tame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Taigi nurodytų teisės aktų nuostatų pagrindu darytina išvada, jog muitinės sandėlio savininkas iš muitinės sandėlio prekes laikinai išgabenti įprastinėms tvarkymo operacijoms gali gavęs sandėlį prižiūrinčio muitinės posto sutikimą (Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. RŽ13-91 (Papildomo susitarimo Nr. RŽ13-87 redakcija) 3.10 punktas), o muitinė sutikime dėl tokio išgabenimo nurodo tokio išgabenimo sąlygas (Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 110 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog J. D. tinkamai pranešė muitinės darbuotojams apie automobilių išvežimą įprastinėms operacijoms atlikti, tačiau, kaip seka iš protokolo turinio, jam inkriminuoto pažeidimo esmę sudaro ne ta aplinkybė, jog jis nepranešė apie lengvųjų automobilių išvežimą iš muitinės sandėlio įprastinėms tvarkymo operacijoms atlikti ar kad pranešė netinkamai – aplinkybę apie pranešimą muitinei bei Klaipėdos teritorinės muitinės leidimą tokiam išvežimui neabejotinai patvirtina byloje esantis UAB „Gargždų mida“ prašymas (b. l. 29). Administracinio teisės pažeidimo protokolu J. D. inkriminuoto pažeidimo esmę sudaro tai, jog automobiliai nebuvo rasti minėtame prašyme nurodytu adresu Nemuno g. 140, Klaipėda, kadangi, kaip nustatyta Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų atlikto patikrinimo metu, prašyme nurodyti automobiliai Ford Focus ir Toyota Carina buvo rasti adresu Nemuno g. 141, Klaipėda, o automobilis VW Bora iš viso nebuvo rastas (b. l. 30, 31, 32). Taigi nagrinėjamu atveju siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už protokole nurodyto pažeidimo padarymą, reikšminga aplinkybė, kurią buvo būtina išsiaiškinti – ar muitinės sandėlio savininkas (jo įgaliotas asmuo) turėjo pareigą užtikrinti, kad minėti automobiliai būtų saugomi būtent prašyme leisti iš muitinės sandėlio išgabenti lengvuosius automobilius nurodytu adresu. Tačiau teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino.

Pastebėtina, kad nurodyta pareiga nei minėtuose teisės aktuose, nei Muitinės sandėlio aptarnavimo sutartyje nėra tiesiogiai įtvirtinta. Tačiau, kaip minėta, protokole nurodytame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 110 straipsnyje numatyta, kad išgabenti iš muitinės sandėlio prekes įprastinėms tvarkymo operacijoms atlikti galima tik gavus išankstinį muitinės sutikimą, kurį duodama muitinė nustato tokio išgabenimo sąlygas. UAB „Gargždų mida“ 2007 m. gegužės 2 d. prašyme nurodė, kad automobiliai Ford Focus, Toyota Carina ir VW Bora, kuriuos prašoma leisti išgabenti iš muitinės sandėlio, bus saugomi adresu Nemuno g. 140, Klaipėda (b. l. 29). Klaipėdos krovinių posto atsakingo pareigūno užrašyta rezoliucija „Leidžiama iki 2007 m. rugpjūčio 2 d.“ patvirtina, jog toks sutikimas buvo duotas, tačiau kartu darytina išvada, jog toks sutikimas buvo duotas prašyme nurodytomis sąlygomis – o būtent, kad nurodyti automobiliai bus saugomi nurodytu adresu. Taigi muitinės sandėlio savininkas šių sąlygų privalėjo laikytis.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog iš minėtų teisės aktų nuostatų seka, kad už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209⁴ straipsnio 2 dalyje, atsako muitinės sandėlio savininkas. Taigi už veiklos nurodytame muitinės sandėlyje tvarkos pažeidimą atsako UAB „Gargždų mida“. Tačiau pažymėtina, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Taigi administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamą ATPK straipsnį gali būti patrauktas tik fizinis asmuo. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, tai yra fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 86-90). J. D. yra UAB „Gargždų mida“ direktorius, bet, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Gargždų mida“ direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-12 „Dėl asmenų, atsakingų už muitinės sandėlį, paskyrimo“ muitinės sandėlio vadovu buvo paskirtas P. S. . Iš minėtos Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties nuostatų seka, kad muitinės sandėlio vadovas – tai asmuo, atsakingas už muitinės sandėlio veiklą. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog byloje nėra surinkta įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslias P. S. pavestas funkcijas bei jo įgaliojimus, o būtent – ar jam buvo pavestos konkrečios funkcijos, susijusios su užtikrinimu, kad įprastinėms tvarkymo operacijoms atlikti iš muitinės sandėlio teritorijos išvežtos prekės būtų laikomos su muitinės įstaiga suderintoje vietoje, darytina išvada, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti, kas yra tinkamas administracinės atsakomybės už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, nurodytą protokole, subjektas. Nurodytai aplinkybei išsiaiškinti būtina surinkti papildomus įrodymus.

Taip pat teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame nutarime akcentuojamos aplinkybės dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų galimai padarytų procesinių pažeidimų, atliekant patikrinimą bei tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-3, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo, turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir pareikšti prašymus, ir, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, šiomis teisėmis jis pasinaudojo. Taigi bylos tyrimo institucijoje (Klaipėdos teritorinėje muitinėje) stadijoje galimai padaryti procesiniai pažeidimai, susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių neužtikrinimu, buvo ištaisyti pirmosios instancijos teisme ir jie nėra pakankamas pagrindas administracinei bylai nutraukti. Tuo tarpu sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai pažeidė muitinės sandėlio bei jo veiklos patikrinimo procedūrą, nepagrįsta, kadangi šiuo atveju, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, muitinės sandėlis nebuvo tikrinamas, o buvo tikrinamos faktinės aplinkybės dėl lengvųjų automobilių, išvežtų iš muitinės sandėlio įprastinėms tvarkymo operacijoms atlikti, buvimo vietos adresu Nemuno g. 140, Klaipėda, kaip kad buvo nurodyta muitinės sandėlio savininko prašyme (b. l. 29). Kita vertus, nurodytos aplinkybės dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų galimai padarytų procesinių pažeidimų atliekant patikrinimą turėjo būti įvertinti tuo aspektu, kiek tokie galimi pažeidimai galėjo įtakoti surinktų įrodymų neteisėtumą ir pan. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas jokio nurodytų pažeidimų vertinimo nutarime nepateikė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išnagrinėti, o priimto sprendimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nepagrindė pakankamais argumentais ir įrodymais. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą panaikinti ir J. D. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.