- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 1S-1347-238/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 93-595 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 28 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 25 d.).Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 93-595 nutarta nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 5 mėnesių 28 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija nurodė, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; bausmės atlikimo laikotarpiu 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 6 kartus baustas drausmine tvarka; 3 kartus skatintas; pataisos įstaigoje mokėsi, kreipėsi dėl įsidarbinimo, tačiau dėl darbo vietų stokos priimtas nebuvo; dalyvauja socialinės reabilitacijos programose; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (25 balai pagal OASys metodiką), vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 26 balų iki 25 balų; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog vien tai, kad šiuo metu nuteistasis A. G. elgiasi tinkamai, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skunde nuteistasis A. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos yra išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Teigia, kad jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, be to, yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, galiojančių nuobaudų neturi, taip pat egzistuoja pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo veiksniai. Įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog pasitaisė, ir nebenusikalsti, kadangi turi aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje – dirbs, puoselės socialinius ryšius – padės šeimai. Teigia norintis vėl tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, pareigingu piliečiu, kuris turi ne tik teises, bet ir pareigas, nes jaučia didelę atsakomybę prieš šeimą, kuriai ypač dabar yra reikalinga jo parama ir pagalba.Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. G. priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. G. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio gabenimą ir platinimą bendrininkų grupėje. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu A. G. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padarytas siekiant finansinės naudos, tačiau nuteistasis nesistengė pataisos namuose dirbti, kas patvirtintų, kad jis yra pasitaisęs ir ketina lėšas pragyvenimui gauti teisėtu būdu. Nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (25 balai pagal OASys metodiką) tačiau nuo paskutinio vertinimo sumažėjo minimaliai (ankstesnio vertinimo metu – 26 balai), tai rodo, jog nuteistasis akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nedaro. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs net septynis kartus, iš jų šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, o nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturis kartus, tačiau paskutinį kartą jis buvo baustas prieš kiek daugiau nei pusantrų metų, o po šios nuobaudos paskyrimo jis buvo skatintas tris kartus, dėl ko jam buvo panaikintos dvi paskutinės nuobaudos anksčiau termino. Darytina išvada, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka, o kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei tai, kad jis yra linkęs greitai veikti, ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. G. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam LR BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. G. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. G. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.