Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. 2-90-405/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
2-90-405/2018
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00504-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Ieškovas
K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-90-405/2018Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00504-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant ieškovei K. K.,ieškovės atstovei adv. Rimutei Giruckienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anai Aidietienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. K. ieškinį P. Ž. (P. Ž.) dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. K. ieškiniu prašo nustatyti, kad P. Ž. – jos dukros V. K., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas, priteisti iš atsakovo P. Ž. dukrai išlaikymą mokant kas mėnesį 130 Eur dydžio išmokas ir priteisti iš P. Ž. 520 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė K. K. paaiškino, kad su atsakovu P. Ž. susipažino 2015 m. birželio mėn., bendravo apie vieną mėnesį, rugpjūčio mėnesį abu pradėjo kartu gyventi pas jos motiną. Rugsėjo mėnesį pasijutusi, kad laukiasi, apie tai pasakė atsakovui. Su motina kildavo konfliktai, todėl su atsakovu išsinuomojo butą Švenčionių m. Atsakovas dažnai konfliktuodavo, todėl ji supykusi kelis kartus grįžo gyventi pas motiną, tačiau atsakovui paprašius vėl gyvendavo su juo. 2016 m. sausio mėn., supykusi ant atsakovo, grįžo gyventi pas motiną. Atsakovas žinojo, kad ji nėščia, norėjo gyventi kartu ir auginti vaiką, su atsakovu bendravo internetu. Gimus vaikui, atsakovas ją aplankė du kartus, vieną kartą atvažiavo, kai vaikui buvo mėnuo, davė pinigų, pasakė, kad sauskelnėms. Atsakovas su dukra nebendrauja, neteikia jai išlaikymo, dukrą išlaiko ji viena. Dukros išlaikymui skiria apie 100 Eur. Ji šiuo metu nedirba, gauna pašalpas, gyvena su vaikais motinai priklausančiame bute. Už darželį moka 25 Eur, perka malkas – per sezoną išleidžia apie 240-360 Eur, už butui tiekiamą elektros energiją moka motina. Prašė ieškinį patenkinti.

Ieškovės atstovė adv. Rimutė Giruckienė prašė ieškinį patenkinti, kadangi jis įrodytas. Ieškovė ir liudytoja apklausta ieškovės motina J. K. paaiškino, kad ieškovė su atsakovu bendravo nuo 2015 m. birželio mėn., po mėnesio kartu apsigyveno pas ieškovės motiną, vėliau persikėlė gyventi atskirai. Šalims konfliktuojant, ieškovė 2016 m. pradžioje grįžo gyventi pas motiną. 2016-06-07 gimus dukrai Viltei, atsakovas du kartus aplankė ieškovę, ketino vykti daryti DNR ekspertizę. Atsakovas, būdamas ieškovės dukros tėvu, vaikui išlaikymo neteikė, dukrą išlaikė viena ieškovė. Įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl prašė iš atsakovo priteisti dukros išlaikymui 130 Eur dydžio išmokas, taip pat priteisti 520 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ana Aidietienė davė išvadą, kad tėvystės nustatymas atitinka nepilnametės V. K. teisėtus interesus, vaikas turi teisę žinoti savo tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš ieškovės K. K., liudytojos J. K. paaiškinimų, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra V. K., vaiko gimimo įraše tėvas nenurodytas (b. l. 5). Liudytoja J. K. nurodė, kad jos dukra K. K. nuo 2015 birželio mėn. bendravo su atsakovu, nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. jie kartu gyveno jos namuose, gyveno atskirame kambaryje. Po kiek laiko dukra su atsakovu išsikraustė gyventi atskirai ir gyveno iki 2016 m. pradžios, kol dukra vėl sugrįžo gyventi pas ją. Apie neštumą jai dukra nesakė, ji pati pastebėjo. Tuo metu buvo trečias neštumo mėnuo. Nuo tada, kai dukra pradėjo bendrauti su P. Ž. iki vaiko gimimo, dukra bendravo ir gyveno tik su atsakovu, kitų vyrų nebuvo. Ji įsitikinusi, kad vaiko tėvas atsakovas. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrai gyveno iki ieškovės neštumo, iš ieškovės, liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dukrą lankė du kartus, davė pinigų, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, todėl laikoma, kad su ieškiniu sutinka. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas P. Ž. pripažįstamas ieškovės dukros V. K., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvu.

Ieškovė K. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. Ž. lėšas nepilnametei dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini) , jos išlaikymui – 130 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnijos 2016-08-19 pažymos Nr. (3.7)S/13-582 (b. l. 6) apie šeimos sudėtį nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra V. K. gyvena su savo motina – ieškove K. K.. Ieškovė teigia, kad ji viena išlaiko nepilnametę dukrą, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, todėl yra pagrindas nustatyti, kad iki ieškinio pateikimo atsakovas dukros išlaikymui lėšų neteikė. LR CK 3.155 str. 2 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteisiamos lėšos dukros išlaikymui.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė dukros išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie270 Eur – apie 150 Eur maistui, 40 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur vaistams ir vitaminams, 10 Eur žaislams, 30 Eur sauskelnėms, apie 20 Eur sumoka už elektrą ir būsto šildymą. LR CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas jų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šiuo metu MMA yra 400 Eur. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo vienam vaikui išlaikymo dydis (130 Eur) mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos dydžio, atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, todėl vertinama, kad tokio dydžio lėšos, atsižvelgiant į šalių vaiko interesus ir poreikius, lemiamus jų amžiaus, yra pakankamos vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Ekskomisarų biuras“, byloje negauta duomenų apie tai, kad atsakovas priteisiamo dydžio išlaikymo negalėtų teikti dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo dukrai priteisiamos 130 Eur dydžio išmokos, mokamos kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 520 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą. LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nustatyta, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo nuo jos gimimo, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas ieškovės prašomas 520 Eur dydžio įsiskolinimas už keturis mėnesius (130 Eur x 4).

LR CPK 96 str. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos – 163 Eur žyminio mokesčio ir 14,28 Eur dydžio pašto išlaidos – priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str.).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei K. K. teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš VGTP tarnybos pažymos nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 121,48 Eur (b. l. 57). Vadovaujantis CPK 96, 99 str., šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268 str., 270 str., 392 str.., CK 3.148 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3 d., 3.196 str., 3.200 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad P. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) – K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukros V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Išieškoti iš P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnametei dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini) , – 130 (vieno šimto trisdešimties) Eur dydžio išmokas kas mėnesį nuo 2017-03-29 iki dukros pilnametystės (lėšomis disponuoja vaiko motina K. K.).

Išieškoti iš P. Ž. 520 (penkių šimtų dvidešimties) Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą K. K..

Išieškoti iš P. Ž. 177,28 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Išieškoti iš P. Ž. 121,48 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 48 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė