Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1242-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-24
Bylos Nr.
2S-1242-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
Alytaus, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Suinteresuotas asmuo
Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro
Kategorijos
  • 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1242-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 128.12.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjos Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundas dėl notarinių veiksmų, suinteresuotas asmuo – Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė Jūratė Ladauskaitė.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarinių veiksmų, prašydamas pripažinti notarės Jūratės Ladauskaitės procesinius veiksmus dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą palikėjui V. M. priklausantį turtą neteisėtais ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą palikėjui V. M. priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“. Pareiškėjas nurodė, kad yra pradėjęs paveldėjimo valstybės vardu procedūrą po palikėjo V. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2009 m. balandžio 8 d. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė 2009 m. balandžio 22 d. rašte konstatavo, kad neturi juridinio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą palikėjo V. M. turtą, kadangi pareiškėjas nepateikė palikėjo santuokos nutraukimo faktą patvirtinančio dokumento – ištuokos liudijimo, kuris įrodytų, kad turtas buvo įgytas po santuokos nutraukimo ir yra asmeninė palikėjo nuosavybė. Pareiškėjas nesutiko su tokia notarės pozicija, kadangi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad V. M. mirė išsiskyręs, o tai, kad pareiškėjo santuoka nutraukta dar 1993 metais, patvirtino palikėjo V. M. 1993 m. rugpjūčio 27 d. rašytinis prašymas Migracijos poskyriui išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame nurodė, kad yra išsiskyręs.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo notarė Jūratė Ladauskaitė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad V. M. 1993 m. rugpjūčio 27 d. rašytiniame prašyme Migracijos poskyriui išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą esantis įrašas nėra dokumentas, patvirtinantis santuokos nutraukimo faktą. Be to notarė ne atsisakė atlikti notarinį veiksmą, o tik prašė pateikti papildomus duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl notarinių veiksmų netenkino. Teismas nustatė, kad V. M. santuoka buvo nutraukta 1978 m. liepos 19 d. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos skyriuje. Tačiau teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad po V. M. mirties likęs turtas buvo asmeninė, bet ne bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad tokią aplinkybę pavirtintų ar paneigtų Civilinės metrikacijos skyriaus ar kitos institucijos išduota pažyma, jog V. M. po 1978 m. liepos 19 d. nesudarė naujos santuokos. Byloje esantys duomenys nepaneigė tikimybės, jog V. M. po santuokos nutraukimo galėjo būti sudaręs antrą santuoką. Apie tai netiesiogiai patvirtino Gyventojų registro pateikti duomenys, jog V. M. turėjo dukrą (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog notarės 2009 m. balandžio 22 d. surašytas raštas dėl papildomos informacijos pateikimo yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pagal esamus bylos duomenis nėra pakakamo pagrindo spręsti, jog V. M. iki mirties asmeninės nuosavybės teise valdė vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir banke esančias pinigines lėšas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti notarę Jūratę Ladauskaitę išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą palikėjui V. M. priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“. Nurodo, kad teismo prielaida, jog V. M. galėjo būti sudaręs antrą santuoką, neturi juridinio pagrindo. Jeigu nauja santuoka ir buvo sudaryta, apie tai turėjo būti nurodyta jau 1993 m. rugpjūčio 19 d. V. M. pateiktame prašyme Migracijos poskyriui išduoti piliečio pasą, nes palikėjo dukra gimė 1980 metais. 1993 metų prašymo duomenys patvirtinti Migracijos tarnybos viršininko parašu. Kadangi 1978 metų prašyme pateiktus duomenis teismas laikė oficialiais rašytiniais įrodymais, analogiškai tai turi būti taikoma ir 1993 metų prašyme nurodytiems duomenims. Tai, kad V. M. santuoka buvo nutraukta, byloje yra patvirtinta tris kartus – du kartus skirtingo laikotarpio prašymuose Migracijos tarnybai (1978 ir 1993 metais) bei Gyventojų registro tarnybos išraše. Toks pateikiamų faktų nuoseklumas paneigia teismo iškeltą prielaidą apie antrosios santuokos egzistavimo faktą ir įrodo, kad turtas buvo įgytas palikėjui neesant santuokoje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą notarė Jūratė Ladauskaitė prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad palikėjo V. M. prašymas pakeisti pasą, kuriame jis nurodė, jog yra išsiskyręs, nepatvirtina fakto, kad turtas, likęs po palikėjo mirties, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Jokių kitų juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, pareiškėjas notarui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Pareiškėjas Alytaus apskrities mokesčių inspekcija skundu dėl notarinių veiksmų prašė pripažinti notarės Jūratės Ladauskaitės procesinius veiksmus dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą palikėjui V. M. priklausiusį turtą neteisėtais. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad notarė 2009 m. balandžio 22 d. rašte Nr.S-40 nurodė, jog pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar po palikėjo mirties likęs turtas buvo įgytas santuokoje. Dėl to notarė nerado teisinio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į visą po palikėjo mirties likusį turtą. Kartu notarė paprašė pateikti papildomus juridinę galią turinčius dokumentus, patvirtinančius palikėjo santuokos nutraukimo faktą, arba dokumentus, patvirtinančius, kad po V. M. mirties likęs turtas buvo jo asmeninė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, konstatavęs, kad notarės 2009 m. balandžio 22 d. raštas buvo teisėtas ir pagrįstas, kadangi pagal esamus bylos duomenis nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, jog V. M. iki mirties asmeninės nuosavybės teise, bet ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, valdė vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir banke esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka atskirajame skunde nurodytais argumentais. Teisėjų kolegija apeliantui iš esmės pritaria.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi paveldėjimo valstybės vardu procedūrą po V. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Pagal antstolio sudarytą turto apyrašą paveldimą turtą sudaro banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos - 14059,56 Lt ir vieno kambario butas, (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6). Šį butą palikėjas įsigijo 2005 m. gruodžio 20 d. Buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 11-12). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad minėtas butas nuosavybės teise priklauso V. M. (b.l. 19-20). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išraše apie asmenį nurodyta, kad V. M. mirė išsiskyręs (b.l. 26). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų pakanka konstatuoti, kad paveldimą turtą palikėjas V. M. iki savo mirties valdė asmeninės nuosavybės teise. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, jog butą palikėjas įsigijo 2005 m. gruodžio 20 d., t.y. galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui, kuris įtvirtino asmeninės nuosavybės prezumpciją. Pirkimo-pardavimo sutartimi V. M. butą įsigijo asmeninėn nuosavybėn, nes Nekilnojamojo turto registro išraše duomenų apie tai, kad ginčo butas be V. M. priklausytų ir kitiems asmenims, nėra. Šie duomenys yra teisingi ir pakankami, kol nėra įrodyta priešingai. Esant šiems duomenims bei įstatyminei prezumpcijai dėl asmeninės nuosavybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nei notarei, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti prielaidą, kad palikėjui V. M. turtas galėjo priklausyti bendrosios nuosavybės teise ir dėl to reikalauti iš pareiškėjo pateikti šią prielaidą paneigiančius ar patvirtinančius duomenis. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl notarinių veiksmų, kuriais atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir reikalaujama pateikti papildomus duomenis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimui išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundui dėl notarinių veiksmų patenkinti bei įpareigoti notarę Jūratę Ladauskaitę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (palikimo perėjimo valstybei liudijimą) į visą palikėjui V. M. priklausantį turtą.

Dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl notarinių veiksmų patenkinti ir įpareigoti Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarę Jūratę Ladauskaitę išduoti pareiškėjui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (palikimo perėjimo valstybei liudijimą) į visą palikėjui V. M. priklausantį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias banko AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Višinskienė