- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2-4634-631/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00124-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- N. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui N. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui N. J., prašydamas priteisti iš atsakovo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 23,79 Eur žalą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką ir terminus, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jam kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo suteiktos PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 23,79 Eur sumai (el. b. apyrašo b. l. 3). Atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2017 m. liepos 31 d. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio mėn. nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir draudimo įmoką už šį mėnesį nebuvo sumokėta (el. b. apyrašo b. l. 4). 2019 m. spalio 25 d. ieškovas atsakovui išsiuntė raginimą atlyginti žalą ieškovui, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą ieškovui byloje nėra (el. b. apyrašo b. l. 5) (CPK 176-179 straipsniai).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalies nuostatas, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2-11 dalyje (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas neatlygino PSDF biudžeto išlaidų, patirtų dėl atsakovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Be to, byloje nėra įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti, kad atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu būtų turėjęs teisę gauti paslaugas, iš kurių būtų mokama iš PSDF biudžeto ar gauti paslaugas dar vieną mėnesį po to, kai nustojo galioti atsakovo privalomasis sveikatos draudimas.
Atsakovo naudos (valstybės apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais, tokiu būdu padarant PSDF biudžetui 23,79 Eur dydžio turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 23,79 Eur žalos atlyginimas ieškovo naudai.
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatlygino žalos ieškovui, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis) yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, o teismas ieškinį tenkina visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Nerijaus Jonkaus, a. k. (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (23,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 188783796, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Nerijaus Jonkaus, a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis (50 eurų, o paduodant per EPP 75 proc. šios sumos).
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.