- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- eI2-11278-1064/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02694-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Gitana Butrimaitė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- U. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. A. (U. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas U. A. (U. A.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2024 m. gegužės 20 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 24S124791 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760200464, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu, nes jis, pareiškėjo vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40, 44, 50 straipsnių reikalavimų bei faktinių aplinkybių.
Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 1 d. buvo išdavęs jam leidimą laikinai gyventi (kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir pridėjo tarpininkavimo raštą Nr. 20230809-148375 kuriame nurodyta, kad jam bus mokamas 1789 Eur mėnesinis darbo užmokestis. 2023 m. rugsėjo 6 d. Migracijos departamente buvo priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį.
Pareiškėjo teigimu, jis 2023 m. rugsėjo 7 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) ir pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties 1.3 punkte buvo nustatytas 1789 Eur mėnesinis atlyginimas. Pareiškėjo teigimu, jis 2023 rugsėjo mėnesį uždirbo 2652,05 Eur; spalį – 3412,54 Eur, lapkritį – 3537,00 Eur, gruodį – 1826,24 Eur. 2023 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į darbdavį su prašymu suteikti jam neapmokamas atostogas nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. kovo 10 d. Gavęs darbdavio leidimą, pareiškėjas išvyko į savo gimtąją šalį, kur buvo iki 2024 vasario 29 d., o atvykęs į Lietuvą pateikė prašymą pakeisti darbdavį, nes prasidėjo kalbos apie darbdavio bankrotą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2024 balandžio 1 d. teisme inicijuota bankroto byla darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiškėjo ketinimas pakeisti darbdavį ir toliau dirbti Lietuvoje vairuotoju atitinka pareiškėjo deklaruotiems pagrindams gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento teiginys, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų yra neteisingas, nes nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 sausio mėnesio pareiškėjo pajamos viršijo numatytą mėnesinį darbo užmokestį ir 1 MMA. Migracijos departamento teiginys, kad 2023 m. lapkričio – 2024 m. sausio mėn. (3 mėn.) užsieniečiui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, neatitinka tikrovės, o Migracijos departamento reikalavimai pareiškėjui dėl MMA taikymo 2024 m. sausio – vasario mėnesiais nepagrįsti, nes tuo metų pareiškėjas lankėsi Kirgizijoje ir gyveno iš uždirbtų pinigų.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamentas nurodo, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. ir jam tik vieną mėnesį buvo mokėtas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1789 Eur, todėl Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą.
Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas savo skunde teigia, jog jis 2023 m. rugsėjo mėn. uždirbo 2652,05 Eur, spalio mėn. 3412,54 Eur, lapkričio mėn. 3537 Eur, o gruodžio mėn. 1826,24 Eur, bet vadovaujantis Sodros duomenimis, 2023 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui buvo išmokėtas 1263,23 Eur darbo užmokestis, spalio mėn. 1789 Eur, o nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m sausio mėn. atlyginimas nebuvo mokėtas. Atsižvelgdamas į tai Migracijos departamentas laikė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami Sprendimui priimti.
Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo teisė į atostogas nėra kvestionuojama, tačiau jis visą leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
Migracijos departamentas pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą tenkinti.
Bendrovė nurodo sutinkanti su skundo argumentacija, nes pareiškėjas iki šiol dirba Bendrovėje vairuotoju, jam yra mokamas pastovus darbo užmokestis, todėl naikinti pareiškėjui išduoto leidimo nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiama dėl 2024 m. gegužės 20 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 24S124791, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – darbo užmokestis. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti darbdavį, pridėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą Nr. 20230809-148375, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbs (duomenys neskelbtini), o jo mėnesinio darbo užmokesčio dydis bus 1789 Eur. Pareiškėjo prašymas buvo tenkintas.
Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, kad pareiškėjui tik vieną mėnesį buvo mokėtas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1789 Eur (2023 m. spalio mėn.). 2023 m. rugsėjo mėn. (1 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA (1263,23 Eur), 2023 m. lapkričio – 2024 m. sausio mėn. (3 mėn.) užsieniečiui darbo užmokestis visai nebuvo mokamas; duomenų apie 2024 m. vasario – balandžio mėn. (3 mėn.) asmeniui mokėtą darbo užmokestį nėra.
Įvertinęs šias aplinkybes Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; šios dalies 5 punkte nurodoma, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis iš Sodros, konstatuoja, kad jie atitinka Sprendime nustatytas faktines aplinkybes, t. y. pareiškėjui 2023 m. spalio mėn. buvo išmokėta 1789 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. buvo išmokėta 1263,23 Eur, 2023 m. lapkričio – 2024 m. sausio mėn. pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas, o duomenų apie pareiškėjui 2024 m. vasario – balandžio mėn. mokėtą darbo užmokestį nėra.
Pareiškėjas į bylą pateikė Bendrovės banko sąskaitos išrašą apie Bendrovės pervestas pinigines lėšas pareiškėjui 2023 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš šio išrašo nematyti, jog pervestos lėšos būtų skirtos būtent darbo užmokesčiui, nes visų jų paskirtyje yra nurodyta „avansas“. Apie 2024 m. sausio – vasario mėnesį gautą darbo užmokestį pareiškėjas duomenų nepateikė.
Bendrovė į bylą pateikė 2024 m. birželio 17 d. Pažymą apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Iš šios pažymos, be kita ko, matyti, kad Bendrovės pareiškėjui apskaičiuota ir išmokėta suma 2024 m. sausio – vasario mėnesiais buvo lygi 0 Eur.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra siejamas su realiai mokamu, o ne su teoriniu (pvz. nustatytu darbo sutartyje, bet faktiškai nemokamu) darbo užmokesčiu (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021).
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2024 m. sausio – vasario mėnesiais jam būtų buvęs mokamas tarpininkavimo rašte ir darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo (jo pakeitimo) nebuvo nurodęs, kad dirbs ne visą darbo laiką ar gaus tik dalį sutarto užmokesčio, todėl tam, kad būtų konstatuota atitiktis Įstatymo reikalavimams, buvo reikalinga užtikrinti, jog prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytų sąlygų bus laikomasi visą leidimo galiojimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pareiškėjo prašyme, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, jog jo pajamas, kurios yra reikalingos pragyvenimui, sudarys ne vien iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiams (kurie neketina studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, užsieniečiams, kurie yra sukakę 18 metų ar daugiau) pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi yra 1 MMA.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas: dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi; užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, reikalavimas užsieniečio turimoms pragyvenimo lėšoms yra nustatytas visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir nepriklauso nuo to, ar tuo laikotarpiu pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, ar ne, todėl pareiškėjo teiginiai, kad leidimo galiojimo metu jis buvo išvykęs į Kirgiziją ir gyveno iš uždirbtų pinigų, nėra teisiškai reikšmingi.
Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės į atostogas, tačiau pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl neapmokamų atostogų pareiškėjas turi įvertinti tokio sprendimo galimas pasekmes, įskaitant ir galimą neatitikimą Įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad Įstatyme nėra nustatyta išimčių, kada gali būti nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo ar pragyvenimui reikalingų lėšų turėjimo, todėl nėra svarbu, dėl kokių priežasčių tokia neatitiktis susidarė, o yra reikšmingas tik pats tokio neatitikimo faktas.
Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo rašte buvo nurodytas 1789 Eur pareiškėjo darbo užmokestis bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šios lėšos buvo nurodytos vieninteliu pareiškėjo lėšų šaltiniu.
Kaip jau buvo minėta per įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo deklaruotas darbo užmokestis pareiškėjui ne visada buvo mokamas (2024 m. sausio – vasario mėnesiais jis apskritai nebuvo mokėtas), todėl vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė – asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas pagrįstai nustatė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimą ir pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad nustačius bent vienos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės egzistavimą atsiranda Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir šis pagrindas yra pakankamas panaikinti išduotą leidimą, nepaisant to, ar buvo nustatyti kiti Įstatyme nurodyti pagrindai.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teiginiai, jog pareiškėjo ketinimas pakeisti darbdavį ir toliau dirbti Lietuvoje vairuotoju atitinka pareiškėjo deklaruotiems pagrindams gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gali būti reikšmingi sprendžiant dėl naujo leidimo išdavimo, tačiau nekeičia situacijos vertinimo nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo U. A. (U. A.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.