Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., gyv. , Mažeikių m., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, 4 klasių išsilavinimo, vedusio, pensininko, administracine tvarka nebausto, neteisto administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. , apie 13.49 val. Mažeikių m. ties Vasario 16-osios g. 8 namu, vairuodamas automobilį „F. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti bei sukdamas į kairę, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai, taip pat iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Tokiais savo veiksmais V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 punktų reikalavimus.

Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas posėdyje paaiškino, kad išnagrinėjus visas aplinkybes matyti, kad V. R. nesistengė pabėgti iš įvykio, tiesiog nuvažiavo negirdėjęs susidūrimo momento. Prašė išbraukti iš protokolo dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla iš dalies nutrauktina. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia.

Pagrindžiant atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (LAT 2013-03-26 nutartis).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, dėl to ginčo nekyla, t.y. nustatyta jog , apie 13.49 val., įvyko eismo įvykis, kurio metu V. R. vairuodamas automobilį F. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti ir darydamas kairįjį posūkį, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į D. M. priklausantį automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Vairuotojas nepranešęs policijai ir nenubraižęs įvykio vietos schemos pasišalino iš įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl teisės pažeidimo subjektyviojo požymio V. R. kaltės nustatymo. Vadovaujantis aukštesnių teismų formuojama vieninga praktika pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs pažeidžiant kelių eismo taisykles, laikomas pažeidimu tik tuo atveju, jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. supranta jog padarė autoįvykį ir siekdamas išvengti padarinių iš jo pasišalina.

Šiuo atveju V. R. teigia ir teisme tvirtino, kad susidūrimo jis nepajuto dėl to, kad jis turi sveikatos problemų su klausa ir negirdėjo susidūrimo. Tai patvirtina pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kad V. R. nustatyta III laipsnio klausos netektis. Jis turi nešioti klausos aparatą, kuris jam bus pagamintas balandžio 15 d. Už D. M. sugadinto automobilio remontą sumokėjo draudimo bendrovė, todėl tai laikytina menku kontaktu ir kad sugadinimai nebuvo žymūs, išvažiavimas buvo itin lėtas, todėl vairuotojas galėjo nepajusti smūgio ir neišgirsti trenksmo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad V. R. vairuodamas automobilį nuo 18 metų, dirbdamas vairuotoju, nebuvo padaręs jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai iš byloje esančių įrodymų neginčijamai konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Teismas konstatuoja, kad, byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių V. R. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

K. V. R padarė LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, nustatyta iš byloje surinktų įrodymų: 2013-02-21 administracinio teisės pažeidimo protokolo, Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK vyresniojo patrulio L. R. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo, eismo įvykio vietos schemos, foto lentelės, D. M. paaiškinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, policijos komisariato atstovo paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, laikantis teisės aktų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.).

V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas padarė pažeidimą būdamas 77 metų amžiaus, pripažino savo kaltę (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip teismas atsižvelgia į tai, kad V. R. turėdamas didelį vairuotojo stažą nėra padaręs jokio KET pažeidimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti paskiriant pažeidėjui 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą vidutinio dydžio nuobaudą, netaikant teisės vairuoti atėmimą, nes š.m. spalio mėnesį baigiasi vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir turės praeiti privalomą sveikatos patikrinimą, kur bus nustatyta, ar gali toliau vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 127, 224, 287 ir 330 straipsniais, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje V. R. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimų įvykio sudėties.

P. V. R padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030), ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, jis turi teisę ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas