Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis privatus kaltintojas V. S. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. J. atžvilgiu.

Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl priimtas išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas. Tvirtina, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį atsižvelgdamas tik į tai, kad kaltinamasis nepripažino savo kaltės, o nukentėjusiojo ir žmonos parodymai buvo ignoruojami, pripažinti šališkais. Mano, kad teismas padarė nelogišką išvadą, jog pats nukentėjusysis užpuolė kaltinamąjį ir susitarė su žmona duoti vienodus parodymus, pats iškvietė policiją, kreipėsi į teismą, uošvienei su žmona pasakojo tą pačią istoriją. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, jog teismas išvadas padarė netinkamai vertindamas įrodymus. Nurodo, jog faktinės įvykio aplinkybės patvirtina, kad konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties, o R. J. į M. S. žodinę pastabą sureagavo neadekvačiai, kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo Savčenko šeimą, t.y. R. J. buvo agresyviai nusiteikęs, turėjo tiesioginę tyčią panaudoti fizinį smurtą M. S. atžvilgiu, tačiau to nepadarė ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, o vėliau naudojo smurtą prieš V. S.. Tvirtina, kad R. J. žinojo, jog suduodant smūgius į konkrečias kūno vietas bus sukeltas skausmas, o įrodymų neliks ir jam, pasiekus savo tikslą, konfliktas baigėsi, o R. J. kartu su žmona nuėjo į garažą. Pažymi, kad faktinės aplinkybės įrodo, jog R. J. elgėsi kryptingai, turėdamas tikslą sukelti skausmą nukentėjusiajam. Apelianto nuomone, nors policijos apklausos metu R. J. pripažino, kad sudavė smūgius, tačiau sudavė gindamasis nuo V. S., o teismo metu neigė, kad buvo suduoti smūgiai, jo parodymai laikytini gynybine versija, kurie paneigti faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir liudytojos M. S. parodymais. Mano, jog aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie fizinio skausmo šioje situacijoje buvimą ir visą veiką leidžia pripažinti fizinio skausmo sukėlimu. Mano, kad teismas turėjo atskirai vertinti liudytojos J. G. N. parodymus, kadangi ji yra seno amžiaus, blogai girdėjo teisėjo užduodamus klausimus, todėl teismui turėjo kilti abejonės dėl jos parodymų patikimumo. Tvirtina, kad nors ši liudytoja ir galėjo matyti įvykį, tačiau įvykį matė ne nuo pradžių, todėl išskirtinai vadovautis jos parodymais teismas negalėjo. Nurodo, kad tiek daliniai kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina privataus kaltinimo pareiškime nurodytas aplinkybes.

Nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme pagal privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V. S. skundą 2015-03-17 buvo gautas V. S. prašymas bylos pagal jo pateiktą apeliacinį skundą nenagrinėti (78 b. l.). R. J. gynėjas advokatas prašymą palaikė.