Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „F“, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistė J. G. 2013 m. lapkričio 29 d. S. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad S. S. 2013 m. lapkričio 13 d. 12.45 val. Šiaulių rajone, Šilėnų kaime, kelio Šilėnai-Sidariai-Šiaulėnai 0,80 kilometre vairuodama automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir galu atsitrenkė į už jos stovėjusio automobilio „RENAULT MEGANE SCENIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekį, kurį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus.

S. S. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir paaiškino, kad atvažiavo prie pervažos ir sustojo, nes laukė, kol pravažiuos traukinys. Prie pervažos ji buvo išjungusi automobilio variklį. Tuo metu paklausė mamos, kaip ji jaučiasi, dar pasikalbėjo. Kai atidarė pervažą, pamatė atvažiuojantį didelį sunkvežimį, todėl pavažiavo truputį atgal, kad galėtų pasitraukti į šalį. Ji pavarų nesumaišė. Už jos stovėjo automobilis, kuris jai signalizavo, kad ji neatsitrenktų. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, ji nuvažiavo, o paskui ją važiavo automobilis signalizavęs jai. Ji pagalvojo, kad vairuotojas susinervinęs, todėl taip elgiasi. Jai keista, kodėl niekas prie jos nepriėjo, kai stovėjo prie pervažos. Jei būtų kas buvę, galėjo prieiti ir pasakyti. Smūgio ji nejuto ir jo nebuvo. Smūgis gali būti, jei važiuoji greitai. Ji galėjo tik atsiremti, bet neatsitrenkti. Kitą dieną jai buvo pareikšta, kad ji atsitrenkė. Su ja kartu važiavo dvi liudininkės ir mama. Mamai sutino koja, todėl ją vežė į ligoninę. Draudimo eksperto nuomone, kadangi automobilio bamperis plastmasinis, taip įlenkti negalėjo, o taip įlenkti galėjo atskridęs akmenukas.

Liudytoja A. M. J. teisme parodė, kad apie bylą ji žino. Jai buvo kojos sąnario uždegimas, todėl paskambino dukrai ir paprašė, kad nuvežtų į ligoninę. Atvažiavo dukra su drauge. Ją nunešė į automobilį ir išvažiavo į polikliniką. Važiuojant sustojo prie pervažos, nes buvo uždaryta. Priešpriešiais važiavo „fura“. Dukra atsargiai atsitraukė, prasilenkė ir nuvažiavo. Po savaitės jai pasakė, kad padarė avariją. Važiuojant į polikliniką, ji sėdėjo priekinėje sėdynėje. Prie pervažos ilgai stovėjo, 5 minutes tikrai, gal dar daugiau. Kad joms kas būtų signalizavęs, negirdėjo. Jai skaudėjo koją, bet ne ausį. Ji nieko negirdėjo.

Liudytoja J. J. teisme parodė, kad ji ir S. S. yra draugės. Įvykio dieną ji, jos mama ir S. S. vežė šios mamą į polikliniką. Prie pervažos pamatė didelį sunkvežimį. S. S. pavažiavo atbula, kad prasilenktų su sunkvežimiu. Truputį pavažiavo, nes už jų stovėjęs automobilis pyptelėjo. Po to antrą kartą ir vėl pyptelėjo. Jos niekur neskubėjo, jei kas buvo ne taip, galėjo paskui stovinčio automobilio vairuotojas ateiti ir pasakyti, kas negerai. Atbula važiavo du kartus. Pypino irgi du kartus. Prie pervažos stovėjo ilgai, o sunkvežimis važiavo lėtai. Jos pradėjo važiuoti, bet jų niekas nebandė stabdyti. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, teigė, kad jai atrodo, kad pavažiavus atbula, jos laukė. Per pervažą važiuoti negalėjo. Kai vairuotojas pyptelėjo, ji atsigręžė pasižiūrėti. Vairuotojas nerodė jokių ženklų. Jos mama serga, jei kas būtų nutikę, ji būtų pajutusi.

Liudytojas L. R. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, įvykį pamena. Gavo telefoninį pranešimą, kad vairuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį, apgadino bamperį ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešė apgadinto automobilio savininkė. Nuvykę rado nukentėjusiąją, stovinčią prie pervažos. Nukentėjusioji paaiškino, kad atsitrenkė ir nuvažiavo. Nukentėjusioji pasivijusi užsirašė pažeidėjo numerį ir pranešė policijai. Jie į įvykio vietą nuvyko valandos bėgyje. Bamperis buvo nežymiai apgadintas. Peržiūrėjęs nuotraukas, liudytojas L. R. teigė, kad nuotraukose apgadinimai yra toje vietoje, kur mastelinė liniuotė. Bamperio nevalė, matosi šviesesnė vieta. Ant automobilio „Audi" sunkiai matėsi apgadinimai. Nukentėjusioji bandė pažeidėją sustabdyti, bet nei į šviesas, nei į garsinius signalus nereagavo ir nesustojo.

Liudytoja G. A. teisme parodė, kad S. S. nepažįsta. Smulkiai įvykio neprisimena, nes seniai tai buvo. Žino tik, kad automobilis „Audi 80“. Nematė, kas vairavo - moteris ar vyras. Žino, kad automobilyje sėdėjo ne vienas vairuotojas, buvo ir daugiau žmonių. Jie stovėjo prie pervažos, o iš priekio atvažiavo sunkvežimis. Ji suprato, kad priekyje stovinčio automobilio vairuotojas pagalvojo, kad nepravažiuos, todėl automobilis „Audi 80“ atsistūmė atbula. Kai pamatė automobilį, važiuojantį atbulą, ji signalizavo. Pervažiavus pervažą, ji vėl signalizavo ir šviesų signalais bandė sustabdyti automobilį „Audi 80“. Tačiau šis nesustojo ir nuvažiavo. Ji iš paskos važiavo 2-3 kilometrus, užsirašė numerį ir pranešė policijai. Automobilis „Audi 80“ atsistūmė atbula, kai galėjo važiuoti per pervažą. Iš priekio važiavo sunkvežimis. Smūgis buvo toks, kad pabudo dukra. Jos automobilio apgadinimai nedideli. Ji išlipti ir prieiti prie pažeidėjos neturėjo laiko, nes pažeidėja iš karto nuvažiavo. Po įvykio ji automobilio nevalė, tik policijos pareigūnai atvažiavę nuvalė. Jos automobilio apgadinimai juokingi, tik ji galvoja, kad taip elgtis negalima. Ji negali tiksliai pasakyti, kokie apgadinimai jos automobiliui padaryti, o kokie buvo iš anksčiau.

Teismas remiasi ir byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), G. A. paaiškinimu (7 b. l.), S. S. paaiškinimu (8 b. l.), policijos pareigūnų L. R., J. G. tarnybiniais pranešimais (9, 10 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (11, 12 b. l.), fotonuotraukomis (14-17 b. l.), vaizdo įrašu.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme nepripažino apgadinęs G. A. automobilio „RENAULT MEGANE SCENIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paaiškindama, kad kai atidarė pervažą, ji pamatė atvažiuojantį didelį sunkvežimį, pavažiavo truputį atgal, kad galėtų pasitraukti į šalį, pavarų nesumaišė, smūgio nebuvo ir jo nejuto. Teisme tiriant bylą, parodymus davusi liudytoja G. A. nurodė, kad jai stovint prie geležinkelio pervažos, priešais stovėjęs automobilis „Audi 80“ atsistūmė atbula, kai galėjo važiuoti per pervažą, ir atsitrenkė į jos automobilį, smūgis buvo toks, kad pabudo dukra. Tačiau teismas tokiais liudytojos parodymais nesiremia, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Ištyrus byloje esantį vaizdo įrašą, matyti, kad automobilio „Audi 80“ vairuotoja, atidarius pervažą, pamačiusi priešais atvažiuonatį sunkvežimį, iš tiesų pavažiavo atbula ir pakankamai arti priartėjo prie G. A. vairuojamo automobilio, tačiau vaizdo įrašas rodo, kad jokio smūgio nebuvo, nes automobilis „Renault Megane Scienic“, prie jo priartėjus automobiliui „Audi 80“, net nesujudėjo.

Teisme nagrinėjant bylą, liudytoja G. A. taip pat nurodė, kad „Audi 80“ automobilis apgadino jos vairuojamo automobilio priekį, taip pat teigė, kad apgadinimai juokingi. Tačiau teismas tokiais liudytojos parodymais nesiremia ir juos atmeta. Ištyrus byloje esančias fotonuotraukas, matyti, kad automobilis „Audi 80“ yra neapgadintas, tai patvirtina ir byloje esantis tarnsporto priemonės technninės apžiūros aktas. Tačiau pati G. A. taip pat patvirtino, kad negali tiksliai pasakyti, kokie apgadinimai jos automobiliui padaryti, o kokie buvo iš anksčiau. Analizuojant automobilio „Renault Megane Scenic“ apgadinimus, matyti, kad iš tiesų automobilio priekinis bamperis yra apgadintas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėto automobilio apgadinimai yra 25 centimetrų aukštyje, tai reiškia, kad šių apgadinimų automobilis „Audi 80“ padaryti negalėjo, nes jis yra gerokai aukštesnis, o galinė automobilio „Audi 80“ dalis nuo žemės yra 35 centimetrų aukštyje. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti ir tai, kad automobilio „Renault Megane Scienic“ apgadinimai padaryti ir 52 centimetrų aukštyje. Analizuojant automobilio „Audi 80“ dalis, esančias minėtame aukštyje, matyti, kad tokiame aukštyje yra galinis bamperis. Tačiau, kaip minėta anksčiau, defektų ant transporto priemonės galinio bamperio nenustayta. Be to, tiriant ir automobilio „Renault Megane Scienic“ apgadinimų pobūdį, matyti, kad smulkių apgadinimų yra ne vienas, vieni jų susiję su nubraižymu, kiti su dažų ištrupėjimu. Tačiau teismas, atižvelgdamas į įvykio aplinkybes, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis neatsitrenkė į „Renault Megane Scenic“ automobilį, nes jokio smūgio nebuvo, o jei ir prisilietė, tačiau akivaizdu, kad tokių automobilio sugadinimų sąlygoti negalėjo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju nepakanka įrodymų tam, kad S. S. veiksmuose būtų galima įžvelgti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., požymių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. S. nesuprato sukėlusi eismo įvykį, kaip ji teigė teisme, ji girdėjo, kad jai signalizavo, tačiau nesuprato kodėl, ji pagalvojo, kad vairuotojas susinervinęs, todėl taip elgiasi, ji taip pat teigė, kad jei būtų kas buvę, galėjo prie jos prieiti ir pasakyti. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nuoseklus, t.y. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai aiškino įvykio aplinkybes, todėl teismas šiuos jos parodymus traktuoja kaip objektyvią tiesą, atitinkančią bylos aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad į nukentėjusiosios vairuojamą automobilį S. S. neatsitrenkė, ir G. A. vairuojamo automobilio neapgadino, t.y. eismo įvykis sukeltas nebuvo, todėl akivaizdu, kad S. S. negali būti nubausta ir už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kurio nebuvo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad S. S., nesukėlė eismo įvykio ir iš įvykio vietos nepasišalino, teismas S. S. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

S. S. atžvilgiu iškeltą administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.