Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) individualios įmonės (toliau – IĮ) „Aujama – credit“ prašymą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) M. S., R. T., antstolei A. M., dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnis, 667 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis bei vykdomosios bylos Nr. 0051/20/00244 medžiaga nustatyta, kad antstolės A. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0051/20/00244 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-28761-1070/2019 dėl 500 Eur skolos, 292,60 Eur pelno palūkanų, 6 Eur administravimo mokesčio, 45 Eur delspinigių, 30,80 Eur pelno palūkanų, mokamų kas mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (843,60 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 198,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš skolininko M. S., išieškotojos IĮ „Aujama – credit“ naudai. Antstolė nustačiusi, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su R. T., 2024 m. spalio 15 d. nurodymu Nr. S-24-151-23766 nutraukti piniginių lėšų išieškojimą ir 2024 m. lapkričio 8 d. nurodymu Nr. S-24-151-25843 nutraukti piniginių lėšų išieškojimą nurodė nutraukti piniginių lėšų išieškojimą iš skolininko sutuoktinės R. T. visų sąskaitų ir pasiūlė skolininkui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas per antstolės nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, todėl antstolė 2024 m. lapkričio 12 d. siūlymu Nr. S-24-151-26119 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kt. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas M. S. ir R. T. yra sutuoktiniai, Vedybų sutarčių registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad jų santuoka nėra nutraukta, pareiškimas ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme nėra paduotas, sutuoktinių turtas nepadalintas, nėra sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 1, 5 punktai). Suinteresuoti asmenys skolininkas M. S. ir R. T. nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių. Be to, nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Pažymėtina, kad CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas, juolab šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į skolos dydį. VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininko sutuoktinė nekilnojamojo turto neturi.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, pareiškėjos pareiškimas laikomas iš esmės pagrįstu, todėl yra tenkinamas, nustatant kad skolininkui M. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. T. priklauso ½ dalis R. T. vardu atidarytose sąskaitose kredito įstaigose esančių ir būsimų ateityje piniginių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis R. T. vardu atidarytose sąskaitose kredito įstaigose esančių ir būsimų ateityje piniginių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0151/20/00244 grąžinti antstolei A. M.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.