- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eI3-1824-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00095-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo profesinės ligos nustatymo.
2. Pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja R. R. priėmė sprendimą, kad netikslinga atnaujinti pareiškėjo V. A. tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo. Šį sprendimą gydytoja R. R. išsiuntė pareiškėjo šeimos gydytojai.
3. Pareiškėjas nesutiko su gydytojos R. R. sprendimu ir apskundė jį Komisijai.
4. Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 (toliau – ir Sprendimas) su kuriuo pareiškėjas nesutinka.
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. lapkričio 14 d. gydytoja R. R. priėmė profesinės ligos nepatvirtinimo aktą Nr. 2019-10-08/S-176, (toliau – Aktas) nurodydama „Bendri susirgimai. š.J 44.8“. Nesutikęs su gydytojos priimtu Aktu, pareiškėjas jį skundė Komisijai.
4.2. Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2020 m. vasario 27 d. priėmė išvadą „Dėl profesinės ligos nepagrįstumo“ Nr. 6-I/2020 (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjui profesinė liga pripažinta nepagrįstai.
4.3. Pareiškėjas nurodo, kad Išvada buvo motyvuota tuo, kad pareiškėjas nedirba 19 metų, todėl negalima nustatyti tiesioginio ryšio tarp buvusio darbo ir dabartinių ligų. Pareiškėjas pažymi, kad šios išvados neskundė, nes pasirinko kitą pažeistų teisių gynimo būdą.
4.4. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos tarpžinybinį archyvą ir 2020 m. liepos 17 d. gavo archyvinius dokumentus, kurie patvirtina apie pareiškėjo darbo vietas (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 1984 m. liepos 20 d. iki 1992 m. spalio 8 d. ir (pakeitus pavadinimą) (duomenys neskelbtini) laikotarpyje 1993-1994 metais, juose nurodytos pareiškėjo pareigos, įsakymuose dėl darbuotojų atostogų nurodyta, kad, buvo skiriamos papildomos atostogų dienos už kenksmingas darbo sąlygas.
4.5. Pareiškėjo nuomone gydytoja neteisingai sprendė, kad archyviniuose dokumentuose turėjo būti nurodyti kokie kenksmingi veiksniai buvo darbo aplinkoje. Pareiškėjas pažymi, kad apie kenksmingus veiksnius darbo aplinkoje duomenis yra pateikusi Valstybinė darbo inspekcija, juose aprašyta darbo vieta, darbo sąlygos, pateiktos profesinės rizikos vertinimo kortelės, fizikinių, cheminių ir ergonominių veiksnių matavimo duomenų vertinimai. Pareiškėjo nuomone, gydytojai nusprendus, kad šių dokumentų nepakanka, gydytoja pati turėjo kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu pateikti patikslintus ir/ar papildytus duomenis.
5. Pareiškėjas nurodo, kad su minėtais archyviniais dokumentais 2020 m. lapkričio 11 d. atvyko pas gydytoją R. R. dėl nepatvirtintos profesinės ligos peržiūrėjimo ir pateikė 2020 m. liepos 17 d. archyvinius duomenis iš darboviečių, kuriose dirbo kenksmingomis sveikatai sąlygomis.
6. Pareiškėjo nuomone, gydytoja nebuvo tinkamai susipažinusi su pareiškėjo pateiktais archyviniais dokumentais, atsainiai ir formaliai dokumentus vertino, jų neištyrė, neįvertino visų rizikos veiksnių buvusių pareiškėjo darbovietėse ir surašė ne profesinės ligos nepatvirtinimo aktą, bet dokumentą „E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, kuris, kaip pažymi pareiškėjas, nebuvo jam įteiktas. Gydytoja „E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ konstatavo, kad netikslinga atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos, nes gauta Komisijos išvada, kad profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai. Pareiškėjo vertinimu, taip gydytoja pažeidė procedūros taisyklės, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių vertinimo ir tinkamo profesinės ligos patvirtinimo/nepatvirtinimo akto surašymo bei jo išsiuntimo.
7. Pareiškėjo nuomone, gydytoja privalėjo atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos, nes buvo pateikti papildomi dokumentai, kurių nei Komisija, nei pati gydytoja nebuvo išsireikalavusi iš archyvo, pirminio profesinės ligos vertinimo metu. Pareiškėjo nuomone, gydytoja formaliai konstatavo, kad atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos netikslinga, taip padarė procedūrinius pažeidimus, nes gauta Komisijos išvada, jog profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai ir nurodė netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą t.y. kreiptis į administracinį teismą, o ne į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją.
8. Pareiškėjas pažymi, kad nustatyto procesinio termino ribose kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, kuri susipažinusi su pareiškėjo skundu 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti, nes jis nepriklauso Komisijos kompetencijai, bei jame nurodoma kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka į teismą.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas teigia, kad lieka nežinioje, nes dėl sprendimo Komisija motyvų ir pagrindų nenurodė, kas laikytina procedūriniu pažeidimu. Pareiškėjo nuomone, Komisija laikytina padarius grubų procesinį pažeidimą, nes atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl netinkamų darbo medicinos gydytojų veiksmų.
10. Pareiškėjas pažymi, kad gydytoja nesilaikė teisės aktais nustatytų procedūrų, o Komisija priėmė ne išvadą, o sprendimą, kurį pateikė administracinio rašto forma. Pažymi, kad gydytoja taip pat turėjo įvertinti kitiems pareiškėjo minėtose darbovietėse dirbusiems asmenims nustatytas profesines ligas. Pareiškėjo nuomone, kad 1992 m. dirbant (duomenys neskelbtini) buvo paskirta invalidumo pensija dėl nustatytų ligų diagnozių. Tačiau gydytoja, o vėliau ir Komisija nepagrįstai profesinės ligos tyrimo laikotarpį pradėjo nuo 2008 m.
11. Atkreipia dėmesį, kad Komisiją sudaro 12 asmenų, iš kurių trys gydytojai yra darbo medicinos ekspertai, įskaitant ir gydytoja R. R., kurie patys diagnozuoja/nediagnozuoja asmeniui profesinę ligą. Pareiškėjas teigia, kad gydytoja R. R., kuri priėmė 2019 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos nepatvirtinimo aktą Nr. 2019-10-08/S-176, o apskundus jį Komisijai nenusišalino ir dalyvavo Komisijos atliktame skundo nagrinėjime, kurį išnagrinėjus buvo surašyta 2020 m. vasario 27 d. išvada Nr. 6-I/2020. 2020 m. lapkričio 4 d. dėl profesinės ligos tyrimo atnaujinimo nukreiptas pas gydytoją R. R., kuri surašė dokumentą „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“. Kokios sudėties Komisija priėmė 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 3EK (13,2)-784 nėra nurodyta, tačiau pareiškėjo nuomone Komisijos sudėtyje buvo ir gydytoja R. R..
II
1. Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Atsakovė nurodo, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimas surašytas remiantis 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos posėdyje priimtu protokoliniu sprendimu. Komisijos narė R. R., atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundė jos veiksmus, priimant nurodytą Komisijos sprendimą nusišalino.
3. Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime nurodė nustatytas reikšmingas aplinkybes, sprendimo motyvus ir teisinį sprendimo pagrindą, bei sprendimo apskundimo tvarką. Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą motyvavo tuo, kad skundas pateiktas ne dėl darbo medicinos gydytojo surašytos profesinės ligos patvirtinimo akto, bet dėl darbo medicinos gydytojos R. R. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo, nurodyto R. R. surašytame mediciniame dokumente E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, todėl skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai.
4. Pažymi, kad Komisija nagrinėja skundus dėl darbo medicinos gydytojų surašytų profesinės ligos patvirtinimo aktų bei priima išvadą dėl profesinės ligos nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo nurodydama ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.
5. Nurodo, kad teisės aktai nenustato Komisijai kompetencijos nagrinėti skundus dėl kitų darbo medicinos gydytojų surašytų dokumentų, veiksmų ar neveikimo, bei dėl jų teikti išvadas.
6. Pažymi, kad darbo medicinos gydytojas turi teisę surašyti profesinės ligos patvirtinimo aktą tik kai yra atlikti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nurodyti veiksniai: darbo medicinos gydytojas, įvertino darbuotojo sveikatos būklę ir įtarė profesinę ligą bei apie tai informavo Valstybinę darbo inspekciją surašydamas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nurodytos formos pranešimą, Valstybinė darbo inspekcija gavusi darbo medicinos gydytojo pranešimą ištyrė įtariamos profesinės ligos priežastis ir parengė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, darbo medicinos gydytojas ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustatė profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatė surašydamas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytos formos profesinės ligos patvirtinimo aktą. Darbo medicinos gydytojui surašius profesinės ligos patvirtinimo aktą, darbuotojas šį aktą turi teisę skųsti Komisijai. Pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į darbo medicinos gydytoją R. R. ir ji 2020 m. lapkričio 11 d. surašė medicininį dokumentą E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame įvertino V. A. sveikatos būklę, tačiau profesinės ligos pareiškėjui neįtarė ir atsisakė inicijuoti tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo. Kadangi profesinė ligą pareiškėjui nebuvo įtarta nebuvo atliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir nebuvo surašytas profesinės ligos patvirtinimo aktas.
7. Nurodo, kad skundas nenagrinėjamas Komisijos, nes nepriklauso jos kompetencijai, kai ginčijamas susirgimas nebuvo įtartas kaip profesinė liga. Darbo medicinos gydytojai R. R. surašius 2020 m. lapkričio 11 d. medicininį dokumentą E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas , kuriuo įvertintas pareiškėjo sveikatos būklė, tačiau profesinė liga neįtarta ir atsisakyta inicijuoti tyrimą dėl profesinės ligos priežasčių nustatymo ir pareiškėjui 2020 m. lapkričio 20 d. skundu kreipusis į Komisiją, Komisija atsižvelgdama į CDMEK nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai.
8. Taip pat pažymi, kad asmuo, besikreipiantis į Komisiją privalo kartu pateikti Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą ir Profesinės ligos patvirtinimo aktą, šių dokumentų nepateikimas yra pagrindas skundo nenagrinėti.
9. Nurodo, kad pareiškėjas turi teisę skųsti darbo medicinos gydytojos R. R. veiksmus ir surašytą medicininį dokumentą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka, kreipdamasis į šiame straipsnyje nurodytas institucijas.
III
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Iš Komisijos 2020 m. vasario 27 d. Išvados nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. buvo priimtas Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas Nr. SD-2-13439. Kauno klinikų medicinos darbo gydytoja R. R. 2019 m. lapkričio 14 d. priėmė profesinės ligos nepatvirtinimo aktą Nr. 2019-10-08/S-176, kuriuo nepatvirtino pareiškėjui profesinės ligos, nurodydama „Bendri susirgimai. š.J 44.8“. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu aktu, skundė jį Komisijai.
2. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. vasario 27 d. priėmė išvadą „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ Nr. 6-I/2020, kurioje konstatavo, kad pareiškėjui profesinė liga nepripažinta pagrįstai. Išvadoje Komisija sprendimą grindė tuo, kad įvertinus V. A. darbą 30,92 m. šaltkalviu, meistru, darbų vykdytoju, darbininku, pagal darbuotojo parodymus esant kenksmingoms sąlygoms: cheminių medžiagų (natrio šarmo) garai, organinės dulkės, tačiau nėra archyvinių duomenų apie minėtas darbo vietas, nes pareiškėjas nebedirba. Pirmieji įrašai apie plaučių patologiją užfiksuoti tik 2008 m., vėliau diagnozė daug kartų tikslinama kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (J44.8), šalia einant kitoms patologijoms, kaip toksinė kepenų liga su sunkiomis komplikacijomis, klubo sąnario endoprotezavimas ir kt. bei ilgalaikį piliečio rūkymą, negalima nustatyti tiesioginio ryšio tarp buvusio darbo ir dabartinių ligų. Pareiškėjas šio Komisijos sprendimo neskundė.
3. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos tarpžinybinį archyvą ir 2020 m. liepos 17 d. gavo dokumentus, apie pareiškėjo darbo vietas (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 1984 m. liepos 20 d. iki 1992 m. spalio 8 d. ir (pakeitus pavadinimą) (duomenys neskelbtini) laikotarpyje 1993-1994 metais (įsakymų kopijas apie kasmetinių atostogų suteikimą, asmens sąskaitos kortelių kopijas, darbo sutarties kopiją ir kt.), kurie, pasak pareiškėjo, patvirtina kenksmingas darbo sąlygas.
4. Pareiškėjas su minėtais archyviniais dokumentais, kreipėsi į darbo medicinos gydytoją R. R. (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) ir ji 2020 m. lapkričio 11 d. surašė medicininį dokumentą „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ (toliau – ir Medicininis dokumentas). Medicininio dokumento 3 dalies 1 punkte „Anamnezė“ nurodyta: „Atvyko dėl nepatvirtintos profesinės ligos peržiūrėjimo. Teigia, jog invalidumą turėjo nuo vaikystės. Pateikė dokumentus, kurie paciento nuomone, patvirtina, jog jis dirbo kenksmingomis sąlygomis, tačiau juose nėra nurodyta, kokie kenksmingi veiksniai buvo darbo aplinkoje < ... >.“ Šio medicininio dokumento 3. 7 punkte „Taikytas gydymas“ nurodyta: „atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos netikslinga, kadangi gauta CDMEK išvada, jog profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai. Paaiškinta dėl galimybės kreiptis į administracinį teismą.“
5. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti darbo medicinos gydytojos R. R. 2020 m. lapkričio 11 d. medicininį dokumentą „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ ir prašė atlikti kompleksinę pareiškėjo dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ir nustatymo.
6. Komisija 2020 m. gruodžio 3 d., vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir Komisijos nuostatai) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 17 d.) 17.1.2 papunkčiu priėmė protokolinį sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo.
7. Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 (priimtas remiantis Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. protokolinio sprendimu), informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Komisijos nuostatų 17. 1. 2 papunkčiu pareiškėjo 2020 m. lapkričio 20 d. skundas nenagrinėtinas kaip nepriklausantis Komisijos kompetencijai, nes susipažinus su pareiškėjo skundu nustatyta, kad skundas pateiktas ne dėl darbo medicinos gydytojos surašyto profesinės ligos patvirtinimo akto, bet dėl darbo medicinos gydytojos R. R. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo. Sprendime pažymėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Tyrimo nuostatai) 34 punktu Komisija nagrinėja skundus dėl darbo medicinos gydytojų surašytų profesinės ligos patvirtinimo aktų bei priima išvadą dėl profesinės ligos nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo, teisės aktai nenustato Komisijos kompetencijos nagrinėti skundus dėl kitų darbo medicinos gydytojų surašytų dokumentų, veiksmų ar neveikimo, bei dėl jų teikti išvadas.
V
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 bei Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. protokolinį sprendimą, kuriuo komisija nusprendė nenagrinėti pareiškėjo skundo bei įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo profesinės ligos nustatymo. Nors skunde pareiškėjas nėra tiksliai suformulavęs reikalavimo panaikinti 2021 m. gruodžio 3 d. Komisijos protokolinį sprendimą (protokolinis sprendimas), tačiau iš skundo turinio ir reiškiamų reikalavimų akivaizdu, kad būtent tokio rezultato pareiškėjas ir siekia, todėl teismas sprendime pasisakys tiek dėl Komisijos protokolinio sprendimo tiek dėl Komisijos rašto, kuriuo pareiškėjas apie protokolinį sprendimą yra informuotas, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis).
2. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatym as (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija). Įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje reglamentuojama, kad profesinė sveikata – tai darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiūra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės. Pagal Įstatymo 42 straipsnio 4 dalies nuostatas profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius: 1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką; 2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu. Įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.
3. Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, kad darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Komisijai, kuri sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Darbuotojas, darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su Komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punkte nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Šiame nuostatų punkte taip pat nustatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.
5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 7 punkte numatyta, kad Komisijos uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal pareiškėjų skundus. Komisijos nuostatų 8 punktas, kuris reglamentuoja Komisijos atliekamas funkcijas, numato, kad Komisija sprendžia, ar pareiškėjo skundo nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai (8.1 papunktis); nagrinėja pareiškėjų skundus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.2 papunktis); teikia išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.3 papunktis). Komisijos nuostatų 16 punktas numato, kad pareiškėjai Komisijai kartu su skundu, kuriame nurodyti nesutikimo su profesinės ligos patvirtinimo aktu motyvai, pateikia šiuos dokumentus: profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą (16.1 papunktis); profesinės ligos patvirtinimo aktą (16.2 papunktis); kitus, pareiškėjo nuomone, reikalingus dokumentus (16.3 punktas).
6. Komisijos nuostatų 17 punktas numato, kad skundas nenagrinėjamas, jei: jis nepriklauso Komisijos kompetencijai (17.1.papunktis): susirgimų, neįrašytų į Profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“ atvejais (17.1.1 papunktis); kai neatliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir (ar) profesinės ligos nustatymas/nenustatymas (17.1.2 papunktis); kai ginčijamas susirgimas nebuvo įtartas kaip profesinė liga (17.1.3 papunktis).
7. Lėtinių profesinių ligų priežasčių tyrimo eiga yra reglamentuojama Tyrimo nuostatų IV skyriuje, o profesinių ligų nustatymas yra reglamentuojamas šių nuostatų V skyriuje. Pagal tyrimo nuostatų teisinį reglamentavimą darbo medicinos gydytojas turi teisę surašyti profesinės ligos patvirtinimo aktą tik kai yra atlikti Tyrimo nuostatuose nurodyti veiksniai: darbo medicinos gydytojas, įvertino darbuotojo sveikatos būklę ir įtarė profesinę ligą bei apie tai informavo Valstybinę darbo inspekciją surašydamas Tyrimo nuostatuose nurodytos formos pranešimą, Valstybinė darbo inspekcija gavusi darbo medicinos gydytojo pranešimą ištyrė įtariamos profesinės ligos priežastis ir parengė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, darbo medicinos gydytojas ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustatė profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatė surašydamas Tyrimo nuostatų nustatytos formos profesinės ligos patvirtinimo aktą. Darbo medicinos gydytojui surašius profesinės ligos patvirtinimo aktą, darbuotojas šį aktą turi teisę skųsti Komisijai (Tyrimo nuostatų 16, 17, 20, 28,29, 31,34 punktai).
8. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Komisijos įgaliojimai nagrinėti ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo yra nustatyti Įstatymu, Tyrimo nuostatais ir Komisijos nuostatais. Sistemiškai aiškinant nurodyto teisinio reglamentavimo nuostatas dėl Komisijos kompetencijos nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, matyti, kad Komisija nagrinėja pareiškėjų skundus, kai pareiškėjai nesutinka su darbo medicinos gydytojo Profesinės ligos patvirtinimo aktu, kuriuo nustatoma profesinės ligos diagnozė arba nenustatoma profesinės ligos diagnozė (Tyrimo nuostatų 31 punktas, Komisijos nuostatų 7 punktas, 8.2 punktas, 16 punktas). Komisijos kompetencijai nėra priskirta nagrinėti pareiškėjų skundų, kai nėra atliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir (ar) profesinės ligos nustatymas/nenustatymas; kai ginčijamas susirgimas nebuvo įtartas kaip profesinė liga (Komisijos nuostatų 17.1.2. papunktis, 17.1.3 papunktis).
9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, ginčydamas darbo medicinos gydytojos R. R. 2020 m. lapkričio 11 d. medicininį dokumentą „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“. Šiame dokumente darbo medicinos gydytoja R. R. nurodė, kad pareiškėjo kreipimosi į ją tikslą – dėl nepatvirtintos profesinės ligos peržiūrėjimo, įvertino pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus ir atsisakė atnaujinti tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo, nurodydama, kad atnaujinti tyrimą netikslinga, kadangi gauta Komisijos išvada, kad profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai. Iš darbo medicinos gydytojos surašyto Ambulatorinio apsilankymo aprašymo akivaizdu, kad darbo medicinos gydytoja, įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę, padarė išvadą, kad profesinė liga neįtarta ir atsisakė inicijuoti tyrimą dėl profesinės ligos priežasčių nustatymo. Taigi, šiuo atveju nebuvo pradėta tyrimo dėl profesinės ligos tyrimo procedūra Tyrimo nuostatų IV skyriaus „Lėtinių profesinių ligų priežasčių tyrimas“ ir V skyriaus „Profesinių ligų nustatymas“ nustatyta tvarka, kuri yra užbaigiama darbo medicinos gydytojo užpildytu ir pasirašytu profesinės ligos patvirtinimo aktu.
10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl darbo medicinos gydytojos R. R. medicininio dokumento, kuriuo atsisakyta inicijuoti (atnaujinti) tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo, nes tokio skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai (Komisijos nuostatų 17.1.3 papunktis).
11. Pastebėtina ir tai, kad Komisija nenagrinėjo pareiškėjo skundo vadovaudamasi Tyrimo nuostatų 17.1.2 papunkčiu, t. y., kai neatliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir (ar) profesinės ligos nustatymas/nenustatymas, o ne 17.1.3 papunkčiu, tačiau Komisijos pasirinktas pareiškėjo skundo nenagrinėjimo teisinis pagrindas, įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, nedaro komisijos Sprendimo neteisėtu, nes teisėjų kolegija sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai.
12. Pažymėtina ir tai, kad skunde pareiškėjas pats nurodo, jog 2020 m. vasario 27 d. Komisijos Išvados, kuria buvo konstatuota, jog pareiškėjui profesinė liga nepripažinta pagrįstai, neskundė, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl galimai netinkamai atliktos kompleksinės medicininių dokumentų analizės ir galimai nepagrįstos ankstesnės Komisijos išvados nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas.
13. Komisijos kompetencijai teisės aktai nepriskiria funkcijos tirti darbo medicinos gydytojos veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo. Pareiškėjo skunde nurodomi galimai neteisėti darbo medicinos gydytojos veiksmai, jai atsisakant atnaujinti (inicijuoti) tyrimą dėl profesinės ligos nustatymo, surašant galimai netinkamos formos medicininį dokumentą taip pat nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas.
14. Teismas pabrėžia, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą turi spręsti tik teisės klausimus, šiuo atveju, ar Komisijos sprendimas nenagrinėti pareiškėjo skundo yra teisėtas ir pagrįstas.
15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimai netinkamos Komisijos sudėties priimant ginčijamą Sprendimą, pažymi, kad vadovaujantis Komisijos nuostatų 14.7 punktu Komisijos nariai turi nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, jeigu galėtų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
16. Iš Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos posėdyje priimtu protokolinio sprendimo protokolinio sprendimo turinio matyti, kad 2020 m. gruodžio 3 d. posėdyje dalyvavo 11 komisijos narių (tarp jų – dr. R. R.). Iš protokolinio sprendimo turinio taip pat nustatyta, kad Komisijos narė R. R., priimant ginčijamą Sprendimą nusišalino. Todėl pareiškėjo argumentas dėl netinkamos Komisijos sudėties priimant ginčijamą Sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvykdė Įstatymo, Tyrimo nuostatų, Komisijos nuostatų reikalavimus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.