- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-31-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- UAB „Lizėja“
- Trečiasis asmuo
- UAB Danske
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A–31–425/2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lizėja“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. įmonės „Techasas“ ieškinį atsakovui UAB „Lizėja“, trečiajam asmeniui UAB Danske lizingas“ (anksčiau UAB „Sampo banko lizingas“) dėl trukdymo naudotis nekilnojamuoju turtu pašalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2008-02-28 kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Lizėja“ nutraukti ieškovo teisės naudotis pastato-parduotuvės pažeidimą, kuris pasireiškia trukdymu laisvai patekti į statinio vidų ir įpareigoti atsakovą per 2 kalendorines dienas ar kitą teismo nustatytą laikotarpį: pateikti ieškovo bendrovei visus raktus nuo užraktų, esančių įėjimo į paminėtą pastatą duryse ir pateikti ieškovui apsaugos signalizacijos kodus, užtikrinant ieškovui teisę bet kuriuo metu patekti į patalpas. Jeigu atsakovas per teismo nustatytą laikotarpį įsipareigojimų neįvykdys, leisti ieškovui atsakovo sąskaita ir lėšomis pakeisti užraktus ir signalizacijos kodus (b.l.4-5).
Ieškovas 2008-07-08 sutikslino ieškinio reikalavimus, kuriais prašė:
1. įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui patekti bet kuriuo metu per pagrindinį įėjimą į P. A. g. (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę, įpareigojant atsakovą per 2 kalendorines dienas perduoti ieškovui po vieną raktą nuo kiekvieno pagrindinio įėjimo į parduotuvę durų užrakto ir signalizacijos kodus;
2. atsakovui nedavus raktų, leisti pakeisti durų užraktus, įpareigojant ieškovą perduoti atsakovui raktų komplektą, bei leisti ieškovo sąskaita atjungti pagrindinio įėjimo durų signalizaciją, užtikrinant, kad iš bendro naudojimo patalpų šalys galėtų atskirai įjungti ir išjungti pagrindinio įėjimo į pastatą durų signalizaciją bet kuriuo paros metu (b.l. 58-59).
Ieškovas nurodė, kad jis pagal turto savininko UAB „Sampo banko lizingas“ 2006-02-13 „Pirkimo-pardavimo sutartį“ valdo ir naudoja 34/100 P. A. g. (duomenys neskelbtini) esančio pastato – parduotuvės, įgytos iš turto savininko UAB Danske lizingas. Ieškovo įmonė naudojasi pastato antrame aukšte esančiomis patalpomis, o atsakovas UAB „Lizėja“ pastato pirmame aukšte esančiomis patalpomis. Naudojimosi patalpomis tvarka tarp šalių yra nustatyta taip, kad šalims bendram naudojimui tenka pagrindinis įėjimas į pastatą ir koridorius – laiptinė, tačiau atsakovas vienas kontroliuoja pagrindinio įėjimo durų apsaugos signalizaciją ir vienas turi pagrindinių durų užraktų raktus. Tokiu būdu ieškovas į pastatą per pagrindines duris gali patekti tik atsakovo darbo metu. Atsakovas į prašymą užtikrinti laisvą ir nepriklausomą patekimą į statinį nereaguoja, dėl ko pažeidžiamos ieškovo, kaip pastato dalies valdytojo ir naudotojo, teisės ir teisėti interesai, trukdoma ieškovo įmonei tinkamai vykdyti komercinę – ūkinę veiklą, patiriami dideli nuostoliai.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008-10-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Leido ieškovui savo lėšomis atjungti (duomenys neskelbtini), P. A. g. (duomenys neskelbtini), esančio pastato - parduotuvės pagrindinių durų apsaugos signalizaciją nuo atsakovui priklausančių patalpų signalizacijos ir įrengti atskirą šio pastato pagrindinių durų apsaugos signalizaciją, kurios pajungimas ir išjungimas būtų valdomas iš šalių bendro naudojimo patalpų. Įpareigojo atsakovą per 2 dienas nuo atskiros pastato pagrindinių durų apsaugos signalizacijos, kurios pajungimas ir išjungimas būtų valdomas iš šalių bendro naudojimo patalpų įrengimo, perduoti ieškovui visų minėto pastato - parduotuvės pagrindinių durų užraktų raktus, o atsakovui to nepadarius, leisti ieškovui savo lėšomis pakeisti pastato pagrindinių durų užraktus, perduodant atsakovui visų pakeistų užraktų raktus. Teismas nustatė, kad ieškovas valdo ir naudoja 34/100 dalis P. A. g. (duomenys neskelbtini) esančio pastato – parduotuvės, o likusi 66/100 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pastatą naudoją prekybai, t. y. turi pastate jiems priklausančias parduotuves. Į pastatą yra tik vienas pagrindinis įėjimas, per kurį į kiekvienai iš šalių priklausančią parduotuvę gali patekti pirkėjai ir pan. Teismas konstatavo, kad raktus nuo pagrindinių pastato durų turi tik atsakovas ir pastarasis vienas turi pagrindinių pastato durų apsaugos signalizacijos kodą, dėl ko ieškovas negali laisvai valdyti ir naudoti jam priklausančios pastato dalies, laisvai pageidaujamu laiku patekti į pastatą per pagrindines paradines duris. Tačiau padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai negali perduoti pastato pagrindinių durų raktų ir pateikti apsaugos signalizacijos kodų, kadangi pastato pagrindinių durų apsaugos signalizacijos valdymo pultas yra ne bendro naudojimo patalpose, o atsakovui UAB „Lizėja“ priklausančiose patalpose. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės neprieštarauja, jog ieškovas įrengtų atskirą pastato pagrindinių durų apsaugos signalizaciją, kurios valdymo pultas būtų bendro naudojimo patalpose, kas neprieštarauja šalių interesams ir sudaro galimybę joms laisvai ir netrukdomai valdyti ir naudotis priklausančiomis pastato dalimis, tuo labiau, kad techniškai tokios atskiros pastato pagrindinių durų signalizacijos, valdomos iš pastato bendro naudojimo patalpų, įrengimas yra įmanomas. Tokiu būdu, tik įrengus atskirą pastato pagrindinių durų apsaugos signalizaciją, ieškovas gali reikalauti iš atsakovo raktų nuo pastato pagrindinių durų užraktų. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas raštu ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl leidimo nekliudomai patekti į ieškovui priklausančias patalpas, tačiau tokia galimybė jam faktiškai nebuvo suteikta. Kadangi pastato pagrindinių durų signalizacijos atjungimas nuo atsakovo valdymo ir pajungimas bendram valdymui yra susijęs su atsakovo patalpų apsaugos signalizacijos pakeitimu, todėl teismas nusprendė, jog nesant atsakovo leidimo, ieškovas tokio pastato apsaugos sistemos pakeitimo savavališkai atlikti negalėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lizėja“, jo atstovai apeliacinės instancijos teisme prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, neįsigilino į visas tarp ieškovo ir atsakovo kilusio ginčo aplinkybes, į tai, kad atsakovas ne kartą žadėjo dar tą pačią dieną perduoti raktus nuo fasadinių pastato durų, kai tik įsitikins turto saugumu (2006-08-08, 2006-08-10 UAB „Lizėja“ raštai). Nepagrįstai sprendime konstatuota, jog į pastatą yra tik vienas įėjimas, kurio signalizacijos kodą ir raktus turi tik atsakovas UAB „Lizėja“. Priešingai, į pastatą visada buvo galima patekti ne tik iš fasadinės pusės, bet ir pro įėjimą į pastato pagalbines patalpas. Po to, kai ieškovas įgijo teisę valdyti ir disponuoti dalimi pastato, pagal šalių tarpusavio susitarimą ieškovas įėjimui per pagalbines patalpas įrengė papildomą signalizaciją ir iš karto gavo iš UAB „Lizėja“ raktus nuo durų, todėl gali netrukdomai patekti į vidų viso atsakovo darbo metu, nes atsakovas UAB „Lizėja“ yra užtikrintas turto saugumas. Kaip ir įėjimui per pagalbines patalpas lygiai tokiomis pat sąlygomis ir būdu ieškovui buvo siūloma įrengti signalizaciją ir durims iš fasadinės pusės, tuo labiau, kaip nustatyta ir byloje, techniškai įvesti atskirą savarankišką ieškovo disponavimui fasadinių durų atjungimą ir pajungimą galimybė yra, tačiau tokiu pasiūlymu nebuvo pasinaudota. Galimybė patekti į pastatą būtent ne darbo metu per fasadines duris, kol ieškovas imsis veiksmų signalizacijos pajungimui bendram naudojimui, yra ribojama tik siekiant išvengti didesnės žalos, kuri kiltų jei lauko durys būtų paliekamos be apsaugos. Ieškovo reikalavimas pateikti UAB „Lizėja“ signalizacijos kodus yra siejamas su patekimu į atsakovui priklausančias patalpas, kas iš esmės pažeidžia UAB „Lizėja“ nuosavybės teises ir teisėtus interesus, turimų patalpų saugumą ir netrukdomą disponavimą jomis, nes fasadinio įėjimo signalizacija yra valdoma išimtinai UAB „Lizėja“ priklausančioje patalpoje, kai tuo tarpu patekimo į administracinį pastatą per pagalbines patalpas – bendro naudojimo patalpose.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas D. G. įmonė „Techasas“, įmonės atstovai apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinį skundą atmesti, o apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimu nebuvo pažeista ar apribota apelianto CK 4.83 str. 2 d. 1 d. numatyta bendraturčio teisė, be to, nesukeliant jam jokių turtinių pasekmių, buvo atstatyta ieškovo teisė nekliudomai valdyti ir naudotis bendrojo naudojimo patalpomis bei pagrindiniu įėjimu į pastatą. Būtent atsakovo neveikimas, nesiėmimas jokių priemonių tam, jog būtų sudaryta reali galimybė bet kada atjungti pagrindinių durų signalizaciją, neleidimas įrengti savo signalizacijos, nulėmė tai, kad ieškovui priklausanti parduotuvė negalėjo dirbti ilgiau nei atsakovo parduotuvė ir tokiu būdu parduoti daugiau prekių bei gauti didesnį pelną. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovui leido keisti signalizaciją, tačiau realiai neatliko jokių veiksmų, nepateikė jokių signalizacijos schemų, nenurodė, kokius darbus reikia atlikti, priešingai, atsisakė sudaryti susitarimą dėl leidimo keisti signalizaciją, nesutiko sudaryti taikos sutarties, kas pagrįstai teismui leido sprendimu įpareigoti atsakovą leisti ieškovui atlikti pagrindinių (fasadinių) durų apsaugos signalizac pakeitimus. Pats apsauginės signalizacijos įrengimas iš fasadinės pusės ne tik neužtikrintų bendrojo naudojimo patalpų saugumo, tačiau keltų kur kas didesnė grėsmę tiek apelianto, tiek ieškovo patalpų bei jose esančio turto saugumui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įėjimas į ieškovo patalpas iš pagalbinių patalpų yra nesuderinamas su jo valdomų patalpų naudojimu ūkinei – komercinei veiklai vykdyti, tuo labiau, kad pagrindiniu įėjimu jis turi teisę naudotis kaip bendrasavininkas.
Tretysis asmuo UAB „Danske lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1 p.).
Bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas D. G. įmonė „Techasas“ pagal 2006-02-13 „Pirkimo-pardavimo“ valdo ir naudoja 34/100 dalis P. A. g. (duomenys neskelbtini) esančio pastato – parduotuvės, kurios likusios 66/100 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Lizėja“. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pastatą naudoją prekybai, t. y. turi pastate jiems priklausančias parduotuves. Į pastatą yra vienas pagrindinis (fasadinis) įėjimas nuo gatvės pusės, per kurį į kiekvienai iš šalių priklausančią parduotuvę gali patekti pirkėjai. Kitas įėjimas į šalims priklausančias patalpas yra per pagalbines patalpas iš kiemo pusės, dėl kurio naudojimo ginčo tarp šalių nėra, nes šiose bendro naudojimosi patalpose yra įrengtas apsaugos signalizacijos pultas, o raktus nuo pagalbinių durų turi kiekviena iš šalių. Teismas nustatė, kad raktus nuo pagrindinių (fasadinių) pastato durų turi tik atsakovas ir pastarasis vienas turi pagrindinių pastato durų apsaugos signalizacijos kodą, dėl ko pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas negali laisvai valdyti ir naudoti jam priklausančios pastato dalies, tame tarpe ir bendro naudojimo patalpų, laisvai jo pageidaujamu laiku patekti į pastatą per pagrindines paradines duris. Ginčas dėl pagrindinių durų naudojimo tarp šalių kilo ieškovui 2006-02-13 „Pirkimo-pardavimo“ sutartimi įsigijus 34/100 dalis patalpų, nes ieškovas 2006-08-09 raštu reikalavo nedelsiant užtikrinti įėjimą į patalpas per centrinį įėjimą (b.l.8), o 2006-08-10 raštu prašė atsakovą perprogramuoti jam priklausančią apsaugos sistemą, kad ieškovas ir atsakovas nepriklausomai vieni nuo kitų galėtų naudotis pagrindiniu įėjimu (b.l.9). Atsakovas UAB „Lizėja“ 2006-08-06, 2006-08-10 atsakymuose pasiūlė ieškovui „įsirengti savo lėšomis atskirą apsauginę signalizaciją arba įsirengti atskirą lauko įėjimą ir įsivesti signalizaciją šiam įėjimui“. Nurodė, kad „pašalinus apsauginės signalizacijos trūkumą ir atsakovui įsitikinus, kad jų turtas saugus, tą pačią dieną perduos raktus (b.l.11, 12). Tokią pat poziciją atsakovas UAB „Lizėja“ nurodė ir atsikirtime į ieškinį. Teigė, kad apsaugos sistema funkcionuoja nuo 2000m., kuomet ieškovas dar neturėjo teisės valdyti ir naudotis pastato dalimi. Atsakovas teigė, kad ieškovui buvo siūloma įsirengti atskirą apsaugos signalizaciją iš pastato fasadinės pusės, tačiau ieškovas nors ir žadėjo tai padaryti, tačiau nepadarė (b.l.27-28). Nuo atsakovo UAB „Lizėja“ 2006-08-10 atsakymo ieškovui iki pat ieškinio padavimo teismui 2008-02-28 byloje nėra kitų rašytinių įrodymų apie šalių bandymus išspręsti naudojimosi pagrindinėmis (fasadinėmis) durimis problemą.
Civilinio kodekso 4.34str. suteikia teisę kiekvienam valdytojui ginti esamą valdymą ar atnaujinti atimtą valdymą. Civilinio kodekso 4.35str.1d. nustato, kad valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą.
Pirmosios instancijos teismas leido ieškovui savo lėšomis atjungti parduotuvės pagrindinių (fasadinių) durų apsaugos signalizaciją nuo atsakovui priklausančių patalpų signalizacijos ir įrengti atskirą šio pastato pagrindinių durų apsaugos signalizaciją, kurios pajungimas ir išjungimas būtų valdomas iš šalių bendro naudojimo patalpų (b.l. 83), padaręs išvadą, kad tik tokiu būdu ieškovas įgis teisę atjungti nuo atsakovui priklausančios apsaugos signalizacijos pastato pagrindines duris. UAB „Lizėja“ 2006-08-06, 2006-08-10 atsakymuose pasiūlė ieškovui „įsirengti savo lėšomis atskirą apsauginę signalizaciją arba įsirengti atskirą lauko įėjimą ir įsivesti signalizaciją šiam įėjimui.
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja šias esmines aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai“
1. pagrindinės (fasadinės) durys yra į šalims priklausančią bendro naudojimo patalpą (inventorinėje byloje pažymėtą indeksu 18), kurios plotas 43,95 kv.m. (b.l.83). Pagal pirkimo-pardavimo sutartį šalys valdo po ½ dalį nurodytos patalpos, t.y. po 21,98 kv.m.;
2. pagrindinių (fasadinių) durų užraktų raktus turi tik atsakovas UAB „Lizėja“, o šios durys pajungtos prie atsakovui priklausančių patalpų apsaugos sistemos, kurios valdymo pultas yra atsakovui priklausančiose patalpose.
Įvertintina, kad atsakovas UAB „Lizėja“ kaip pastato bendraturtis neturėjo teisinio pagrindo neperduoti ieškovo įmonei kaip teisėtam pastato naudotojui raktų nuo pagrindinių (fasadinių) durų užraktų bei reikalauti, kad ieškovas įrengtų atskirą apsaugos sistemą pagrindinių (fasadinių) durų apsaugai. Bendro naudojimo patalpos, kurių plotas 43,95 kv.m., nuosavybės teise po ½ dalį priklauso trečiajam asmeniui UAB „Danske lizingas“, kurias pagal pirkimo-pardavimo sutartį valdo ir naudoja ieškovas D. G. įmonė „Techasas“, bei atsakovui UAB „Lizėja“, todėl naudotis šiomis patalpomis bei pagrindinėmis (fasadinėmis) durimis turi vienodą teisę tiek ieškovas, tiek atsakovas. Atsakovas UAB „Lizėja“ nepateikė teismui įrodymų, kad kada nors turėjo kito bendraturčio sutikimą pastato pagrindinėse (fasadinėse) duryse įrengti tik iš UAB „Lizėja“ priklausančių patalpų valdomą apsaugos sistemą bei savo nuožiūra nustatyti naudojimosi šiomis durimis laiką, todėl pripažintinas nepagrįstu atsakovo motyvas, apsaugos sistemos pagalbą blokuoti apsaugai pagrindines (fasadines) duris į bendro naudojimo patalpas, atsakovui priklausančių patalpų saugumu. Atsakovas UAB „Lizėja“ yra pastato dalies bendraturtis, o ieškovas D. G. įmonė „Techasas“ yra pastato dalies valdytoja ir naudotoja, todėl darytina išvada, kad ginčo šalys turi vienodą teisę be trukdymų ir papildomų apribojimų naudotis patekimo galimybe į jiems priklausančio pastato bendro naudojimo patalpas per pagrindines (fasadines) duris. Nagrinėjamos apeliacine tvarka bylos atveju atsakovas UAB „Lizėja“ nesusitarusi su pastato dalies valdytoju ir naudotoju D. G. įmone „Techasas“ arba savininku trečiuoju asmeniu UAB „Danske lizingas“, vienašališkai nustatė naudojimosi pagrindinėmis (fasadinėmis) durimis patekimui tiek į 43,95 kv.m.bendro naudojimosi patalpą, tiek į ieškovo valdomą ir naudojamą pastato dalį tvarką, ieškovo įmonei neperdavė pagrindinių (fasadinių) durų užraktų raktų, šių durų apsaugą prijungė prie atsakovo bendrovės patalpų apsaugos sistemos, todėl ieškovo įmonė buvo ir yra priversta derintis prie atsakovo bendrovės darbo laiko, o tai pripažintina ieškovo D. G. įmonės „Techasas“ valdymo ir naudojimosi teisės pažeidimu. Ieškovui ir atsakovui nesusitarus dėl pagrindinių (fasadinių) durų naudojimosi ir apsaugos tvarkos nustatymo, ieškovui buvo pakankamas pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pašalinimo trukdymų valdyti nekilnojamąjį daiktą, t.y. patekti į bendro naudojimo patalpas per pagrindines (fasadines) duris.
Apeliacinės instancijos teismas siūlė šalims taikiai išspręsti kilusį ginčą, nes pagrindinių (fasadinių) durų atjungimas nuo atsakovui UAB „Lizėja“ priklausančios apsaugos signalizacijos ir už pagrindinių (fasadinių) durų bendro naudojimosi patalpose įrengimas autonominės apsaugos signalizacijos, kuria naudotųsi ieškovas ir atsakovas kartu yra paprastas techninis veiksmas, reikalaujantis tik. Vienok, tarp bylos šalių esantis tarpusavio priešiškumas, nesikooperavimas šio veiksmo atlikimui (Civilinio kodekso 6.38str.1d.) bei atsakovo UAB „Lizėja“ abejonės dėl ieškovo įmonės ketinimų ateityje reikalauti iš atsakovo negautų pajamų, neleido šalims gera valia taikos sutartimi išspręsti nagrinėjamą teisme ginčą dėl naudojimosi pagrindinėmis (fasadinėmis) durimis.
Nors atsakovo UAB „Lizėja“ atstovai ir tvirtino, niekada neprieštaravęs ieškovui įrengti pagrindinių durų apsaugos signalizaciją bendro naudojimo patalpose, tačiau atsakovas niekada nebuvo davę sutikimo ieškovui atjungti pagrindinių durų apsaugos daviklius nuo atsakovui priklausančios apsaugos sistemos, kurios valdymo pultas yra atsakovui priklausančiose patalpose, neperdavė durų užraktų raktų ieškovui, pats atsakovas savo iniciatyva neatjungė pagrindinių (fasadinių) durų apsaugos nuo jam priklausančių patalpų apsaugos sistemos. Atsakovas UAB „Lizėja“ turėjo teisę apsaugos sistema apsaugoti tik jam priklausančias patalpas, patalpų duris, tačiau ne bendro naudojimo patalpų duris, nes nebuvo
Atsakovo UAB „Lizėja“ 2006-08-06, 2006-08-10 atsakymuose siūlymas ieškovui „įsirengti savo lėšomis atskirą apsauginę signalizaciją arba įsirengti atskirą lauko įėjimą ir įsivesti signalizaciją šiam įėjimui“, apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovui buvo suteikta teisė atjungti pagrindines (fasadines) duris nuo UAB „“Lizėja“ apsaugos signalizacijos, tačiau ieškovas durų apsaugos sistemos neatjungė ir neįrengė atskiros pagrindinių (fasadinių) durų apsaugos sistemos valdomos ir bendro naudojimo patalpų nėra pakankamai pagrįstas, nes nė vienas iš statinio bendraturčių ar valdytojų-naudotojų neturi teisės nustatyti kitam bendraturčiui ar valdytojui-naudotojui sąlygų dėl bendro naudojimo patalpų naudojimo ar apsaugos, nes tai gali būti nustatyta tik bendraturčių ar valdytojų-naudotojų tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – teismo tvarka. Nors apeliantas UAB „Lizėja“ ir teigia, kad jis geranoriškai ir visiškai sutinka su ieškovo reikalavimais ir jiems pritaria, o ieškovo veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, tačiau su šiais apelianto teiginiais pilnai sutikti negalima, nes būtent atsakovo UAB „Lizėja“ iniciatyva pastato pagrindinėse (fasadinėse) duryse įrengta atsakovui priklausanti apsaugos sistema, valdoma tik iš atsakovui priklausančių patalpų, šių durų raktais disponuoja tik atsakovas. Ieškovas D. G. įmonė „Techasas“, nors ir būdamas teisėtas bendro naudojimo patalpų (pažymėtos indeksu 18, b.l.83) valdytojas ir naudotojas neturi pagrindinių fasadinių durų rakto, todėl pripažintina, kad dėl atsakovo UAB „Lizėja“ neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų buvo ir yra pažeidžiamos ieškovo valdymo ir naudojimo teisės. Ginčo buvimą tarp šalių patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas nesiūlo kooperuotomis su ieškovu lėšomis ir darbu įrengti pagrindinių (fasadinių) durų apsaugos sistemą, valdomą iš bendro naudojimo patalpų, o tokią sistemą siūlo įrengti ieškovo įmonės lėšomis. Apelianto siūlymas įrengti pagrindinių (fasadinių) durų apsaugos sistemos valdymą iš šiuo metu įrengto pagalbinių lauko durų apsaugos sistemos pulto, nutiesiant papildomą laidą per atsakovo bendrovei priklausantį koridorių (plane pažymėtas indeksu 4 (b.l.83) iki pagrindinių (fasadinių) durų atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau ieškovui priimtinesnis jo ieškinio reikalavimas pagrindinių (fasadinių) durų apsaugos sistemą įrengti bendro naudojimosi patalpose šalia pagrindinių (fasadinių) durų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šalims priimtinesnis, nes ieškovui ir atsakovui sudarytų galimybę į pastatą patekti iš karto pro priekines (fasadines) duris, o ne pro pagalbines duris patekus į kitą šalių bendro naudojimą patalpą, atjungti ir pagrindinių (fasadinių) durų apsaugos sistemą, ir tik tada, ieškovui perėjus per antro aukšto patalpas ir nusileidus į pirmą aukštą prie fasadinių durų arba apėjus aplink pastatą lauke, būtų galimybė atrakinti pagrindines (fasadines) duris. Atsakovas UAB „Lizėja“ aptariamu atveju turi galimybę nuo pagalbinių patalpų durų patekti prie pagrindinių (fasadinių) durų jam priklausančiu koridoriumi (indeksas 4).
Apeliacinio skundo motyvai pripažintini nepakankamai pagrįstais, kad jų pagrindu būtų galima naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.), apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Nepatenkinus apeliacinio skundo, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98str.3d., spręstinas ieškovo ir trečiojo asmens turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo D. G. įmonė „Techasas“ turėjo 300,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Advokatas surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovo turėtos 300,00 Lt išlaidos pripažintinos realiomis ir protingomis, todėl pilnai priteistinos. Tretysis asmuo UAB Danske lizingas“ nurodo turėjęs 200,00 Lt už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą. Ši suma pripažintina realia ir protinga, nes trečiojo asmens atstovas nedalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl priteistina. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia trečiojo asmens turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, nes tai buvo pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1p.,
nutar i a:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš UAB „Lizėja“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 300,00 Lt D. G. įmonei „Techasas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) bei 200,00 Lt UAB Danske lizingas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) jų turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB „Lizėja“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 20,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.