Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas netinkamai, jis neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, naudojantis juo nebuvo užtikrinamas privatumas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, buvo drėgna, buvo pelėsių. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šios higienos normos 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovo pateiktoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 178–179) nurodyta, kad visos kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVS Centras) 2016-10-07 patikrinimo akto (b. l. 150–151) matyti, kad kameros Nr. 302 ir 325 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2016-02-22 – 2016-02-25, 2016-07-04) vėdinamos per atidaromus langus, pelėsių vizualiai nenustatyta, santykinė oro drėgmė buvo atitinkamai 53 proc. ir 54 proc. ir tai atitiko higienos normos reikalavimus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2016-03-04 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 110 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-06-16) vėdinimo būdas per atidaromus langus taip pat atitiko higienos normų reikalavimus, pelėsių vizualiai nenustatyta. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose buvo pelėsio, o ventiliacija, drėgmė neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas skundė teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose būdavo šalta. HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. NVS Centras 2016-10-07 patikrinimo aktu (b. l. 150–151), nustatė, kad kamerose Nr. 302 ir 325 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2016-02-22 – 2016-02-25, 2016-07-04) oro temperatūra buvo, atitinkamai, 21,4 °C ir 22,3 °C ir atitiko reikalavimus. NVS Centro 2016-07-28 patikrinimo aktu (b. l. 160–161) nustatyta, kad kameroje Nr. 338 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-07-16 – 2016-07-21) oro temperatūra buvo 22,9 °C ir atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis nustatytus reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūrai.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tamsu. HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. NVS Centro 2016-10-07 patikrinimo aktu (b. l. 150–151), nustatyta, kad kamerose Nr. 302 ir 325 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2016-02-22 – 2016-02-25, 2016-07-04) bendra dirbtinė apšvieta buvo, atitinkamai, 249 lx ir 239 lx ir atitiko reikalavimus. Iš NVS Centro 2016-04-21 patikrinimo akto (b. l. 156–157) matyti, kad kameroje Nr. 110 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-06-16) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 264,7 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis teisės aktais nustatytus dirbtinio apšvietimo reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose įrengti metaliniai gultai buvo seni, nelygūs, girgždantys, dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti, stalai kamerose buvo pritaikyti tik dviems asmenims, todėl tekdavo valgyti stovint, stalas ir kėdės buvo įrengti taip, kad buvo nepatogu sėdėti. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.9 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 178–179) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su prisukamomis kėdutėmis. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m, kamerose, kuriose iki 4 gultų, stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m, kėdės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m. Iš minėtos pažymos ir atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 125–126) matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo nuo 1 iki 4 gultų, pareiškėjui tenkantis kamerų plotas svyravo nuo 3,61 iki 8,05 kv. m. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas arba dviese, todėl pripažintina, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu užteko vietos prie stalo. Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus pažymos (b. l. 180) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją nei dėl gultų būklės, nei dėl nepatogių kėdžių ar stalų nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu gultų, stalų, kėdžių būklė buvo netinkama, jie buvo sulūžę ar dėl jų galimų trūkumų pareiškėjas būtų patyręs sužalojimų ar kitokio pobūdžio žalą. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos būklės gultų, nepatogių stalų ir kėdžių vertintini kaip abstraktūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo išduodamos valymo priemonės, už kamerų langų grotų buvo šiukšlių, kurių nebuvo įmanoma išvalyti. HN 134:2015 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pagal šios higienos normos 37 punktą patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti švarą ir tvarką kamerose, tam išduodamas reikalingas inventorius, kalcinuota soda kriauklių ir unitazų valymui. Iš NVS Centro 2016-09-29 patikrinimo akto (b. l. 166–167) matyti, kad kameroje Nr. 338 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-07-16 – 2016-07-21) buvo šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai ir tai atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Pareiškėjas jo laikymo metu su skundais ar prašymais dėl valymo priemonių neišdavimo nesikreipė (b. l. 180). Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui nustatyta tvarka nebuvo išduodamos valymo priemonės. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, jog kameroje turi būti langas, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Už kamerų švarą ir tvarką atsakingi ir patys jose laikomi asmenys. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl susikaupusių šiukšlių už langų grotų atmestini kaip nesudarantys pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad galėjo prausti visą kūną po šiltu vandeniu tik 15 minučių vieną kartą per savaitę ir tai pažeidė jo teises. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše, įrengtos specialios patalpos. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad turėjo galimybę nusiprausti vieną kartą per savaitę, skundais ar prašymais dėl galimų tokio pobūdžio pažeidimų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 180). Kadangi teisės aktai nenumato pareigos Lukiškių TI-K užtikrinti galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems prausti kūną po šiltu vandeniu dažniau nei kartą per savaitę, teismas neturi pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. HN 134:2015 40 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeninai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami tą pačią dieną ir jau sausi. Turintys pinigų asmeninėse sąskaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, neturintiems pinigų viršutiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai. Šias aplinkybes patvirtina ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 178–179). Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu, todėl atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstraktaus pobūdžio teiginius ir jie laikytini neįrodytais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo atliktas remontas. HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Minėta higienos norma nereglamentuoja laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų remonto atlikimo dažnumo. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal poreikį, turimus materialinius resursus. Iš byloje esančių Vilniaus VSC, NVS Centro patikrinimo aktų matyti, kad tokio pobūdžio higienos normų pažeidimų kamerose, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, nenustatyta. Pareiškėjas nenurodė konkrečių kamerų, kuriose remontas galimai nebuvo atliktas, su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl neatlikto remonto atmestini kaip abstraktūs ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K netinkamai įrengtos vietos rūkymui. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu galiojusio Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numatė, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 134:2015 7 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K administracijai kilo pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pažymėtina, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato specialių patalpų rūkymui suimtiesiems ir nuteistiesiems įrengimo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad rūkantys ir nerūkantys asmenys apgyvendinami atskirai, atsižvelgiant į jų pageidavimus, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Vilniaus VSC ir NVS Centras atliktų patikrinimų metu tokio pobūdžio pažeidimų Lukiškių TI-K nenustatė. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis 2011-11-14 nurodė, kad yra rūkantis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu būtų prašęs apgyvendinti jį atskirai nuo rūkančių asmenų, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai šiuo aspektu būtų atlikę neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K neįrengti evakuaciniai išėjimai. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad kiekviename Lukiškių TI-K gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus (b. l. 134). Pareiškėjo teiginiai dėl evakuacijos išėjimų nebuvimo vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus evakuaciniais išėjimais ar pareiškėjas būtų dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus (4 punktas) ir jiems pagal šio straipsnio 4 dalį taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. Suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) XI skyriuje. Minėti teisės aktai numato, kad suimtiesiems asmenims gali būti suteikti leidimai tik trumpalaikiams pasimatymams, o Lukiškių TI-K administracijos teisė suteikti trumpalaikius pasimatymus suimtiesiems nėra savarankiška, ji priklauso nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra suimtojo byla, valios, t.y. leidimas pasimatymui išduodamas tik esant rašytiniam šių asmenų sutikimui. Ilgalaikių pasimatymų suimtiesiems suteikimo klausimu aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Tomas Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), kuriame EŽTT nusprendė, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su šeima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo švelnesni (kardomajame kalinime – po 2 valandų trukmės pasimatymą, nuteistajam – po valandos, be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymą, skyrėsi pasimaty­mų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas) bei priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. EŽTT šiuo aspektu, be kita ko, paminėjo, kad tokiais atvejais svarbu analizuoti individualias situacijos aplinkybes, konkretų poreikį ir pa­grįstumą nagrinėjamu atveju drausti suimtajam pasimatyti su šeima atitinkamą laiko tarpą. Pastebėtina, kad EŽTT šioje byloje Lukiškių tardymo izoliato­riaus paaiškinimą, jog įstaiga neturėjo tinkamų sąlygų užtikrinti ilgalaikius pasimaty­mus su šeima, laikė Konvencijos prasme nepriimtinu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, taip pat remiasi minėtu EŽTT sprendimu suformuota praktika (pvz., LVAT 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016). Tačiau pažymėtina, kad tiek EŽTT išnagrinėtoje byloje Tomas Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), tiek LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 pareiškėjai kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, bet Lukiškių TI-K administracijos sprendimais tai nebuvo leista. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, tačiau konkrečiai nenurodė, kada jis kreipėsi dėl pasimatymų suteikimo, kada pasimatymai jam nebuvo suteikti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų suteikimo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K, rašęs dėl to skundus ar pan. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo sąlygų užimtumui ir ugdymui. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K suimtieji asmenys dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos, įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos šv. Mišios, asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija; organizuojami profesionalų ir mėgėjų kolektyvų koncertai; veikia biblioteka; suimtieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti. Atsakovo atstovas nurodė, kad norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitoje veikloje asmenys turi parodyti iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K dėl nesuteiktos galimybės jam pasinaudoti užimtumo priemonėmis nėra. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo pakankamai galimybių tenkinti ugdymo poreikius ir dalyvauti įvairiuose užimtumo ir socialinės reabilitacijos programose, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo užtikrinamas tinkamas gydymas. HN 134:2015 8 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Iš pateiktos į bylą pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu nuo 2016-02-18 iki 2016-07-21 dėl iškvietimo pas gydytojus kreipėsi 6 kartus, buvo nuolat konsultuojamas įvairių specializacijų gydytojų (psichiatro, chirurgo, dermatologo, urologo, bendrosios praktikos gydytojo), buvo siunčiamas konsultacijoms į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kartais apžiūrų atsisakydavo. Todėl teismas vertina, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tinkamai vykdė jiems priskirtas pareigas užtikrindami galimybę pareiškėjui pasinaudoti būtinomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo supažindintas su vidaus tvarka, suimtųjų teisėmis ir pareigomis. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas, kaip ir visi atvykstantys į Lukiškių TI-K asmenys, buvo supažindintas su įstatymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių turi laikytis ir nepažeisti, įspėtas apie atsakomybę. Blankas su pareiškėjo supažindinimo žyma saugomas pareiškėjo asmens byloje. Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokiu būdu galimas netinkamas supažindinimas su minėtais teisės aktais jam sukėlė neturtinę žalą ar kitaip pažeidė jo teises, su panašaus pobūdžio prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius šiuo aspektu vertina kaip deklaratyvius ir neįrodytus.