- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- 2-1891-633/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Ž. A.
- Atsakovas
- L. A.
dalyvaujant ieškovui Ž. A., jo atstovei advokatei R. M., atsakovei L. A., jos atstovui advokatui M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ž. A. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pagal regresinį (atgręžtinį) reikalavimą priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šalių reikalavimai.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovas Ž. A. ieškiniu šioje byloje prašo teismą : 1) atnaujinti jam dėl svarbių priežasčių praleistą senaties terminą nagrinėjamam regresiniam ieškiniui teisme pareikšti, 2) priteisti jam iš atsakovės L. A. regreso teise (Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 6.9 str. 1 d. ir 6.114 str. 3 p. pagrindu) : a) 4344,30 Eur nuostolių, atsiradusių jam (ieškovui) dėl jo solidaria su atsakove (bendraskole) buvusios piniginės prievolės AB BND bankui įvykdymo jo vieno asmeninėmis lėšomis, b) 5 proc. metines kompensacines palūkanas, c) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1.2. Atsakovė byloje priešinių reikalavimų nepareiškė.
2. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiškinimų) santrauka.
2.1. Ieškinyje ir papildomai teismo posėdyje ieškovas Ž. A. paaiškino, kad 1996-12-30 su atsakove sudarė santuoką, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, abu dirbo, augino 3 vaikus. 2007 m. abu sudarė būsto paskolos sutartį su AB DNB banku (toliau – banku), pagal kurią gautomis lėšomis įgijo šeimos būstu buvusią sodybą Prienų r. sav. Pagal sutarties sąlygas bankas atidarė specialią sąskaitą jo, Ž. A., vardu, nuo kurios kas mėnesį automatiniu būdu vykdo įmokų nurašymus, ši sutartis dar nėra pasibaigusi. Minimam šeimos būstui rekonstruoti ir suremontuoti jiedu su atsakove tais pačiais metais ir su tuo pačiu banku sudarė dar vieną 30000 Lt/8688,60 Eur vartojimo kredito sutartį, pagal ją gautas lėšas panaudojo sodybos rekonstravimui ir remontui, ką jis laikantis bendrų šeimos poreikių tenkinimu. Pagal pastarosios sutarties sąlygas bankas kas mėnesį analogišku automatiniu būdu vykdė įmokų nurašymus, tačiau jau nuo kitos jo vardu dar iki sutarties sudarymo atidarytos šiame banke sąskaitos, į kurią jo darbdavys pervesdavo kas mėnesį jo darbo užmokestį, t.y. paskolai grąžinti bei palūkanoms mokėti buvo naudojamos tik jo darbo užmokesčio piniginės lėšos, atsakovė į šią specialiąją sąskaitą jokių pinigų niekada nepervedė. Ši sutartis yra pasibaigusi jos visišku įvykdymu 2012-09-28. Pašlijus tarpusavio santykiams, atsakovė su jų trimis vaikais išsikėlė gyventi atskirai, nuo 2011-01-01 jie gyveno skyriumi ir jokio bendro ūkio daugiau nebevedė. Jis sutinkantis, kad iki gyvenimo skyriumi pradžios (2011-01-01) gyvenant šeimoje ir tvarkant bendrą ūkį, jo darbo užmokestis, kurio lėšomis buvo grąžinama (nurašoma nuo jo banko sąskaitos) vartojimo paskola ir mokamos už ją palūkanos, buvo jo su atsakove bendras turtas, todėl kompensuoti ½ iki 2011-01-01 atliktų įmokų pagal šią sutartį jis nereikalaujantis (ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje). Tačiau nuo to momento, kuomet jie pradėjo gyventi atskirai ir nutraukė bendro ūkio tvarkymą (2011-01-01), iki pat sutarties vykdymo pabaigos, atsakovė jam turėtų kompensuoti ½ dalį (pusę) nuo jo darbo užmokesčių banko nurašytų pagal sutartį įmokų. Jis pripažįstantis aplinkybę, jog nuo gyvenimo skyriumi pradžios (2011-01-01) iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo (2012-01-10) jis neteikė išlaikymo su atsakove gyvenusiems jų trims vaikams. Jau gyvenant atskirai, atsakovės iniciatyva buvo parengti dokumentai teismui dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutikimu, 2012-01-10 Prienų r. apylinkės teismo sprendimu jų santuoką buvo nutraukta, patvirtinta jų bendra sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo jų su atsakove nebaigtos vykdyti piniginės prievolės bankui pagal abi kredito sutartis (būsto ir vartojimo) liko solidarios. Pradedant gyventi atskirai, jis su atsakove susitarė, jog ji ir toliau mokės pusę įmokų pagal sutartis, t.y. ir pagal vartojimo kredito, tačiau dėl to kaip tai bus daroma konkrečiai, jų liko nesusitarta. Po gyvenimo skyriumi pradžios (2011-01-01) jo paraginta atsakovė nereguliariai ir nevienodomis sumomis, jos teigimu - pagal galimybes, perdavinėjo jam pati ar per kt. asmenis tam tikras grynų pinigų sumas, jos skiriamas paskolų grąžinimui (jai tenkančioms dalims). Jis negalintis nurodyti nei kokiomis datomis, nei kokiomis sumomis jam buvo perduoti atsakovės gryni pinigai (to nė vienas iš jų iki 2013-01-15 niekaip nefiksavo), jie taip pat nieko nesitarė dėl to, ar abiems, ar kuriai tai vienai paskolai grąžinti yra skiriami šie atsakovės pinigai – tokių nurodymų pati atsakovė jam tikrai nedavė. Kasmėnesinės įmokos pagal kiekvieną iš sutarčių buvo labai panašaus dydžio, todėl jis pats nei savo, nei gaunamų iš atsakovės pinigų neskirstė kokiomis tai dalimis atskirai – skirtais vienai ir kitai sutarčiai vykdyti, to nereikalavo ir pati atsakovė – jis laikė, kad atsakovės jam perduodami gryni pinigai yra skiriami tiek vienos, tiek ir kitos, t. y. abiejų, paskolų grąžinimui, o kadangi neviršijo pusės kasmėnesinių įmokų pagal abi sutartis bendros sumos, niekada nemanęs ir nesitikėjęs, kad atsakovė turinti teisę reikalauti jai kompensuoti pusę jam perduotų paskolų grąžinimui pinigų. Dėl tos pačios priežasties iki to momento, kai atsakovė kreipėsi į Prienų r. apylinkės teismą su reikalavimu priteisti iš jo pusę jos atliktų įmokų būsto paskolos grąžinimui, jis nežinojo ir pats nevertino turintis teisę reikalauti iš atsakovės kompensuoti pusę įmokų pagal vartojimo sutartį – tai jam buvo pranešta ir išaiškinta profesionalių teisininkų, kuomet jis kreipėsi teisinės pagalbos gavęs procesinius dokumentus iš Prienų r. apylinkės teismo, po to ir jam už akių priimtą šio teismo sprendimą. Iš atsakovės gautus paskolų grąžinimui grynus pinigus jis faktiškai naudojo pragyvenimui, nes po įmokų pagal abi sutartis nurašymo jo banko sąskaitose praktiškai nebelikdavo lėšų, atsakovė tokiam jos pinigų naudojimui neprieštaravo, jis vertinantis, kad atsakovė jį apgavo pareikšdama ieškinį Prienų r. apylinkės teismo byloje. Aukščiau vardintos aplinkybės jo, ieškovo, vertinimu jam buvo labai svarbios, todėl prašantis jam atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą – vos tik gavęs dokumentus iš Prienų r. apylinkės teismo bylos, jis kreipėsi teisinės pagalbos savo interesams ginti, pradžioje į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, vėliau sutaupęs tam reikalingas lėšas – ir į dabartinę savo atstovę.
Atsiliepimas
2.2. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovė L. A. paaiškino, jog prašanti ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir ieškinį visumoje atmesti, atsakovės nuomone, pagrindo šiam termino atnaujinti nėra, ji ieškovo neapgaudinėjusi, o šis senaties terminą praleidęs dėl savo paties nerūpestingumo ir neapdairumo. Jeigu nebūtų taikoma ieškinio senatis ar jos terminas atnaujintas, ji pripažįstanti, kad ieškovas turėtų teisę reikalauti 1/2 dalies įmokų pagal vartojimo paskolos sutartį nuo santuokos nutraukimo 2012-02-10 iki sutarties pasibaigimo. Ji, atsakovė, pripažįstanti, kad iki 2011-01-01 išsikėlė su vaikais gyventi atskirai ir nuo to laiko bendro ūkio su ieškovu netvarkė, bendrų pinigų irgi nebuvo, kiekvienas savo pajamas laikė asmeninėmis ir naudojo tik savų poreikių tenkinimui. Iki 2011-01-01 ji su ieškovu gyveno kartu šeimoje, tvarkė bendrą ūkį, abu dirbo, augino vaikus, vedybų (povedybinės) sutarties sudarę nebuvo, todėl vertina, jog tiek vieno, tiek kito gautas darbo užmokestis buvo bendras turtas ir iš jo buvo mokamos abi paskolos, t. y. solidarios prievolės pagal paskolos sutartis vykdytos iš jų bendro turto, dėl ko ieškovas neturintis reikalavimo teisės į pusę šiuo periodu atliktų (banko nurašytų) įmokų, ko buvo pareikalavęs ieškinyje. Atsakovė pripažįstanti, kad būdama solidaria skolininke, privalėjo ½ dalimi prisidėti prie šios sutarties vykdymo ir laikotarpiu nuo gyvenimo atskirai ( 2011-01-01) pradžios iki santuokos nutraukimo (2012-02-10). Pasak atsakovės, nors ir nereguliariai ir nedidelėmis, galbūt ir nepakankamomis sumomis (kiek išgalėjo) ji yra perdavusi kažkiek grynų pinigų ieškovui paskolų mokėjimui, tačiau kada tiksliau, kokiomis sumomis ir kiek išviso ji negalinti nurodyti ir negalinti to pagrįsti jokiais įrodymais, nes fiksuoti pinigų perdavimus pradėjusi tik nuo 2013-01-15, ar kokia tai dalis šių pinigų buvo perduota būtent aptariamu laikotarpiu (nuo 2011-01-01 iki 2012-02-10) ir kokia būtent, taip pat negalinti nei nurodyti, nei to pagrįsti. Tačiau ir už aptariamą laikotarpį ji prašanti ieškovui pusės įmokų kompensacijos iš jos nepriteisti, šiuo atveju dėl to, kad šiuo laikotarpiu, ko neneigia ir pats ieškovas, jis neteikė jų 3 nepilnamečiams vaikams išlaikymo, kurio ½ dalis už ją ieškovo vykdytų (neskaitant jos perduotų grynų pinigų) vartojimo kredito įmokų (310,64 Lt/95,70 Eur) nekompensuoja (jų 2012-02-10 įsiteisėjusia sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių išlaikymo vaikams mėnesinių išmokų suma sudarė 600 Lt/173,77 Eur) - atsakovė pageidaujanti, kad byloje būtų taikomas ieškovo vaikų išlaikymo prievolės, iš vienos pusės, ir atsakovės, kaip bendraskolio, prievolės kompensuoti jai tenkančią ½ dalį įmokų solidarią prievolę vykdžiusiam skolininkui (ieškovui), iš kitos, įskaitymas. Atsakovė taip pat pripažįstanti, jog perduodama tam tikras sumas grynais pinigais ieškovui, ji nedavė jam jokių nurodymų dėl konkretaus jų panaudojimo – abiems ar vienai kuriai tai kredito sutarčiai vykdyti; jeigu abiems, tai kokiomis dalimis; įnešti į banko sąskaitą tiesioginiam įmokų nurašymui ar naudoti kaip kompensaciją pragyvenimui ir t.t. – dėl to nei jos asmeninė nei bendra su ieškovu valia pareikšta (sutarta) nebuvo. Iki jos ieškinio Prienų r. apylinkės teisme pareiškimo šios bylos ieškovui dėl kompensavimo jai ½ dalies įmokų pagal kitą, būsto paskolos, sutartį, ieškovas Ž. A. jai pretenzijų dėl solidaraus pastarosios, vartojimo paskolos, sutarties vykdymo jai nereiškė. Ieškinio visiško ar dalies tenkinimo atveju atsakovė prašanti teismo sprendimo vykdymą jai išdėstyti ne didesnėmis kaip 200 Eur/mėn. dalimis dėl jos sudėtingos turtinės padėties – auginanti ir išlaikanti vieną (bendrą šalių) nepilnametį vaiką bei teikianti paramą kitiems dviem jų studijuojantiems vaikams.
3. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis, jų atstovus, apklausęs ieškovo prašymu jo liudytoja dabartinę jo sugyventinę V. R., taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (2007-10-25 kreditavimo (vartojimo paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrąsias, specialiąsias sąlygas ir įmokų mokėjimo grafiką), 2007-09-27 kreditavimo (būsto paskolos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrąsias ir specialiąsias sąlygas), šalių kreditoriaus 2016-07-25 ir 2016-10-27 pažymas apie abiejų kreditavimo sutarčių vykdymo eigą, 2012-01-10 Prienų r. apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, ištuokos liudijimą, 2016-01-27 Prienų r. apylinkės teismo sprendimą šios bylos ieškovui už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ½ įmokų pagal būsto kredito sutartį skolos atsakovei priteisimo, teismo pažymą apie procesinių dokumentų šioje byloje įteikimo šios bylos ieškovui faktą ir datą), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
3.1. 1996-12-30 Vilkaviškio r. sav. CMS ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys vaikai : sūnus E. A. (1996-05-16), sūnus E. A. (1997-06-28) ir dukra E. A. (2004-02-21), vedybų (povedybinė) sutartis nesudaryta (2012-01-10 Prienų r. apylinkės teismo sprendimas-b. l. 19-20).
3.2. 2007-09-27 ieškovas su atsakove iš AB DNB banko pasiskolino 155000 Lt/44456,40 Eur gyvenamajam namui su namų valda (duomenys neskelbtini) pirkti (būsto kreditas), pagal sutarties sąlygas kredito gavėjų atsiskaitymai bankui vykdomi automatiniu mokėjimų grafiku (sutarties priedas) nustatytų kasmėnesinių įmokų nurašymu nuo ieškovo Ž. A. vardu atidarytos specialios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis dar nėra pasibaigusi, kreditas panaudotas šeimos poreikių tenkinimui (būstui įsigyti) (2007-09-27 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-25 ir 2016-10-27 AB DNB banko pažymos, šalių paaiškinimai – b. l. 18, 25-32, 67).
3.3. 2007-10-25 ieškovas su atsakove iš to paties AB DNB banko pasiskolino dar 30000 Lt/8688,60 Eur vartojimo reikmėms. Pagal sutarties sąlygas kredito gavėjų atsiskaitymai bankui buvo vykdomi automatiniu mokėjimų grafiku (sutarties priedas) nustatytų kasmėnesinių įmokų (621,28 Lt/179,93 Eur) nurašymu nuo ieškovo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jo darbdavys (duomenys neskelbtini) pervesdavo jo darbo užmokestį. Sutartis pasibaigė jos įvykdymu 2012-09-28. Į minimą banko sąskaitą vartojimo kredito sutarčiai vykdyti atsakovė L. A. lėšų nė kiek nepervedė - nurašytoms įmokoms naudotos tik ieškovo Ž. A. darbo užmokesčio lėšos. Kreditas panaudotas šeimos poreikių tenkinimui - būsto rekonstravimui ir remontui (2007-10-25 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-25 ir 2016-10-27 AB DNB banko pažymos, VSDFV duomenys apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą ir gautas pajamas iš darbo santykių, šalių paaiškinimai – b. l. 9-17, 18, 67, 69-71).
3.4. Nuo 2011-01-01, atsakovei su vaikais išsikėlus, sutuoktiniai gyveno skyriumi ir bendro ūkio nevedė, kiekvienas savo pajamas vertino asmeniniu turtu ir disponavo savo nuožiūra (šalių paaiškinimai teismo posėdyje).
3.5. Nuo 2011-01-01 iki 2012-02-10 šalių vaikai gyveno su atsakove, ieškovas išlaikymo jiems neteikė (šalių pripažinti faktai – CPK 182 str. 5 p., 187 str. 2 d.).
3.6. 2012-01-10 Prienų r. apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nuo 2012-02-10 nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvusių sutuoktinių prievolės kreditoriui – AB DNB bankui, pagal abi kreditavimo sutartis liko solidarios (2012-01-10 Prienų r. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-13 išduotas ištuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) – b. l. 19-20, 21).
3.7. Nuo 2007-10-31 iki 2010-11-30 (kol šalys gyveno kartu šeimoje ir tvarkė bendrą ūkį) pagal vartojimo kredito sutartį bankas nurašė 37 įmokas po 621,28 Lt + 41,60 Lt(2007-10-31), viso – 23028,96 Lt/6669,65 Eur; Nuo 2010-12-31 iki 2012-01-31 (nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios iki santuokos nutraukimo) - 14 įmokų po 621,28 Lt, viso – 8697,92 Lt/2519,09 Eur; Nuo 2012-02-29 iki 2012-09-28 (nuo santuokos nutraukimo iki sutarties pasibaigimo visišku įvykdymu) – 7 įmokas po 621,28 Lt + 621,42 Lt (2012-09-28), viso – 4970,38 Lt/1439,52 Eur (2007-10-25 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įmokų mokėjimo grafikas, 2016-07-25 ir 2016-10-27 AB DNB banko pažymos, šalių paaiškinimai).
3.8. Po gyvenimo skyriumi pradžios (2011-01-01) ir iki 2014-06-11, tiksliau laikotarpis ir (ar) datos nenustatyta, atsakovė L. A. perdavė ieškovui Ž. A. kažkiek grynųjų pinigų jų solidarioms prievolėms bankui vykdyti, kiekvieno mokėjimo bei ir bendra visų jų suma taip pat nenustatyta; Nenustatyta ir aplinkybė, ar šie mokėjimai (visi ar kuri tai jų dalis) grynais pinigais buvo atlikti iki santuokos nutraukimo (2012-02-10), ar vėliau; Perduodama ieškovui grynuosius pinigus, atsakovė jokių nurodymų dėl jų konkrečios paskirties ir panaudojimo būdo nedavė, t.y. bendraskoliai nebuvo nieko susitarę dėl to, ar abiems, ar kuriai tai konkrečiai vienai iš kreditavimo sutarčių vykdyti ji skiria ir perduoda ieškovui pinigus; Ieškovas šiuos pinigus traktavo skiriamais abiejų sutarčių vykdymui, t.y. ir ginčo vartojimo sutarčiai (šalių paaiškinimai teismo posėdyje).
3.9. 2015-12-21 šios bylos atsakovė L. A. kreipėsi su regresiniu ieškiniu į Prienų r. apylinkės teismą dėl ½ dalies jos asmeninėmis lėšomis nuo 2013-01-15 atliktų/išieškotų įmokų bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (solidariajai prievolei vykdyti) kompensacijos (skolos) iš šios bylos ieškovo priteisimo; L. A. ir teismo procesiniai dokumentai šios bylos ieškovui Ž. A. buvo įteikti 2016-01-02; 2016-01-27 Prienų r. apylinkės teismas sprendimu Ž. A. už akių L. A. ieškinį visiškai tenkino – priteisė 3115,82 Eur bendraskolei L. A., taip pat 5 proc. metines kompensacines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (2016-01-27 Prienų r. apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo bylos pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą – b. l. 22-24, 51).
4. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
Byloje yra kilęs ginčas dėl : a) yra ar nėra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą nagrinėjamam regresiniam reikalavimui pareikšti, b) ar ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę dėl ½ dalies įmokų pagal vartojimo kredito sutartį kompensavimo už laikotarpį iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2011-01-01), c) ar ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę dėl ½ dalies įmokų pagal vartojimo kredito sutartį kompensavimo už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2011-01-01) iki jų santuokos nutraukimo (2012-02-10); Ar yra galimas atsakovės prašomas įskaitymas dėl ieškovo išlaikymo šiuo laikotarpiu jų nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo, d) ar ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę dėl ½ dalies įmokų pagal vartojimo kredito sutartį kompensavimo už laikotarpį nuo šalių santuokos nutraukimo (2012-02-10) iki vartojimo sutarties pasibaigimo (2012-09-28).
4.1. Dėl atsakovės reikalavimo ieškiniui taikyti senatį.
4.1.1. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė šioje bylos dalyje nuo ieškinio ginasi senaties aplinkybe ir reikalauja taikyti nagrinėjamam ieškiniui pilnumoje sutrumpintą 3 m. senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 8 d. Teismas negali iš anksto atsisakyti taikyti ieškiniui ar jo daliai senatį, o šią taiko tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 str. 2 ir 3 d. d.). Atsakovė tokį reikalavimą byloje yra išdėsčiusi tiek raštu, tiek ir žodžiu nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovas neginčija, kad teisiniam santykiui tarp šalių dėl nuostolių (žalos) atlyginimo taikomas būtent CK 1.125 str. 8 d. įstatymų leidėjo nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas, reiškiantis, kad, atsakovei L. A. ginantis nuo ieškinio senaties aplinkybe, negali būti iš jos priteista ieškovui jo patirtų nuostolių atlyginimo daugiau nei už 3 paskutinius metus iki ieškinio teisme pareiškimo. Nėra ginčo dėl to, kad 3 m. terminas nuo paskutinės ieškovo prašomos jam kompensuoti įmokos pagal vartojimo kredito sutartį pasibaigė (2015-09-28) dar iki jam pareiškiant nagrinėjamą ieškinį (2016-08-11 – b. l. 39), kadangi regresiniam reikalavimui pareikšti jis pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės prievolės įvykdymo (įmokų pagal sutartį nurašymo nuo ieškovo sąskaitos) momento (CK 1.127 str. 4 d.).
4.1.2. Tačiau, pripažindamas ieškinio senaties termino praleidimo faktą, ieškovas prašo jį atnaujinti argumentuodamas jo praleidimą lėmusių priežasčių svarbumu (CK 1.131 str. 2 d.). Atsakovė tam prieštarauja, reikšdama nuomonę, jog senaties terminą ieškovas praleidęs tik dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo. Su tokia atsakovės pozicija sutikti teismas negali. Reikia pripažinti, kad hipotetiškai ieškinio senaties suėjimą lėmė tam tikra dalimi ir ieškovo nepakankamas rūpestingumas ir apdairumas – grynus pinigus jai perdavusiai atsakovei pačiai neduodant jam dėl šių pinigų konkretesnės paskirties ir panaudojimo būdo nurodymų (kuriai sutarčiai ir kokią dalį šių pinigų ji skirianti ir jo turi būti panaudota), vietoje vienasmenio sprendimo šiuos pinigus priskirti abiejų sutarčių vykdymui (nuo jo nuskaitomų įmokų pagal abi sutartis ½ dalies kompensavimui) jis turėjo galimybę parodyti pats iniciatyvą su atsakove aiškiai susitarti įmokoms pagal kurią kreditavimo sutartį kompensuoti ji skirianti perduodamus jam grynus pinigus, užfiksuoti raštu tokį susitarimą, pinigų perdavimus-priėmimus ir taip išvengti vėlesnio atsakovės sprendimo perduotus jam pinigus priskirti vien tik būsto paskolos sutarties vykdymui (įmokų kompensavimui).
Motyvuojamoji dalis
4.1.3. Teismas sprendžia, kad būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga (CK 1.5 str. 4 d.) riziką dėl neveikimo (susitarimo dėl atsakovės pinigų konkrečios paskirties ir panaudojimo nesudarymo), kuris iš esmės ir sąlygojo šiuo atveju ieškinio senaties praleidimą (būtent taip teisme tvirtino ieškovas, o atsakovė to neginčijo ir nenuginčijo, kitais bylos duomenims pastarasis ieškovo pareiškimas taip pat nepaneigtas – Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 178 str., 182 str. 5 p., 187 str. 2 d.) bei ir jo pasekmes priskirti išimtinai vienam ieškovui ir atsisakyti šioje situacijoje ginti pažeistas jos teises, nes kad jos buvo pažeistos, bent jau dalyje dėl įmokų nuo santuokos nutraukimo ir vartojimo sutarties pasibaigimo, teismo posėdyje neginčijo (pripažino) ir pati atsakovė. Teismo vertinimu, ieškovas, gaudamas tam tikrus grynuosius pinigus iš bendraskolės jų solidarioms prievolėms vykdyti, bet negaudamas iš jos jokių konkretesnių nurodymų dėl šių pinigų paskirties (kurios iš 2 sutarčių vykdymo kaštams kompensuoti jie skiriami), tiek galimoje situacijoje, kad bent dalis pinigų jam buvo perduota galiojant dar abiems sutartims (iki 2012-09-28), tiek ir galimoje situacijoje, kad visi pinigai jam buvo perduoti vėliau, t.y. jau pasibaigus ginčo vartojimo kredito sutarčiai, tačiau abiems bendraskoliams pripažįstant, kad atsakovė turi pareigą kompensuoti ieškovui ½ dalį įmokų pagal abi sutartis ir šios pareigos nėra baigusi vykdyti, turėjo pagrįstą pagrindą gaunamus iš atsakovės pinigus priskirti kompensavimui jam ½ dalies įmokų (nurašymų) pagal abi sutartis, proporcingomis jų dydžiui dalimis. Vartojimo sutarties pasibaigimo visišku įvykdymu (2012-09-28) aplinkybė nepanaikino ir nemodifikavo atsakovės, kaip bendraskolio, prievolės kompensuoti solidarią prievolę vykdžiusiam ieškovui ½ dalį įvykdymo už tą laikotarpį, dėl kurio teismo jam bus pripažinta galiojanti reikalavimo teisė (CK 6.9 str. 1 d.). Taigi, teismo sprendžiama, kad ir po 2012-09-28 egzistavo atsakovės prievolė kompensuoti pusę lig tol atliktų įmokų pagal ginčo vartojimo sutartį iki pat momento, kuomet šalys pripažins ar jų ginčo atveju nustatys teismas, jog jau yra kompensuota ½ dalis visų padarytų (nuskaičiuotų) įmokų – teisme pati atsakovė pripažino, jog iki šiol aptariamos prievolės nėra įvykdžiusi, ji tik ginčijanti jos laikotarpius (apimtį).
4.1.4. Atsakovė pareiškimą dėl perduotų ieškovui grynųjų pinigų paskirties vien tik būsto kredito vykdymui padarė kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, kas ieškovui tapo žinoma 2016-01-02. Regresinių reikalavimų pareiškimo atveju ieškinio senaties termino eiga yra apibrėžta objektyvaus pobūdžio kriterijumi – pagrindinės prievolės įvykdymo data, bei netaikomas subjektyvusis kriterijus - bendro pobūdžio taisyklė, jog senaties termino eiga prasideda tuo momentu, kai asmuo sužinojo arba galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1, 2 ir 4 d. d.), todėl nėra juridinio pagrindo nagrinėjamo ginčo atveju senaties termino pradžią nustatyti nuo ieškovo sužinojimo apie atsakovės retrospektyviai pareikštą valią dėl jos pinigų paskirstymo solidariųjų prievolių vykdymui, kuri kartu reiškė ir jo teisių pažeidimą. Tačiau toks atsakovės, kaip bendraskolio, vienašališkas valios pareiškimas, kuomet jis padaromas objektyviai pasibaigus senaties terminui skolininko atgręžtiniam reikalavimui jam pareikšti, bet pats suveikia atgal ir teisines pasekmes sukelia juridiniams faktams, buvusiems iki sueinant senaties terminui bendraskolio reikalavimo atgręžimui, teismo vertinimu, yra išties svarbi, reikšminga aplinkybė, kuri kartu (visumoje) su kt. byloje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo asmeniu (akivaizdžia ieškovo socialinių įgūdžių stoka, menku išsilavinimu, visišku teisinių žinių ir teisminių ginčų patirties neturėjimu), taip pat aplinkybe, kad nėra paneigtas ieškovo pareiškimas, jog nuo pat 2016-01-02 jis aktyviai siekė gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą dėl savo teisių gynimo, niekada neatsisakė savo subjektyvios teisės į ½ dalį įmokų pagal ginčo vartojimo kredito sutartį kompensavimą iš bendraskolės (atsakovės), objektyviai senaties terminą praleido santykinai nedaug, visgi sudaro faktinį pagrindą vertinti, jog pagal objektyvųjį kriterijų skaičiuojamą ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jo prašymas šioje bylos dalyje tenkintinas, senaties terminas atnaujintinas ir ieškovo pažeistoji teisė gintina (CK 1.131. str. 2 d.).
4.2. Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę dėl ½ dalies įmokų pagal vartojimo kredito sutartį kompensavimo už laikotarpį iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2011-01-01).
4.2.1. Paties ieškovo pozicija dėl šios reikalavimo dalies buvo nenuosekli, netgi prieštaringa – ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti ½ dalies įmokų kompensavimą pagal ginčo sutartį už visą jos vykdymo laiką, t.y. ir už pastarąjį laikotarpį, teismo posėdyje duodamas paaiškinimus ieškovas jau pareiškė, jog už šį laikotarpį kompensacijos nereikalaujantis, nes pripažįstantis, kad jo gaunamo darbo užmokesčio lėšos, kurios buvo banko nurašytos įmokoms, buvo jų abiejų su atsakove bendra nuosavybė, t.y. tokia pačia dalimi ir atsakovės. Kadangi ieškovas šios dalies reikalavimo civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 140 str. 1 d.) visgi neatsisakė, vėliau grįždamas prie pirminės ieškinyje nurodytos pozicijos, teismas sprendžia ginčą iš esmės.
4.2.2. Byloje nėra ginčo, jog šalių prievolės pagal abi kreditavimo sutartis, t.y. ir ginčo vartojimo sutartį, buvo, o pagal būsto kredito sutartį - ir tebėra, solidarios. Byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad solidari šalių prievolė pagal ginčo sutartį aptariamu laikotarpiu buvo vykdyta (kasmėnesinės įmokos banko nurašomos automatiškai nuo ieškovo banko sąskaitos) iš ieškovo darbo užmokesčio. CK 3.109 str. 1 d. 2, 3, 6 p. p. nustatyta, jog tokia prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o CK 3.88 str. 1 d. 5 p. ir 2 d. nustatyta, kad bendrąja abiejų sutuoktinių nuosavybe be kita ko pripažįstamos ir pajamos iš jų abiejų ar bet kurio vieno iš jų darbinės veiklos, kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju ieškovo Ž. A. gautas darbo užmokestis, iš kurio buvo vykdoma solidari ginčo prievolė, buvo jo ir atsakovės bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str. 2 d.). CK 3.117 str. 1 d. įstatymo leidėjo yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys jų bendrame turte yra lygios, šios prezumpcijos nė viena iš bylos šalių neginčijo ir nenuginčijo, o tai reiškia, kad ½ dalis ieškovo darbo užmokestyje nagrinėjamu laikotarpiu buvo jo, o kita lygiavertė ½ dalis – atsakovės. Tai taip pat reiškia, kad solidarioji ginčo prievolė nagrinėjamu laikotarpiu buvo įvykdyta vienoda dalimi tiek ieškovo, tiek atsakovės turtu.
4.2.3. Nustačius, kad ginčo solidarioji prievolė buvo įvykdyta vienodomis dalimis (apimtimi) abiejų bendraskolių, yra pagrindas spręsti, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės CK 6.9 str. 1 d. juridiniu pagrindu reikalauti iš atsakovės ½ dalies prievolės įvykdymo kompensacijos (CK 3.115 str. 1 ir 2 d. d. išimčių nenustatyta).
4.3. Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę dėl ½ dalies įmokų pagal vartojimo kredito sutartį kompensavimo už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2011-01-01) iki jų santuokos nutraukimo (2012-02-10); Dėl galimybės atsakovės prašymu pripažinti šiuo laikotarpiu jos prievolę pasibaigusia įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.).
4.3.1. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog aptariamu laikotarpiu sutuoktiniais vis dar būdami ieškovas ir atsakovė, gyveno skyriumi, nevedė (netvarkė) jokio bendro ūkio, iš darbo santykių gautas pajamas kiekvienas vertino savo asmeniniu turtu ir naudojo savo nuožiūra asmeniniams poreikiams tenkinti (CPK 182 str. 5 p., 187 str. 2 d.). Ieškovas teismui pareiškė, kad jo aptariamu laikotarpiu gautą darbo užmokestį, iš kurio buvo vykdoma šalių solidarioji ginčo prievolė, prašantis nelaikyti jo bendra su atsakove nuosavybe ir atitinkamai vertinti jo asmeninėmis pajamomis. Atsakovė tam neprieštaravo. Teismas taip pat neturi teisinių argumentų, kuriais būtų galima atmesti ieškovo prašymą, kuris pagal įstatymo analogiją atitinka tiek CK 3.127 str. 2 d. bei 3.100 str. 5 p. taisyklę, tiek faktinės situacijos vertinimą pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kriterijus, nustatytus CK 1.5 str. 3 ir 4 d. d. Todėl teismas sprendžia, kad aptariamu laikotarpiu solidari bendraskolių prievolė buvo vykdoma iš asmeninio ieškovo turto ir jis turi galiojančią reikalavimo teisę įstatymo - CK 6.9 str. 1 d. ir 6.114 str. 3 p., pagrindu į atsakovę dėl ½ įmokų jam kompensavimo. Kompensavimo prievolės vykdymas grynų pinigų perdavimu atsakovės šioje bylos dalyje nebuvo įrodytas (CPK 178 str.) (3.8 punktas).
4.3.2. Byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas neteikė išlaikymo su atsakove gyvenusiems ir globotiems trims nepilnamečiams jų vaikams (CPK 182 str. 5 p., 187 str. 2 d.), t.y. nėra įvykdęs įstatymu jam imperatyviai nustatytos jų išlaikymo aptariamu laikotarpiu prievolės, kurios vykdymo terminas laikytinas suėjusiu. Atsakovė prašo taikyti įskaitymą ir pripažinti, kad ieškovo šioje bylos dalyje reikalaujama vykdyti kompensavimo prievolė yra pasibaigusi įskaitymu paties ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. CK 6.130 str. 1 d. įstatymo leidėjo yra nustatyta, kad įskaitymą kaip prievolių pasibaigimo būdą galima taikyti (įskaityti) tik priepriešinius reikalavimus, kas reiškia, jog abiejų įskaitomų priešinių prievolių šalimis (atitinkamai kreditoriumi ir skolininku) turi būti tie patys asmenys, pastarojo ginčo atveju šios bylos ieškovas ir atsakovė. Teismas sutinka, kad atsakovės siekiamos įskaityti prievolės CK 6.9 str. 1 d. juridiniu pagrindu šalys yra būtent ieškovas (kreditorius) ir ji, atsakovė (skolininkas), tačiau atsakovė nėra antrosios jos siekiamos įskaityti nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės šalis – šioje prievolėje bylos ieškovas yra vaikų skolininkas, o kreditoriumi yra kiekvienas iš nepilnamečių jo vaikų, išlaikymo įsiskolinimas yra kiekvieno iš vaikų asmeninis turtas, o bylos atsakovė jį galėtų tik tvarkyti uzufrukto teise, kuri nekeičia nuosavybės subjektiškumo.
4.3.3. Teismui nustačius, kad atsakovės prašomos įskaityti prievolės nėra priešpriešinės, jos negali būti įskaitomos, prašomas įskaitymas paneigtų vaikų nuosavybę į išlaikymo įsiskolinimą, akivaizdžiai pažeistų jų teisėtus interesus. Jeigu atsakovė per aptariamą laikotarpį nepilnamečių vaikų išlaikymą vykdė už bylos ieškovą savo asmeniniu turtu, ji savo pažeistą teisę gali ginti savarankiškai (CK 6.50 str. 3 d.), pareikšdama ieškinį kitoje byloje, nes nagrinėjamoje priešieškinio nepareiškė.
4.3.4. Teismas nustatė (3.7 punktas), kad aptariamu laikotarpiu bankas pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nurašė įmokų už 2519,09 Eur sumą, todėl ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovės, kaip bendraskolės, ½ dalis solidarios prievolės įvykdymo sudaro 1259,54 Eur. Ieškinys šioje bylos dalyje tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 1259,54 Eur nuostolių atlyginimo ieškovui (CK 6.9 str. 1 d., 6.114 str. 3 p.).
4.4. Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę dėl ½ dalies įmokų pagal vartojimo kredito sutartį kompensavimo už laikotarpį nuo šalių santuokos nutraukimo (2012-02-10) iki vartojimo sutarties pasibaigimo (2012-09-28).
4.4.1. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ir šiuo laikotarpiu solidari bylos šalių prievolė pagal vartojimo kredito sutartį buvo vykdoma iš asmeninio ieškovo turto – jo darbo užmokesčio (CPK 182 str. 5 p., 187 str. 2 d.), tai atitinka ir CK 3.100 str. 4 p. nuostatą. Atsakovė teismo posėdyje pripažino savo, kaip bendraskolės, kompensavimo prievolę ieškovui ir kad jos nėra įvykdžiusi.
4.4.2. Teismas nustatė (3.7 punktas), kad aptariamu laikotarpiu bankas pagal ginčo vartojimo sutartį nurašė įmokų už 1439,52 Eur, todėl ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovės, kaip bendraskolės, ½ dalis solidarios prievolės įvykdymo sudaro 719,76 Eur. Ieškinys šioje bylos dalyje tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 719,76 Eur nuostolių atlyginimo ieškovui (CK 6.9 str. 1 d., 6.114 str. 3 p.). Kompensavimo prievolės vykdymas grynų pinigų perdavimu atsakovės šioje bylos dalyje nebuvo įrodytas (CPK 178 str.) (3.8 punktas).
5. Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovės prašymu (CPK 284 str. 1 d.).
5.1.1. Teismas sprendžia (4.3.4 ir 4.4.2 punktai) iš atsakovės priteisti išviso 1979,30 Eur. Atsakovė prašo sprendimo vykdymą dėl jos sudėtingos turtinės padėties išdėstyti taip, kad kas mėnesį vykdymui tenkanti dalis neviršytų 200 Eur, kas šiuo atveju atitiktų išdėstymą per maždaug 10 mėn. laiką. Ieškovas teismo posėdyje prieštaravimų pastarajam atsakovės prašymui nepareiškė.
5.1.2. Teismas pagal VĮ Registrų centro ir „Regitros“, taip pat VSDF valdybos administruojamų registrų duomenis nustatė, kad atsakovė L. A. dirba (duomenys neskelbtini) (nuo 2013-05-14 iki 2016-11-03 kartu dirbo ir D. K. individualioje žemės ūkio veikloje), jos vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 1100 Eur/mėn., atsakovė turi 16 m. senumo ekonominės klasės (mažavertį) automobilį, kito, be įkeisto bankui ir naudojamo (gyvenamo) ieškovo šeimos, nekilnojamo turto neturi. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovė augina šalių nepilnametę dukterį, be to materialiai remia abu studijuojančius jų sūnus.
5.1.3. Atsakovei argumentuotai prašant, tame tarpe ir nepilnamečio šalių vaiko interesais, teismo sprendimo vykdymą jai išdėstyti ir atsakovui nereiškiant tam motyvuotų prieštaravimų, teismas sprendžia atsakovės prašymą tenkinti ir sprendimo vykdymą jai išdėstyti 10 mėn. lygiomis 197,93 Eur dalimis. Teismo vertinimu toks sprendimo vykdymo išdėstymas nesumenkins jo esmės ir nepažeis bylos šalių teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos pusiausvyros.
6. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
6.1. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė priešinius reikalavimus vienas kitam kompensuoti (priteisti) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis ieškovas procese turėjo 450 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas (ieškinio parengimą, atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose), o atsakovė – 600 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose). Pirminis ieškovo reikalavimas yra tenkinamas 45,56 proc. dalimi (1979,30x100:4344,30), todėl atsakovė turi pareigą atlyginti 45,56 proc. ieškovui jo asmeniškai patirtų išlaidų, o ieškovas – 54,44 proc. atsakovei jos asmeniškai patirtų išlaidų (CPK 93 str. 1 d.), kas atitinka kompensacijas išlaidų : ieškovui – 205,02 Eur, atsakovei – 326,64 Eur. Įskaičius vienarūšius priešinius reikalavimus, atsakovei priteistina 121,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo.
6.2. Valstybei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas sudaro : a) 2,74 Eur išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, b) 172 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui 2016-08-26 teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo (b. l. 40-41), viso – 174,74 Eur. Nė viena ginčo šalis įstatymu nėra atleista nuo pareigos mokėti/atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurios tarp jų paskirstomos taip : a) 54,44 proc. dalis – ieškovui, kas atitinka 95,13 Eur, b) 45,56 proc. – atsakovei, kas atitinka 79,61 Eur (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str. str.,
teismas nusprendė:
Atnaujinti ieškovui Ž. A. jo praleistą dėl svarbių priežasčių senaties terminą regresiniam ieškiniui atsakovei L. A. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo paduoti.
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 30 euro ct. (1979,30 Eur) nuostolių atlyginimo pagal atgręžtinį reikalavimą ir 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-26 dienos iki visiško šios teismo sprendimo dalies įvykdymo ieškovui Ž. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Šios sprendimo dalies vykdymą atsakovei L. A. išdėstyti lygiomis dalimis 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui po vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 93 euro ct. (197,93 Eur) priteisiamo nuostolių atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo Ž. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 62 euro ct. (121,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei L. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo Ž. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), devyniasdešimt penkis eurus 13 euro ct. (95,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas - 5660).
Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), septyniasdešimt devynis eurus 61 euro ct. (79,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas - 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.