Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini) grupės neįgalumas, teistas 1994 m. liepos 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužė 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu laisvės atėmimo bausmė atidėta lygtinai su bandomuoju laikotarpiu 3 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, galimai nuo 2019 metų gruodžio mėnesio pabaigos, bet ne mažiau kaip 7–10 dienų iki šuns išsekimo, negyvenamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje jam, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 17 punktuose nurodytus reikalavimus, privalėdamas suteikti veterinarinę pagalbą gyvūnams, kai tokia pagalba būtina, pakankamai gyvūnus šerti ir girdyti, žiauriai elgėsi su gyvūnu, sodybos ūkiniame pastate, tamsoje, be maisto, vandens ir veterinarinės priežiūros, pavojingomis gyvybei sąlygomis, ilgam laikui paliko jam priklausantį šunį, kuris 2020 m. sausio 21 d., sodyboje buvo rastas, išsekęs, dėl ko 2020 m. sausio 24 dieną nugaišo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Įtariamasis L. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2019 m. birželio 9 d. gyveno (duomenys neskelbtini). Po to, kai sudegė jo namas, su aštuoniais nepilnamečiais vaikais išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), maždaug 2 km atstumu nuo sudegusių namų. Išsikraustė į trijų kambarių butą, todėl jame vietos šuniui nebuvo. Šunį paliko (duomenys neskelbtini), uždarytą specialiame voljere. Kadangi šuo vis iš voljero pabėgdavo, apie 2019 metų vasarą, tiksliai kada nepasakys, šunį uždarė ūkiniame pastate, jo duris užkabino iš lauko kabliu. Jis šunį šerdavo 3-4 kartus per savaitę, vieną kartą per dieną, nuveždavo maisto apie 7 litrus talpos kibirą, duodavo šuniui ne specialų maistą, o visokias maisto atliekas, tai yra batono, sriubos, mėsos likučius, tai kas likdavo nuo jų maisto. Paskutinį kartą šunį šėrė 2019 metų gruodžio mėnesį, tiksliai kada nepasakys, dar prieš šventes, maždaug mėnesį laiko iki tol, kol policijos pareigūnai ūkiniame pastate rado šunį išsekusį. Tą mėnesį laiko jis visiškai nebuvo nuėjęs iki šuns, jo nešėrė ir negirdė, jį paliko užkabintame ūkiniame pastate, galimybės pabėgti jis neturėjo. Šuo visuomet atrodė sulysusio kūno sudėjimo, jis jo pas veterinarus niekada nevežė, jam jokių vaistų ar vitaminų nedavė. Jis matė kaip atrodė šuo po mėnesio laiko, kai jis jo nešėrė. Jis sutinka, kad nepakankamai prižiūrėjo šunį, taip pat pripažįsta, kad apie mėnesį laiko jo visiškai nešėrė ir negirdė, dėl ko šuo tikėtina ir nugaišo. Jis savo kaltę dėl žiauraus elgesio su gyvūnu pripažįsta visiškai, supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi. (b. l. 59–61);

Liudytojas Z. N. parodė, kad jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kartais apsilanko pas savo pažįstamus asmenis (duomenys neskelbtini). Su L. S., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas jau senokai, kai jis dar gyveno minėtame kaime, o po jo sodybos namo gaisro, ji su šeima išsikraustė. Kiek tekdavo lankytis pas L. S., yra ne kartą matęs jo šunį ir žinojo, kad jį laiko. Taip pat gali nurodyti, kad po gaisro, jam išsikrausčius, šuo liko joje, nes kartais, eidamas keliu pro minėtą sodybą, yra girdėjęs, kad ūkiniame pastate loja šuo, todėl suprato, kad jis ten šunį palikęs. Po išsikraustymo, L. S. jo sodyboje daugiau niekada sutikęs nebuvo, ar šėrė savo šunį – nežino ir niekada nematė. Tačiau iš jo lojimo, kai eidavo gatve, vis suprasdavo, kad jis vis dar sodyboje. Jis visada būdavo ūkinio pastato viduje uždarytas ir niekada nėra jo matęs lauke. Niekada nėra užėjęs pažiūrėti. 2020 m. sausio 21 d., apie 16 val., jis ėjo pas savo pažįstamą į minėtą kaimą ir, eidamas pro minėtą L. S. sodybą, neišgirdo šuns lojimo, todėl nutarė pažiūrėti, kodėl šuo neloja. Vedamas smalsumo, nutarė į ūkinį pastatą užeiti. Pravėręs ūkinio pastato duris, pamatė, kad L. S. šuo guli ant žemės, nebeatsistoja. Pašaukė jį vardu „R.“, tačiau jis sugebėjo pakelti tik galvą ir toliau ją nuleido. Priėjęs arti, pamatė, kad šuo visiškai išsekęs, labai liesas – kaulai ir skūra, tikras „skeletas“. Suprato, kad šunelis tiesiog paliktas likimo valiai ir L. S. jo greičiausiai nešeria ir juo nebesirūpina, nes matėsi prie šuns tušti indeliai, juose nebuvo nei maisto, nei vandens. Tada jis paskambino į pagalbos centrą ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos jis paliko sodyboje, o pats išėjo. Su L. S. po to nebendravo, jo sutikęs nebuvo. Apie tolimesnį šuns likimą, daugiau nieko nurodyti negali, nes nesidomėjo. (b. l. 29–36).

2020 m. sausio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Rastas šuo ūkiniame pastate, jis nepaeina, neatsikelia. (b. l. 8–12)

2020 m. vasario 5 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto išvada, iš kurio matyti, kad pateiktas tirti šuo, be maisto ir vandens galėjo išgyventi 7–10 dienų, jo mirties priežastis – išsekimas (b. l. 23–24).

Kaltinamojo L. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį, nes jis žiauriai elgėsi su gyvūnu ir dėl to gyvūnas žuvo.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 72-75), kuriame nurodyta, jog įtariamasis L. S. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį L. S. siūlė nubausti 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis L. S. teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 40–42), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 43–45), nedirba (b. l. 46), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 47). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) L. S. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. S. galutinę bausmę – viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu nuteistasis ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.