Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-03-17 · Civilinė byla Nr. e2-1702-512/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-17
Bylos Nr.
e2-1702-512/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08560-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Laukom“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Statega“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1702-512/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08560-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.10.8.; 3.1.3.3.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui S. Č., atsakovės atstovei advokatei S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukom“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statega“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Statega“ 1463,90 Eur skolą, 210,95 Eur delspinigius (apskaičiuotus po 0,2 proc. už 63 dienas nuo skolos likutinės sumos), 80,62 Eur palūkanas (apskaičiuotas taikant 6 proc. metinę normą už 209 dienas nuo skolos likutinės sumos) ir 40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad skola atsirado dėl 2020-06-12 išrašytos ir neapmokėtos PVM sąskaitos - faktūros (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus. UAB „Statega“ jai išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) gavo ir deklaravo kaip priimtą. Atsakovė UAB „Statega“ nėra pateikus jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kokybės, nei dėl PVM sąskaitos. UAB „Statega“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) dalinai apmokėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo pateiktos skolos suma bei atitinkami su palūkanų ir delspinigių paskaičiavimu. Teigia, kad atsakovė dar 2019 - 09 - 05 avansu sumokėjo pusė prekių vertės, t.y. 3300 eurų. Procentai už avanso naudojimą skaičiuoti nebuvo, nors prekės buvo perduotas tik 2020 - 06 - 12. Pati ieškovė pripažino, kad likusi mokėti suma sudaro 3313,97 eurų. Atsakovė 2020 - 09 - 05 sumokėjo 1000 eurų skolos, 2020 - 10 - 03 dar 1000 eurų skolos, 2020 - 10 - 23 dar 500 eurų, todėl 2020 - 12 - 31 likutis sudarė 813,97 eurų, kurį atsakovė sumokėjo 2021 - 01 - 21. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl šalių ginčui taikytini Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatai (toliau - MAPKSVPĮ). MAPKSVPĮ nenumato delspinigių. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Skolos susiformavimo laikotarpiui galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, todėl ieškovas iš atsakovo galėtu prašyti priteisti 8,00 procentų dydžio metinės palūkanos už skolą, t.y. 0,02 procento į dieną, o ne 0,2 procentų kaip skaičiuoja ieškovas. LR CK 6.212 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. 2020 m. kovo 14 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantino režimas kuris tęsiamas iki šiol, kuo pasėkoje VMI savo svetainėje sudarė įmonių, kurių veikla dėl karantino buvo tiesiogiai nutraukta / apribota, remiantis Vyriausybės nutarimais (2020-03-14 Nr.207 ir 2020-03-16 Nr. 222) sąrašą, kurioms buvo taikytos lengvatos. Karantino režimas 2020 m. spalio 21 d. buvo pratęstas LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1159 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ ir 2020 m. lapkričio 4 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Kadangi atsakovė UAB „Statega“ nuomoja nuomininkams patalpas verslo centre, todėl nuomininkai atsižvelgiant į paskelbtą karantiną pradėjo prašyti UAB „Statega“ sumažinti /arba atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo kol pasibaigs karantinas. Atsižvelgiant į savo sutartinių santykių su nuomininkais tęstinumą bei stabilumą, bei vertinant esama situacija kaip force majeure, atsakovė tenkino tokius prašymus, ko pasėkoje sumažėjo ir pačio atsakovo piniginės įplaukos, kas ir nulėmė atsakovo galimybės laiku atsiskaityti su ieškove.

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Statega“ 97,43 Eur pagrindinės skolos, 0,77 Eur palūkanų, iš viso 98,19 Eur ir 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2020-06-12 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas UAB „Statega“ buvo skolingas 6 613,97 Eur. Sąskaitoje - faktūroje atsiskaitymo terminas buvo nurodytas 2020-06-17. Be to, UAB „Laukom“ 2020-08-28, 2020-09-01 ir 2020-10-02 priminimais prašė UAB „Statega“ sumokėti skolą. UAB „Statega“ nustatytu terminu už suteiktas paslaugas nustatytu terminu (2020-06-17) skolos nesumokėjo. Skola buvo sumokėta pavėluotai: 2019-09-05 3300 Eur, 2020-09-07 1000 Eur, 2020-10-05 1000 Eur, 2020-10-23 500 Eur ir 2021-01-22 dar 813,97 Eur. Todėl UAB „Statega“ laikoma pažeidusia prievolę. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Iš Europos Centrinio Banko tinklalapyje pateikiamos informacijos matyti, kad fiksuotoji palūkanų norma yra 0 procento, todėl UAB „Statega“ privalo mokėti 8 procentus metinių palūkanų. Pagal CK 6.54 straipsnio 2 dalį antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, o pagal CK 6.54 straipsnio 4 dalį ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Todėl ieškovė UAB „Laukom“ gautomis sumomis visų pirma turėjo dengti priskaičiuotas palūkanas, o likusia suma pagrindinę skolą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė UAB „Statega“ šiuo metu liko skolinga 97,43 Eur pagrindinės skolos ir 0,77 Eur palūkanų, iš viso 98,19 Eur

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti. Jos nuomone,

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl sutarties kvalifikavimo ir atsiskaitymų pagal sutartį

Byloje ieškovės, atsakovės atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys žodine sutartimi 2019 m. susitarė dėl rangos darbų atlikimo, ieškovė, atsakovės užsakymu turėjo įstatyti duris atsakovės patalpose. Šalys susitarė dėl darbų kainos – 6613,97 Eur, atsakovė 2019-09-05 avansu pervedė ieškovei 3300 Eur. Darbai buvo atlikti ir 2020 m. birželio 12 d. ir ieškovė išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad likusi mokėti suma yra 3313,97 Eur ir ši suma turi būti sumokėta iki 2020 m. birželio 17 d.

Kadangi žodinės sutarties įvykdymo terminas nebuvo numatytas, pagal CK 6.63 straipsnio 3 dalį, jeigu prievolės įvykdymo temimas nėra nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė.

Šioje byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovė ne kartą ragino atsakovę apmokėti skolą pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. Sąskaitoje - faktūroje atsiskaitymo terminas buvo nurodytas iki 2020-06-17. 2020 m. rugpjūčio 28 d. laišku paragino atsakovę apmokėti 2020-06-12 išrašytą sąskaitą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. rugsėjo 1 d. laišku paragino atsakovę apmokėti 2020-06-12 išrašytą sąskaitą iki 2020 m. rugsėjo 10 d., 2020 m. spalio 2 d. laišku paragino atsakovę apmokėti 2020-06-12 išrašytą sąskaitą iki 2020 m. spalio 10 d. Atsakovė pagal minėtą sąskaitą – faktūrą ieškovei sumokėjo: 2020-09-07 - 1000 Eur, 2020-10-05 - 1000 Eur, 2020-10-23 - 500 Eur ir 2021-01-22 dar 813,97 Eur.

CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 straipsnio 1–4 dalimis, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę nustatant, ar atsakovės atliekami mokėjimai ieškovei gali būti vertinami kaip valios pareiškimas sumokėti įmoką pagrindinei prievolei įvykdyti (skolai už atliktus darbus) ir ar ieškovė turėjo teisę visų pirma atsakovo mokamas sumas įskaityti kaip delspinigius, turi įrodymų vertinimas. Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovės mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo; sąskaitą už įstatytas duris atsakovei išrašė ieškovė; atsakovei atliekant mokėjimus buvo nurodoma, kad tai yra mokėjimas UAB „Laukom“; ieškovė nepasinaudojo teise atsisakyti įmokų, nes priėmė atsakovės mokėtas įmokas su jose nurodyta paskirtimi. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, atsakovei atliekant mokėjimus, ieškovė žinojo jų paskirtį ir, be kita ko, priimti įmokų neatsisakė.

Ieškovė, gaudama atsakovės įmokas, iš karto nepasinaudojo įmokų paskirstymo teise, todėl vėlesni ieškovės veiksmai atsakovės įmokomis pirmiau padengiant delspinigius iš esmės prieštaravo šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintai įmokų paskirstymo tvarkai. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, kad šalys buvo susitarusios ar pati ieškovė būtų nustačiusi kitokią įmokų paskirstymo eiliškumo tvarką ir tai atsispindėtų jos buchalteriniuose dokumentuose.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Įstatymas), kurio 2 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Remiantis Europos centrinio banko interneto tinklapyje skelbiamais oficialiais duomenimis, ieškovės teisės į procesines palūkanas atsiradimo metu vėliausiai Europos centrinio banko refinansavimo operacijai buvo taikoma fiksuotoji 0,00 procentų palūkanų norma. Remiantis šio Įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 straipsnio 4 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, teisė į minėtas palūkanas atsiranda, jei palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nėra nustatyti.

Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės komercinės sutarties, tačiau yra ūkio subjektai, kurių viena suteikė paslaugas, o kita įgijo pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl taikytinos Įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Statega“ pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, likusią skolos dalį – 813,97 Eur sumokėjo tik po ieškovės kreipimosi į teismą, nuo šios sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2021-01-13 iki visiško atsiskaitymo – 2021-01-22, t.y. už 9 dienas priteistinos 8,00 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo šios sumos (813,97 Eur : 100% x 8% = 0,65 Eur x 9 d. = 5,85 Eur).

Dėl nenugalimos jėgos

Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai.

Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

Atsakovė, įrodinėdama nenugalimos jėgos aplinkybę – šalyje paskelbtą karantiną, dėl kurios, kaip ji teigia, negalėjo laiku atsiskaityti už ieškovės paslaugas, teigia, kad dėl susidariusios padėties su ja tinkamai neatsikaitė nuomininkai, todėl ji patyrė finansinius sunkumus, susidarė apyvartinių lėšų trūkumas.

2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „ Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis. Paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas. Nuo 2020 m. birželio 16 d. karantinas buvo atšauktas. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 šalyje vėl buvo paskelbtas karantinas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokios konkrečios aplinkybės lėmė finansinės padėties pablogėjimą. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai nepatvirtina, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo susiklosčiusi būtent tokia ekstremali situacija, lėmusi negalimumą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad neapmokėta sąskaita buvo išrašyta 2020 m. birželio 12 d. Teismas pažymi, kad atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir po pasibaigusio karantino, todėl taikyti CK 6.212 straipsnyje nurodytas sąlygas ir pripažinti, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra patenkinta labai maža dalis pirminio ieškinio reikalavimo, taip pat į tai, kad atsakovė skolos dalį sumokėjo po ieškinio pateikimo teismui, šalims bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Statega“ 5,85 Eur palūkanų ieškovei UAB „Laukom“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius