Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui-tėvui, o būtent: jis, 2023 m. balandžio 22 d., 13.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,6 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą G. K., t. y. kairės rankos kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį G. K. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam žaizdą viršutinėje lūpoje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

E. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

E. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. K. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, pripažįsta kaltę dėl visų veikų. Ne kiekvieną dieną geria. Per išeigines dienas išgeria. Prisigėręs pradeda konfliktuoti. Jam nereikia pagalbos, jis ne alkoholikas, bet pripažįsta savo kaltę. Neprisimena, kada paskutinį kartą dirbo, bet tik prieš kelis mėnesius užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Prieš užsiregistruojant į Užimtumo tarnybą dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu santykiai su sugyventine geri, bendrauja normaliai, konfliktų nėra. Šiuo metu gyvena pas tėvus. Ateityje planuoja gyventi kartu su sugyventine.

Dėl 2023 m. balandžio 22 d. veikos. Buvo išvažiavęs pas draugą. Motina paskambino, jog ją pradėjo mušti tėvas, jis grįžo ir užsistojo motiną. Viskas vyko jo nuomojame bute (duomenys neskelbtini). Konfliktas kilo dėl netinkamo tėvo elgesio. Prieš panaudojant fizinį smurtą prieš tėvą norėjo su juo normaliai pasikalbėti, jog nesmurtautų prieš motiną, bet jis nesiklausė. Įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio. Gal ir nebūtų įvykę šio įvykio, jeigu tėvas būtų jį aiškiai supratęs. Atrodo, jog tėvui sudavė vieną smūgį į kairią kūno dalį. Tėvui vieną kartą trenkė į veidą. Tėvas sakė pretenzijų neturi. Jo manymu tėvas irgi kaltas. Žino, jog jo veiksmai nebuvo tinkami. Neatlygino žalos (duomenys neskelbtini) teritorinėms ligonių kasoms. Žino, jog žadėjo atlyginti žalą iki sausio 15 d., bet negalėjo, nes neturėjo pinigų. Sutinka su (duomenys neskelbtini) teritorinių ligonių kasų pateiktu civiliniu ieškiniu. Supranta, jog pažeidė susitaikymą ir sena veika buvo atnaujinti ir turės už ją taip pat atsakyti pagal įstatymą.

Dėl 2023 m. rugsėjo 10 d. veikos. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), tai jo sugyventinės M. K. gyvenamoji vieta. Įvykio metu gyveno kartu su sugyventine M. K. Su M. K. yra pažįstami pusantrų metų. Iki įvykio santykiai su M. K. buvo geri. Konfliktas su sugyventine prasidėjo nuo apsižodžiavimo. Žodinis konfliktas peraugo į fizinį. Trenkė sugyventinei, nes tarp jų kilo konfliktas ir jie negalėjo dėl kažko bendrai sutarti. Alkoholio pavartojimas turėjo įtakos šiam įvykiui. Neatsimena, į kurias kūno dalis ir kiek sudavė sugyventinei. Sutinka su kaltinime inkriminuotais sužalojimais. M. K. žalos neatlygino. Sutinka su M. K. pareikštu civiliniu ieškiniu, planuoja ateityje M. K. atlyginti žalą. Gyveno kartu (duomenys neskelbtini) g., bet jam buvo skirtas laikas, kada jis negalėjo ten gyventi. Gyveno pas tėvus. Iki rugsėjo mėnesio negalėjo pas sugyventinę gyventi. Kai galėjo gyventi su sugyventine vedė bendrą ūkį.

Dėl 2023 m. gruodžio 15 d. veikos. Atsimena, jog sudavė M. K. į kaktą. Nežino kodėl kilo konfliktas, neatsimena. Pareigūnai iš karto atvažiavo ir suėmė jį. Šio įvykio metu taip pat buvo pavartojęs alkoholio. Alkoholis turėjo įtakos šiam įvykiui. Neatsimena už ką trenkė sugyventinei, tikriausiai konfliktas buvo. Neprisimena į kurią sugyventinės kūno dalį trenkė, todėl negali atsakyti ar teisingai nurodyta, jog sugyventinei trenkė į kaktą. Sutinka su kaltinime nurodytais sužalojimais. Prašė, kad jam atleistų.

Teisiamojo posėdžio metu M. K. nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė. Atleido kaltinamajam. Ateityje planuoja kartu gyventi. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimų padarymo, kaltinamasis bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo E. K. prisipažinimo, jos padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2023 m. balandžio 22 d. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas G. K.

2023 m. balandžio 23 d. įtariamojo apklausos protokole E. K. parodė, kad jis nuomoja namo dalį adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno vienas, atskirai nuo savo tėvų. Tačiau jo tėvai S. K. ir G. K. prieš mėnesį laiko išsikraustė iš savo nuomojamo buto ir paprašė jo pagyventi pas jį. Kai jie atvyko šiuo adresu kartu su jo sesėmis A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., I. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., jis laikinai išsikraustė ir šiuo metu gyvena pas savo panelę M. K., adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 22 d. tikslaus laiko nurodyti negali, jam paskambino jo mama S. ir pasakė, kad ją muša tėvas. Jis atvažiavęs adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jo tėvai yra neblaivūs. Ant mamos jis nepastebėjo sužalojimų, tačiau ji teigė, kad tėvas ją mušė rankų kumščiais į galvą. Jis iš karto pasakė tėvui, kad jis išeitų iš namų. Jo tėvas jį rankomis pastūmė, jis jam pasakė, kad jis nesistumdytų ir jis jam kairės rankos kumščiu sudavė į ausį, tačiau jis nuo jo smūgio fizinio skausmo nepajuto, bet iš inercijos vieną kartą, kairės rankos kumščiu sudavė jam atgal į veidą. Iš karto po to atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Jis tyrimo metu gyvens pas savo panelę adresu (duomenys neskelbtini), jis su motina nekonfliktavo, ją tik gynė nuo tėvo. Anksčiau kiek jam yra žinoma tėvas nenaudojo fizinio smurto prieš jo motiną, taip pat ir prieš jį niekada anksčiau nenaudojo fizinį smurto. Kol vyks tyrimas jis su tėvu nebendraus ir neieškos jokių ryšių. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiais gailisi. Norėtų su tėvu susitaikyti (2 t., b. l. 95-98).

2023 m. gegužės 9 d. įtariamojo apklausos protokole E. K. parodė, kad norėtų papildyti savo 2023 m. balandžio 23 d. dieną duotus parodymus, kad 2023 m. balandžio 23 d. jam įteiktas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis bei gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Prašo vadovautis jo pirmoje apklausoje duotais parodymais. Norėtų tik papildyti, kad po įvykio jis tėvo G. K. atsiprašė, jis jam atleido. Jie susitaikė. Dėl savo veiksmų gailisi, daugiau tai nepasikartos. Tai buvo pirmas toks atvejis ir tikrai paskutinis. Prašo leisti jiems susitaikyti ir nutraukti ikiteisminį tyrimą. Suprato savo klaidas ir susitaikė. Šiuo metu gyvena atskirai. Tėvai susirado kitą butą nuomai, jis grįžo gyventi adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 108-109).

2023 m. balandžio 23 d. apklausos protokole G. K. parodė, kad 2023 m. balandžio 21 d. apie 20.00 val. jis gėrė alkoholį pas sūnų E. adresu (duomenys neskelbtini), su jais alkoholį vartojo ir sutuoktinė S. Išgėrė apie 0.7 l. talpos degtinės. Tarp jų visų jokių konfliktų nebuvo ir apie 23 val. nuėjo miegoti. 2023 m. balandžio 22 d. apie 06.00 val. jis kartu su sūnumi išvyko iš pradžių į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį naktinį barą, kur išgėrė po 100 gramų degtinės, o iš ten nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį. (duomenys neskelbtini) liko sūnus, o jis išvyko į namus adresu (duomenys neskelbtini). Jis kažkur apie 11.00 val. grįžo į namus su maisto produktais ir paprašė, kad S. pagamintų valgyti. Atvyko ir sūnaus draugė M., jos kontakto jis nežino. Apie 13.00 val. grįžo namo ir sūnus E. iš karto užėjo į kambarį ir pradėjo kabinėtis prie jo, kažką sakyti ir vieną kartą rankos kumščiu jam sudavė į veidą, jis pajuto fizinį skausmą. Jis prieš sūnų fizinio smurto nenaudojo. M. su sutuoktine išgirdę, konfliktą užėjo į kambarį ir pradėjo juos skirti. Jo sutuoktinė pridėjo jam rankšluostį prie lūpos, kadangi ji buvo prakirsta. Atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė jį į ligoninę, kur buvo užsiūta jo viršutinė lupa, o po to jis buvo sulaikytas, nes buvo apkaltintas ir pats smurtu artimoje aplinkoje. Jis šeimoje prieš nieką nesmurtavo, prieš jį panaudojo fizinį smurtą sūnus E. K. gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jis jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš ir pageidauja tyrimo metu susitaikyti. Jis su S. K. susituokę nuo (duomenys neskelbtini) metų, turi tris bendrus vaikus tai yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K. gim. (duomenys neskelbtini) m., I. K. gim. (duomenys neskelbtini) m. E. gyvena atskirai nuo jų, adresu (duomenys neskelbtini), ten jis nuomoja namo dalį. Jis gyveno su S. ir A. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi butą, tačiau prieš mėnesį laiko buto savininkas nurodė, kad daugiau nenuomos jiems šio buto, todėl jie paprašė laikinai apsistoti pas sūnų, adresu (duomenys neskelbtini). Smurto šeimoje anksčiau niekada nėra buvę (1 t., b. l. 66-69).

2023 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto M. B. tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 22 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) pranešėja N. M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., pranešė, kad kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), nuo pat ryto triukšmauja, girdimi moters šūkavimai. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko E. K., kuris nurodė, kad kilo žodinis konfliktas su tėvu, kurio meru šie susimušė ir pastarasis sudavė savo tėvui G. K., į veidą. Pasak E. K. dabar pas juos konfliktas nevyksta, policijos pagalba nereikalinga. Bendraujant su G. K., šis paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su sūnumi dėl neva už buto nuomą sumokėtų pinigų, kurio metų žodinis konfliktas išsirutuliojo į fizinį ir sūnus kaire ranka, kumščiu susmūgiavo vieną smūgį jam į veidą ir taip prakirto jam lūpą. Dėl šių E. K. veiksmų G. K. pajuto fizinį skausmą. Pokalbio metu G. K. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Ryšium su tuo alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini)“ jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Dėl tėvo patirto fizinio skausmo bei matomų veido sužalojimų į įvykio vietą atvyko GMP (duomenys neskelbtini) brigada, kuri dėl matomų veido sužalojimų išsamesnei apžiūrai G. K. išvežė į gydymo įstaigą, (duomenys neskelbtini). Faktinis E. K. sulaikymo laikas 13 val. 30 min. (1 t., b. l. 56-59).

Alkoholio matuoklio „Drager Alcotest (duomenys neskelbtini)“ išraše nurodyta, kad 2023 m. balandžio 22 d. 13.31 val. E. K. nustatytas 2,6 promilių girtumas (1 t., b. l. 80).

G. K. prašyme dėl susitaikymo su E. K. nurodyta, kad G. K. prašo jam ir jo sūnui E. K. leisti susitaikyti ikiteisminėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84-85).

2023 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vadovaujantis G. K., medicinos dokumentų duomenimis: 1. G. K. nustatyta žaizda viršutinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 22 d. 2. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis 4. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (1 t., b. l. 113-115).

2023 m. rugsėjo 10 d. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas M. K.

2023 m. rugsėjo 11 d. įtariamojo apklausos protokole E. K. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 10.00 val. kartu su sugyventine M. K. nuėjo pas kaimyną G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Alkoholį vartojo visą dieną, buvo stipriai apsvaigęs. M. kelis kartus buvo išėjusi, po to grįždavo. Nepamena, kad tarp jų būtų kilęs koks konfliktas. Iš kaimyno buto į lauką ėjo tik parūkyti. Vakare atvyko policijos pareigūnai, su kuriais atėjo ir M., kuri pareiškė, kad jis jai trenkė į veidą. Jis to tikrai nepamena, kaimynas taip pat patvirtino, kad jis buvo visą laiką su juo. Su M. jos bute gyvena apie (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį (2 t., b. l. 121-124).

2023 m. lapkričio 20 d. įtariamojo apklausos protokole E. K. parodė, kad pripažįsta, jog 2023 m. rugsėjo 10 d. vakare bute pas kaimyną G. (pavardės nežino) (duomenys neskelbtini), kartu su jo sugyventine M. K. vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas tarp jo ir M., jis jai sudavė kumščiu du smūgius į veidą. Po ko ji išėjo, prisimena, kad po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl padaryto labai gailisi, M. atsiprašė, pažada jai atlyginti padarytą žalą. Jis sutinka atlyginti žalą Valstybinei teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 137-140).

2023 m. rugsėjo 12 d. apklausos protokole M. K. nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) gyvena su sugyventiniu E. K. Gyvena jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2023 m. rugsėjo 10 d. maždaug nuo 14.30 val. ji kartu su E. K. buvo pas kaimyną G. (pavardės nežino) jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jie vartojo alkoholinius gėrimus-degtinę. E. namuose nebuvo nuo ryto, tad, matomai, jis jau nuo ryto vartojo alkoholį. Ji su juo ir G. išgėrė 1 butelį degtinės. Išgertuvių metu apie 19.00 val. jie pradėjo dėl kažko ginčytis, pamena, kad ji jam išsakė pretenziją, kad jis jai neištikimas. Konflikto metu E. pasidarė agresyvus ir sudavė jai du smūgius kumščiu (nepamena, kurios rankos) į veidą, praskėlė lūpą, išmušė dantį, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų iš 10, pradėjo bėgti kraujas. Viskas vyko kaimyno akivaizdoje, kuris E. bandė raminti. Ji išėjo prisidengusi burną iš to buto, nuėjo namo. Namuose jai pradėjo svaigti galva. Kai šiek tiek atsigavo, paskambino Nr. 112 ir iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie jai iškvietė greitąją pagalbą. Ji pasakė, kad E. greičiausiai yra (duomenys neskelbtini) -e bute, kur pareigūnai jį ir rado bei sulaikė. Atvykę paramedikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur po apžiūros ją paleido gydytis ambulatoriškai, turi išrašą, kurį pateiks prie bylos (1 t., b. l. 156-159).

2023 m. lapkričio 20 d. papildomos apklausos protokole M. K. parodė, kad pas kaimyną G. bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 10 d. vakare įvyko konfliktas su jo sugyventiniu E. K. ir jis jai sudavė du kartus į veidą, šiuo metu beveik nemato. Jis dirba, atvažiuoja į butą tik vėlai vakare, jie nebendrauja, jo kontaktinio tel. Nr. nežino. Ji kol kas dar išmušto danties neįstatė, nes didelės eilės, bet sužinojo, kad tai jai kainuos 420 Eur, todėl šiai sumai teikia civilinį ieškinį (1 t., b. l. 165-167).

2023 m. gruodžio 29 d. liudytojo apklausos protokole G. K. nurodė, kad jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 metų rudens pradžioje, tikslios datos nepamena, dienos metu sutiko savo kaimyną E. K., kuris jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir jį pakvietė pas save į svečius. Jie dar paėmė butelį degtinės. Jis taip pat nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus tad buvo tuo momentu jau apsvaigęs. Kaip vyko išgertuvės nelabai pamena, tai yra nepamena kada tiksliai prie jų prisijungė E. sugyventinė M. Ji alkoholio, kiek pamena, nevartojo, arba vartojo nedaug. Vienu momentu jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, E. pradėjo mosikuoti rankomis, kaip suprato, pataikė M. į veidą (nepamena kuria ranka). Kaip M. išėjo iš jo buto, nepamena, tiesiog vienu momentu pamatė, kad jos jau nėra. Jie liko sėdėti prie stalo, o netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Kadangi kažkokio stipraus konflikto tarp jų nematė, tad iš pradžių net nesuprato, dėl ko jie atvyko. Jis buvo stipriai apsvaigęs, tad ne viską pamena. E. taip pat buvo labai girtas. Girdėjo, kaip M. policijos pareigūnams sakė, kad E. jai išmušė dantį (1 t., b. l. 184-187).

2023 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vadovaujantis M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicininių dokumentų ir apžiūros duomenimis: 1. M. K. padaryta gleivinės žaizda ties 11-o danties vieta. Nėra 11, 12, 21 dantų, jų alveolės tuščios. Gleivinės žaizda padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 10 d. 2. M. K. padaryta gleivinės žaizda kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. 3. M. K. padaryta gleivinės žaizda galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis 4. M. K. nustatyta gleivinės žaizda padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgį, griovimo metu, pačiai nukentėjusiajai susižalojant atliekant kokius nors veiksmus 5. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų, leidžiančių pasisakyti apie nukentėjusiosios padėtį sužalojimų jai padarymo metu, nėra 6. Neatmetama galimybė, kad M. K. nustatyta gleivinės žaizda galėjo atsirasti suduodant smūgį kumščiu, spardant, suduodant kietu daiktų ar pačiai griūnant ir atsitrenkiant į kažkokį kietą daiktą. 7. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusioj skausmą. galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 7-9).

2024 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti du 2023 m. rugsėjo 10 d. BPC pranešimų įrašai: 1) „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2023-09-10 19_03_57)“ 1.29 min. trukmės, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatorės ir moters (M. K.); 2) „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2023-09-10 21_56_46) “ 1.04 min. trukmės, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatorės ir moters (M. K.) (2 t., b. l. 12-15).

2024 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas-kūno kameros įrašai:

- „PSS-20230910-192003UTC+0300“ 30 min. trukmės, kuriame užfiksuota kaip pareigūnai atvyko prie daugiabučio, užeina į laiptinę, eina link buto. Duris atidaro moteris su chalatu (iš bylos duomenų-M. K.), kuri aiškina, kad ji visa kruvina (rodo ant chalato esančias dėmes, panašias į kraują), specialiai nieko neplovė;

- „PSS-20230910-195003UTC+0300" 4.05 min. trukmės, kuriame užfiksuota kaip pareigūnai lauke bendrauja su asmenimis (2 t., b. l. 16-30).

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest (duomenys neskelbtini)“ išraše nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. 19.37 val. E. K. nustatytas 2,7 promilių girtumas (2 t., b. l. 114).

2023 m. gruodžio 15 d.

fizinio skausmo sukėlimas M. K.

2023 m. gruodžio 29 d. įtariamojo apklausos protokole E. K. nurodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl padaryto labai gailisi. Pinai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus dėl 2023 m. balandžio 22 d. ir 2023 m. rugsėjo 10 d. įvykių, jų papildyti ar pakeisti nenori. Dėl 2023 m. gruodžio 15 d. įvykio parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo tą dieną bare su draugais, ten išgėrė apie 100 g, po to atėjo pas M. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur dar vienas išgėrė butelį degtinės. Dėl to, kad vartoja alkoholį M. pradėjo jam priekaištauti, jis supyko ir vieną kartą jai sudavė į kaktą. Dėl padaryto labai gailisi. M. atsiprašė. Ketina artimiausiu laiku jai atlyginti žalą, taip pat pažada iki 2024 m. sausio 15 d. atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai. Šiuo metu gyvena su tėvais pažymoje nurodytu adresu (2 t., b. l. 165-166).

2023 m. gruodžio 16 d. įtariamojo apklausos protokole E. K. nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu su sugyventine M. K. apie pusę metų. 2023 m. gruodžio 15 d. grįžęs namo po darbo jis nuėjo pas kaimyną D. L., gyvenantį tame pačiame name, adreso tiksliai nurodyti negali. Buvo kaimyno gimimo diena ir jis jį pasveikino, po to jie vartojo alkoholį. Jie vartojo degtinę, išgėrė maždaug du butelius, po to jis išgėrė dar alaus. Kada ir kaip grįžo mano jis neprisimena dėl girtumo, taip pat neprisimena ar buvo koks nors konfliktas su M. K., jis net neprisimena kaip atsirado policijos komisariate, todėl apie šio įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali. Su M. K. ankščiau yra buvę konfliktų, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis yra įtariamasis. Butas esantis nurodytu adresu priklauso jo sugyventinei M. K., jis ruošiasi išsikelti iš jos buto, gyvens pas savo motiną S. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, vėliau išsinuomos savo butą (2 t., b. l. 155-158).

2023 m. gruodžio 22 d. liudytojo apklausos protokole M. K. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 15 d. vakare, kai buvo jos nuomojamame vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jos sugyventiniu E. K., kuris atėjęs po darbo atsinešė butelį trauktinės ir ją vienas pradėjo gerti (ji alkoholio nevartojo), tarp jų apie 21.00 val. prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad jis išgėręs tą atneštą butelį trauktinės nuėjo dar pas kaimynus, kur, kaip suprato, taip pat vartojo alkoholį. Ji jam dėl to išsakė priekaištus, o jis jai konflikto metu rankos delnu (nepamena, kurios rankos) vieną kartą sudavė į kaktą, dėl ko pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10. Bijodama, kad jis nepradėtų dar labiau smurtauti, iškvietė policiją. Jai buvo įteikta užduotis nuvykti pas teismo medikus, tačiau ji niekur nesikreipė dėl to sužalojimo ir nesikreips, nes žymių neliko. Tik smūgio momentu juto fizinį skausmą. Taip pat ji nepageidauja reikšti civilinio ieškinio dėl šio įvykio. Žino, kad E. K. paskirta kardomoji priemonė-gyvenimas skyrium nuo jos. Jis šios kardomosios priemonės sąlygų laikosi (2 t., b. l. 69-72).

2023 m. gruodžio 22 d. M. K. pareiškime nurodyta, kad nereiškia dėl 2023 m. gruodžio 15 d. įvykio civilinio ieškinio E. K. pagal gautą užduotį į teismo medikus nesikreipė (2 t., b. l. 73).

2024 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas- BPC pranešimo įrašas-failas „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2023-12-15 20_52_58)“ 2.05 min. trukmės, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatorės ir moters (M. K.) (2 t., b. l. 76-79).

2024 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas kūno kameros įrašas-failas „PSS-20231215-210304UTC+0200“ 15.39 min. trukmės, kuriame užfiksuota kaip pareigūnai atvykus prie daugiabučio nueina į (duomenys neskelbtini) -ą butą, kuriame juos pasitinka moteris (iš bylos duomenų-M. K.) (2 t., b. l. 80-83).

Alkoholio kiekio matuoklio Nr. 6810 kvite nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 15 d., 23.01 val. E. K. nustatytas 2,39 promilių girtumas (2 t., b. l. 149).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 22 d. veika)

Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymą dėl susitaikymo su kaltinamuoju. 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimų ikiteisminis tyrimas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 214 straipsnio 2 dalimi, 216 straipsniu, BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nutrauktas. BK 38 straipsnio 4 dalis numato, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas kas veiką padarė prieš savo artimą giminaitį. E. K. kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš artimąjį giminaitį – savo tėvą G. K. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimaisiais giminaičiais yra laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje esančiais duomenimis G. K. yra E. K. tėvas, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo artimąjį giminaitį. Iš bylos duomenų matyti, kad veikos padarymo metu asmenys kartu negyveno, todėl nėra laikomi šeimos nariais pagal BK 141 straipsnį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino kaltę ir nurodė, jog konfliktas kilo dėl tėvo smurtavimo prieš jo mamą, bandė kalbėti su tėvu, tačiau šis pastabų neklausė, tuomet tėvui vieną kartą sudavė smūgį į kairią kūno dalį, įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė, analogiškas įvykio aplinkybes. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog grįžęs namo E. K. iš karto užėjo į kambarį ir pradėjo kabinėtis prie jo, kažką sakyti ir vieną kartą rankos kumščiu jam sudavė į veidą, jis pajuto fizinį skausmą į kambarį atbėgo sutuoktinė ir M. E. K. draugė, juos išskirstė, sutuoktinė pridėjo jam rankšluostį prie lūpos, kadangi ji buvo prakirsta. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina M. B. tarnybinis pranešimas, jog pranešėja N. M. G., būdama G. K. kaimyne pranešė, jog kaimynai triukšmauja, girdimi moters šūkavimai. Atvykus nurodytu adresu pareigūnams bendraujant su G. K., šis paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su sūnumi, kuris išsirutuliojo į fizinį ir sūnus kaire ranka, kumščiu susmūgiavo vieną smūgį jam į veidą ir taip prakirto jam lūpą dėl šių veiksmų pajuto fizinį skausmą. Dėl matomų veido sužalojimų išsamesnei apžiūrai G. K. buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiojo G. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). E. K. neblaivumą įvykio metu patvirtina „Drager Alcotest (duomenys neskelbtini)“ išrašas, kuriame užfiksuota, kad E. K. nustatytas 2,6 promilių neblaivumas. Nustatytas neblaivumo laipsnis teismui leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nusikaltimo darymo metu E. K. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad E. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to norėjo.

Dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 10 d. veika)

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad E. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 19.06 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,7 promilių. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę M. K., t. y. rankos kumščiu tyčia sudavė jai du smūgius į veido sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, išmušė dantį ir padarė jai gleivinės žaizdą ties 11-o danties vieta, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. gruodžio 15 d. veika)

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas kas veiką padarė prieš savo šeimos narį. Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Nusikalstamos veikos padarymo metu E. K. su M. K. buvo sugyventiniai, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, juos siejo artimi santykiai, tokias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.

Kaltinamasis E. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos smurtinės veikos pripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog sudavė M. K. į kaktą, dalies aplinkybių neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. K. parodė, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo tą dieną bare su draugais, ten išgėrė apie 100 g, po to atėjo pas M. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur vienas dar išgėrė butelį degtinės. Dėl to, kad vartoja alkoholį M. pradėjo jam priekaištauti, jis supyko ir vieną kartą jai sudavė į kaktą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ne tik pačio E. K. prisipažinimas, bet ir nukentėjusiosios M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog įvykio dienos vakare prasidėjo žodinis konfliktas, kad E. K. vartoja alkoholį. Po E. K. išsakytų priekaištų jis jai konflikto metu rankos delnu vieną kartą sudavė į kaktą, dėl ko pajuto fizinį skausmą. M. K. dėl 2023 m. gruodžio 15 d. įvykio į teismo medikus nesikreipė, tačiau jai sukelto fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. 2024 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, jog M. K. įvykio diena paskambino BPC kviesdama policijos pareigūnus. 2024 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kai atvykus policijos pareigūnams M. K. nurodė, jog E. K. prieš ją smurtavo sakydama „Jisai man taip (rodo delnu kaip trenkė į kaktą) per galvą kaip trenkė, aš durim susitrenkiau. Pareigūnė: „fizinį skausmą pajutot?“ M. K.: „nu yra, galvą skauda labai“. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymu patikimumu, jų neginčijo ir pats kaltinamasis. E. K. neblaivumą įvykio metu patvirtina alkoholio kiekio matuoklio Nr. (duomenys neskelbtini) kvitas, kuriame užfiksuota, kad E. K. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Nustatytas neblaivumo laipsnis teismui leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nusikaltimo darymo metu E. K. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad E. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. 2023 m. gruodžio 15 d., apie 21.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę M. K., t. y. delnu tyčia sudavė nukentėjusiajai į kaktą, tuo sukėlė M. K. fizinį skausmą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. K. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. K. ankščiau neteistas, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, bauda sumokėta (2 t., b. l. 185). Duomenų apie E. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti E. K. už padarytus nusikaltimus paskyrus arešto bausmes, kurių dydžiai atitinkamai yra artimi arba didesni nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, vidurkis – 52 paros arešto). Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmes, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Pažymėtina, kad E. K. per mažiau nei metus tris kartus smurtavo prieš savo artimuosius ir šeimos narius. Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Be to, ikiteisminio tyrimo atlikimas šioje byloje nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nes, kaip minėta, po pirmųjų smurto atvejų dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pakartotinai padarė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Baudžiamųjų kalbų metu prokurorė prašė E. K. skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo skyrimas, nagrinėjamu atveju, būtų per griežtas ir šia bausme, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. E. K. yra neteistas. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaip minėta E. K. asmenybė ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei pakartotinumas yra pakankamo pavojingumo skirti arešto bausmę, tačiau nėra tokio pavojingumo, kad jam būtų pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad vien proceso dalyvių kitokia nuomonė dėl kaltinamajam skirtinų bausmių teismo neįpareigoja. Taigi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2023 m. balandžio 22 d. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas G. K.) skirtina 30 parų arešto bausmė, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2023 m. rugsėjo 10 d. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas M. K.) skirtina 45 parų arešto bausmė, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2023 m. gruodžio 15 d. fizinio skausmo sukėlimas M. K.) skirtina 60 parų arešto bausmė.

E. K. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 60 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnių arešto bausmių (po 15 parų), ir E. K. skirtina subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (neteistas, arešto bausme nebaustas, pastaruoju laikotarpiu nebaustas už šiurkščius administracinius nusižengimus), jo nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi, visiškai pripažino kaltę, byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, praeityje dirbo, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, taip pat į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad E. K. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu E. K. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, E. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams (arešto bausmės atidėjimo termino vidurkis – 7,5 mėnesio; kaltinamajam nustatytas toks terminas atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis)), be intensyvios priežiūros (pagal aktualią teismų praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023)) ir šiuo laikotarpiu E. K. paskiriant:

– pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

– pareigą neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

– pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

– pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

E. K. nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš artimąjį giminaitį ir šeimos narį – tėvą ir sugyventinę. Teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti E. K. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę ar didžiąją jos dalį įvykdyti per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – 2023 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo (už M. K. gydymo išlaidas) ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo (Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą turtinę žalą dėl M. K. gydymo) (1 t., b. l. 175-176), 2023 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 396,86 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo (PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą dėl G. K. gydymo) (1 t., b. l. 93-94), M. K. civilinis ieškinys dėl 420 Eur turtinės žalos atlyginimo (išlaidos dėl išmušto danties įdėjimo) (1 t., b. l. 168-171).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniuose ieškiniuose nurodyti turtinių žalų dydžiai atitinka (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 96-98, 178-179). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiesiems buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami visiškai ir civiliniam ieškovui minėtos 396,86 Eur ir 23,02 sumos priteistinos iš kaltinamojo E. K.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai iš E. K. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, kurią sudaro išmušto danties įdėjimas nėra paremtas jokiais rašytiniais dokumentais. Apie padarytas sveikatos sužalojimo atstatymo išlaidas M. K. sužinojo iš nenustatyto šaltinio ir tokią sumą nurodė civiliniame ieškinyje. Visgi teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų M. K. patyrusi sveikatos sužalojimus, kurių atstatymui reikalingos atitinkamos išlaidos, kurios yra tikėtinos ir jos nėra pernelyg didelės ir neproporcingos tokio pobūdžio sužalojimams. Teismas konstatuoja, kad M. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, jo neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir nukentėjusiosios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl M. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir jai minėta suma priteistina iš kaltinamojo E. K..

E. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 11 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 125-128) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

E. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 17 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (taikymo terminas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pratęstas iki 2024 m. gegužės 17 d.) (2 t., b. l. 172-173, 3 t., b. l. 10-12) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

E. K. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 22 d., 13:31 val. iki 2023 m. balandžio 23 d. 15:15 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 87-88, 103-105), taip pat nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. 19:30 val. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. 13:02 val. (viena diena) (2 t., b. l. 112–114, 129–131) bei nuo 2023 m. gruodžio 15 d. 21:15 val. iki 2023 m. gruodžio 17 d. 15:49 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 145–148, 174–176), viso 5 dienos. Jei E. K. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas minėtas laikiname sulaikyme išbūtas laikas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su BPC garso įrašais ir pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. (E. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 22 d. veika), ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. rugsėjo 10 d. veika), ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2023 m. gruodžio 15 d. veika), ir jam paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. K. paskirti subendrintą – 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi E. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros ir paskirti:

– pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

– pareigą neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

– pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

– pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę ar didžiąja jos dalį įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei E. K. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 22 d., 13:31 val. iki 2023 m. balandžio 23 d. 15:15 val. (dvi dienas), nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. 19:30 val. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. 13:02 val. (vieną dieną), nuo 2023 m. gruodžio 15 d. 21:15 val. iki 2023 m. gruodžio 17 d. 15:49 val. (dvi dienas), viso 5 dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

E. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

E. K. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš E. K. priteisti 396,86 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus, aštuoniasdešimt šešis euro centus) ir 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus, du euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistas sumas, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios M. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. K. priteisti jai 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais ir pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašais prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.