Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovui, ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovei, atsakovės atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, trečiojo asmens įgaliotai atstovei Agnei Mockevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo bei atsakovės A. Ž. priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl skolos pagal kredito sutartį, buto išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog 2009-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu A. Ž. ir A. Ž. santuoka nutraukta bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, ieškovas įsipareigojo nepilnametėms dukroms - M. Ž., gim. 1996-11-20 (1 t., b. l. 88), ir I. Ž., gim. 2004-05-17 (1 t., b. l. 87), teikti po 400 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis. 2010-06-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu sumažintas išlaikymo dukroms dydis iki 300 Lt per mėnesį (1 t., b. l. 24). Pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovui atiteko 1/3 dalis, o atsakovei 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-9). Šio buto plotas – 65,89 kv. m. (2 t., b. l. 45), butas antrame aukšte, trijų kambarių (2 t., b. l. 46). Ginčo butas įkeistas, 2006-11-27 kredito sutartis 102 400 Lt sumai sudaryta tarp AB „Sampo bankas“ ir ieškovo A. Ž. (2 t., b. l. 14-22), laidavimo sutartis sudaryta su atsakove A. Ž. (2 t., b. l. 25-27). 2007-12-27 susitarimu kredito suma konvertuota į eurus – 29 129,48 EUR (2 t., b. l. 23-24). Teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, prievolė grąžinti paskolą kreditoriui AB „Sampo bankas“ liko solidari, šalys įsipareigojo lygiomis dalimis dengti įsiskolinimą. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog 1/3 dalis buto priklauso ieškovui, 2/3 dalis – atsakovei (1 t., b. l. 10-11). 2006-11-08 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, šio buto rinkos vertė turto vertinimo dieną – 128 000 Lt (1 t., b. l. 12-14). 2011-08-01 atlikta vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalų numarį patvirtina, jog paieškos dieną ginčo buto rinkos vertė nurodyta 94 300 Lt (1 t., b. l. 27-28). 2014-01-06 ieškovas ir UAB „Naujas būstas“ sudarė turto vertinimo sutartį (2 t., b. l. 71). Iš 2014-01-14 turto vertinimo ataskaitos nustatyta, jog ginčo buto vertė turto vertinimo dieną – 121 000 Lt (atskiras priedas byloje, l. 17). Atsakovė į bylą pateikė sąskaitas ir mokėjimo kvitus, kurie patvirtina, jog reguliariai mokami mokesčiai už šildymą (1 t., b. l. 97-135). Tą patvirtina ir mokesčių paskaičiavimo pažyma (1 t., b. l. 136-143). Į bylą yra pateiktas 2013-03-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės A. Ž. savavaldžiavimo. Nurodyta, jog atsakovė pasibaigus teisminiams ginčams dėl turto atidalinimo bei mokesčių ir paskolos mokėjimo geranoriškai duos buto raktus ieškovui A. Ž. (1 t., b. l. 169-170). Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2012-10-04 pažyma patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2012-03-14 ieškovas pervedė 1 431 Lt, atsakovė – 14 051,50 Lt kredito (1 t., b. l. 25-26). Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-01 atsakovė viso bankui pervedė 18 448,62 Lt (1 t., b. l. 29). Laikotarpiu nuo 2012-03-14 iki 2013-10-24 ieškovas bankui jokių mokėjimų neatliko (2 t., b. l. 56). Kredito grąžinimo mėnesinė įmoka buvo numatyta 101,09 EUR (1 t., b. l. 30). Atsakovės darbo užmokestis 2012 m. vidutiniškai siekė 1564 Lt (1 t., b. l. 31). Ieškovui už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-11-30 išmokėta 25 040,84 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų (2 t., b. l. 84). 2013-02-21 Kauno apylinkės teismo sprendimu atsakovei A. Ž. iš ieškovo A. Ž. regreso tvarka priteista 5 680,76 Lt grąžinto kredito už laikotarpį nuo 2010-05-11 iki 2012-03-14 ir 760 Lt nepagrįsto praturtėjimo (2 t., b. l. 8-12). Atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis AUDI 80 (2 t., b. l. 70), ieškovas turi automobilį AUDI 100 Avant (2 t., b. l. 85).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių, kurią jis gali įgyvendinti susitarimu su kitais bendraturčiais, o jeigu susitarti nepavyksta, – kreipdamasis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Bendraturčiai turi teisę susitarti dėl atidalijimo būdo. Tais atvejais, kai dėl to nesusitariama, ginčas sprendžiamas teisme, ir prioritetas pagal įstatymą teikiamas atidalijimui natūra; tik nesant galimybės atidalyti visų bendraturčių dalių natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog 2009 02 27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. Ieškovas bute negyveno nuo 2009 m. spalio mėnesio. Atsakovės paaiškinimu šiame bute 2013 metais ji gyveno su kitu vyru. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog šalių santykiai yra tokie, jog ieškovas su atsakove kartu viename bute gyventi negalėtų. Be to, ir pačios šalys sutinka, kad butas natūra būtų priteistas atsakovei, o ieškovui – kompensacija pinigais. Byloje taip pat nekeliama ginčo dėl šalių nuosavybės teisių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Ginčo dėl turto vertės šalys taip pat nekelia. Ieškovas pateikė turto vertinimo ataskaitą, atliktą UAB „Naujas būstas“, kurioje nurodyta, jog ginčo buto vertė yra 121 000 Lt (priedas prie civ. bylos). Turtas dalijamas atsižvelgiant į jo vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Įstatyme nenustatyta galimybės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ta verte, kuri buvo jo įsigijimo metu, ir atskirai spręsti dėl šalių teisių į turto vertės padidėjimą per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki teismo sprendimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo dienos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, priteisiant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą natūra atsakovei, ieškovas turi teisę į kompensaciją, atitinkančią jo nuosavybės teisės dalies dydį (1/3) ir apskaičiuotą pagal turto rinkos vertę (121 000 Lt). Taigi ieškovui priteistinos kompensacijos dydis yra 40 333, 33 Lt.

Byloje taip pat nustatyta, kad šalys butą įsigijo pirkimo–pardavimo sutartimi ir 102 400 Lt padengė su banku sudarytos Kredito sutarties pagrindu paimta paskola. Ieškovo ir AB SAMPO banko (dabar Danske Bank) 2006 11 27 d. sudarytoje Kredito sutartyje nurodyta, kad kredito gavėjas yra A. Ž., kredito paskirtis – buto (duomenys neskelbtini), pirkimas, kredito dydis –102 400 Lt, grąžinimo terminas – 2031 m. lapkričio 27 d. (b.l. 14-22, 2t.). Tą pačią dieną su atsakove buvo pasirašyta laidavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti bankui jeigu A. Ž. neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies (b.l. 25-27, 2t,). Kauno miesto apylinkės teismas 2009-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1195-454/2009 dėl santuokos nutraukimo patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių susitarimu finansinė prievolė, kylanti pagal 2006-11-27 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. BP2025061127 bei 2006-11-27 d. sudarytą Laidavimo sutartį Nr. FA-BP2025061127 su AB Sampo banku kreditoriaus AB Sampo bankas atžvilgiu lieka solidari, tačiau šalys susitaria, jog visus įsipareigojimus, kylančius pagal 2006-11-27 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. BP2025061127, kiekvieną mėnesį dengs lygiomis dalimis pagal minėtoje sutartyje numatytus terminus bei tvarką. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (LITEKO duomenys). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Kredito sutartį iš esmės vykdo tik atsakovė, nes 2013 02 21 Kauno apylinkės teismo sprendimu ji už laikotarpį nuo 2010 05 11 iki 2012 03 14 iš ieškovo regreso tvarka prisiteisė pusę (5680,76 Lt) jos sumokėto kredito (b.l. 8-12, 2t.). Danske Bank pažyma patvirtina, jog ir toliau, t.y. nuo 2012 03 14 iki 2013 10 24 ieškovas nemokėjo palūkanų ir nedengė kredito (b.l. 56, 2t.).

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo 44 954 Lt skolos, šią sumą apskaičiuodama pagal tai, kad iš esmės ji viena vykdo abiejų šalių prievoles bankui pagal Kredito sutartį, t. y. jos nuomone, ieškovas neturi teisės į kompensaciją už 121 000 Lt buto įsigijimo vertės dalį, kuri buvo padengta Kredito sutarties pagrindu gauta paskolos suma. Minėta, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra pirkimo–pardavimo, o ne kredito sutartis, todėl argumentai, susiję su šalių Kredito sutarties vykdymu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl šalių įgytų daiktinių teisių apimties. Kita vertus, pirmiau nurodyti atsakovės priešieškinio argumentai kvalifikuotini kaip savarankiški iš Kredito sutarties kildinami reikalavimai, nes jie grindžiami kredito įmokų ir palūkanų mokėjimo, t. y. Kredito sutarties vykdymo, aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovo ieškinio, tiek atsakovės priešieškinio reikalavimai, susiję su buto dalies, atitinkančios kredito sumą, nuosavybės teisės atidalijimo aplinkybėmis, vertintini kaip reikalavimai, kildinami iš Kredito sutarties. Atsakovė, teigdama, kad ji viena vykdo šalių prievoles bankui pagal Kredito sutartį, iš esmės reiškia atgręžtinį reikalavimą ieškovui kaip bendraskoliui pagal Kredito sutartį. Pažymėtina, kad vieno bendraskolio Kredito sutarties vykdymas nepadidina jo nuosavybės teisės į butą dalies, tačiau suteikia teisę reikalauti, kad kitas bendraskolis atlygintų įvykdžiusiam prievolę bendraskoliui savo dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad pagal Kredito sutartį šalys – solidariosios skolininkės; jų prievolės tarpusavyje yra lygios (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu aiškiai pabrėžė, jog neatsisako vykdyti kredito sutarties ir ketina kreditą grąžinti dalimis, tačiau byloje nustatyta, kad nuo 2010 05 11 kreditą iš esmės dengia atsakovė. Tai, kad ieškovas moka atsakovei regreso tvarka priteistą teismo sprendimu skolą, nereiškia, jog jis dengia kreditą. Tai, kad po teismo sprendimu regreso tvarka skolos priteisimo, t.y. nuo 2010 m. gegužės mėn., ieškovas ir toliau visiškai nedengia kredito, patvirtina tai, kad tarp šalių jokio susitarimo dėl kredito mokėjimo nebuvo ir ieškovas ateityje taip pat neketina šios prievolės vykdyti. Be to, teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog jo turtinė padėtis yra gana sunki, nes jis gauna vidutiniškai 1800 Lt atlyginimą, moka išlaikymą dviems vaikams, dar grąžina atsakovei teismo sprendimu regreso tvarka priteistą skolą. Taigi, pareiga sumokėti likusią nesumokėtą kredito sumą, nors ir lieka solidari šalių prievolė prieš banką, bet iš esmės tenka atsakovei, nes Kredito sutarties vykdymas užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Prievolės nevykdant ar ją vykdant netinkamai, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą bus nukreiptas į hipoteka suvaržytą butą (CPK 664 straipsnio 1 dalis, CK 4.193 straipsnio 1 dalis), kuris natūra tenka atsakovei. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog ji nekelia ginčo dėl atsakovo kredito nemokėjimo laikotarpiu nuo 2012 03 15 iki 2012 07 15, todėl atskaitos momentu imant 2012 07 16, kredito likutis tai dienai buvo 26 039,68 EUR (89 909 Lt). Ieškovo dalis prievolėje sudarė 44 954,50 Lt. Kadangi atsakovė nuo 2010 05 11 viena vykdo ir, kaip ji pati nurodo, ateityje vykdys abiejų šalių prievoles bankui pagal Kredito sutartį, bei prisiima savo prievolės (tiek jau įvykdytos jos dalies, tiek būsimos) nevykdymo turtinius padarinius, tokiomis aplinkybėmis pirmasis priešieškinio reikalavimas tenkintinas dalinai ir atsakovei iš ieškovo priteistina 40 333, 33 Lt skolos pagal Kredito sutartį.

Kadangi byloje patenkinti priešpriešiniai piniginiai šalių reikalavimai, tai jie įskaitytini priteisiant ieškovui iš atsakovės 40 333,33 Lt, o atsakovei priteisiant butą natūra. Likusioje prievolės dalyje atsakovei išlieka regreso teisė į ieškovą. Nors ieškovas šiuo atveju ir negauna grynųjų pinigų už jam tenkančią nuosavybės dalį, tačiau tokiu būdu yra sumažinama jo skolos dalis atsakovei solidarioje prievolėje. Tuo labiau, kad atsakovė nurodė, jog ji neturėtų jokių finansinių galimybių sumokėti ieškovui jo prašomą piniginę kompensaciją, nes ji gauna apie 1500 Lt atlyginimą, viena augina du nepilnamečius vaikus, turi grąžinti kreditą ir mokėti mokesčius už butą. Tokios praktikos laikosi ir LAT (civ. byla Nr. 3K-3-403/2012).

Atsakovė priešieškinyje taip pat prašo iš ieškovo priteisti 1686, 86 Lt už buto išlaikymą. Nurodė, jog per laikotarpį nuo 2009 10 01 iki 2013 01 01 ji už buto šildymą sumokėjo 5060,59 Lt, todėl 1/3 dalį šios sumos prašo priteisti iš ieškovo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog A. Ž. bute negyvena nuo 2009 10 01. Šios aplinkybės šalys neginčija. Iš šalių paaiškinimų darytina išvada, jog, tai kad A. Ž. bute negyveno ir ketino savo dalį perleisti vaikams, tenkino abi puses. Kai tarp šalių vis tik kilo ginčas dėl paskolos mokėjimo ir atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo regreso tvarka, ieškovas 2013 m. norėjo patekti į butą, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog atsakovė jam buto rakto nedavė ir paaiškino, jog raktą atiduos tik pasibaigus teisminiams ginčams (b.l. 169, 1t.). Nustačius, jog A. Ž. bute tikrai negyveno iš pradžių abiems šalims susitarus, o vėliau jo neįleidžiant į butą, konstatuotina, jog nėra pagrindo iš jo priteisti išlaidų už buto šildymą. Kadangi ginčo būstu naudojosi būtent atsakovė, tai ji ir privalo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Tuo labiau, kad jo kambarys yra nerakinamas ir atsakovė turėjo galimybę laisvai juo naudotis.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus dalinai, šalims proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas byloje sumokėjo 143 Lt žyminį mokestį (b.l. 6, 1t.) ir 700 Lt už vertinimo ataskaitą (b.l. 95-96, 2t.), viso 843 Lt. Atsakovė sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį (b.l. 83, 1t.), ir 1000 Lt (b.l. 46-47, 84-85, 1t.) už advokato paslaugas, viso 1150 Lt. Šalių reikalavimus patenkinus 70 proc., ieškovui priteistina 590 Lt, atsakovei – 805 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 215 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p.),

Valstybei iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str. - 267 str., 270 str., 271 str.,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Atidalyti ieškovui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/3 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) turimo turto – 60,81 kv. m buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei A. Ž. priteisiant nurodytą butą, o ieškovui A. Ž. priteisti 40 333,33 Lt piniginę kompensaciją.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 40 333,33 Lt skolos pagal 2006 11 27 būsto kredito sutartį Nr. BP2025061127 sudarytą su Danske Bank.

Atlikti A. Ž. priteistos 40 333,33 Lt piniginės kompensacijos už atidalintą turtą ir atsakovei A. Ž. priteistos 40 333,33 Lt skolos pagal 2006 11 27 būsto kredito sutartį Nr. BP2025061127 sudarytos su Danske Bank, įskaitymą, kaip A. Ž. skolos dalį atsakovei solidarioje prievolėje.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 215 Lt (du šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 30 Lt (trisdešimt litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.