- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1880-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02034-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Raimondas Kivylius
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1880-112/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. K. atstovo advokato Raimondo Kivyliaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei N. K. ir atsakovės N. K. patikslintą priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei santuokos metu įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-24 nutartimi tenkino ieškovo atstovo advokato H. Mackevičiaus prašymą iš dalies ir paskyrė atsakovei už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis 1000 Lt baudą.
Atsakovės N. K. atstovas advokatas R. Kivylius pateikė prašymą panaikinti atsakovei N. K. paskirtą 1000 Lt dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-14 nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Sumažino paskirtą baudą iki 500 Lt. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes apie išvykimą į Švediją bei ieškovo elgesį su ja, konstatavo, kad atsakovė nuo 2014-04-28 iki išvykimo į Švediją – 2014-07-27 turėjo galimybę pateikti patikslintą priešieškinį. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė turi atstovą, kuris galėjo pateikti patikslintą priešieškinį anksčiau. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo trukmę, atsakovės veiksmus, padarė išvadą, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta pagrįstai, nes atsakovė nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Tačiau atsižvelgęs į atsakovės finansinę padėtį, teismas nutarė paskirtą baudą sumažinti iki 500 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės atstovas advokatas R. Kivylius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovei N. K. paskirtą 500 Lt baudą. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovei bauda paskirta pagrįstai už sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Nurodo, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti paskirta tik nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.
Nesutinka su teismu, jog atsakovė per 3 mėnesių laikotarpį turėjo galimybę pateikti priešieškinį. Nurodo, kad nederamas ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu pasikeitė praėjus tam tikram laiko tarpui po paskutinio teismo posėdžio, o ne iš karto po jo. Taip pat atsakovė dėl prastos sveikatos būklės, dėl nemokėjimo naudotis naujomis technologijomis neturėjo galimybės viską suderinti su atstovu ir priešieškinį pareikšti anksčiau. Atsakovei įstatymas suteikia teisę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Pasinaudojimas įstatymo suteikta teise negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Be to, mano, kad vien tai, kad atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepakankamai operatyviai, negali būti pripažįstamas kaip sąmoningas bylos vilkinimas. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo procesas užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės, o dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių: byla stabdyta tris kartus. Paskutinį kartą stabdyta ieškovo prašymu, nes manė, kad yra galimybė susitaikyti su sutuoktine. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2014-02-13. Paaiškinimuose raštu nurodė, kad per visą laikotarpį ieškovas nebandė susisiekti su atsakove ir susitaikyti. Mano, kad būtent ieškovo veiksmai rodo sąmoningą bylos vilkinimą. Be to, pažymėjo, jog bylos nagrinėjimas ieškovo prašymu atidėtas 6 kartus, o atsakovės prašymu tik 3. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovė tyčia veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir todėl jai turi būti paskirta bauda.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat mano, kad paskirta nauda yra aiškiai per didelė. Jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 650 Lt, todėl paskirta bauda sudaro beveik visas mėnesines pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovės atstovo prašymą panaikinti atsakovei N. K. paskirtą 1000 Lt baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 42 straipsnyje be kitų teisių ir pareigų numatyta, kad šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja proceso dalyvius ne tik sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bet ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą.
CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla pradėta 2012-02-17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinė byla 2012-12-11 sustabdyta suteikiant šalims galimybę ginčą išspręsti taikiai. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2013-02-13. Sekantį kartą bylos nagrinėjimas sustabdytas 2013-02-14, kad šalys galėtų įteisinti pastatus. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2013-08-23. 2013-11-12 bylos nagrinėjimas sustabdytas ieškovo prašymu suteikti galimybę susitaikyti su atsakove. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2014-02-13. 2014-04-28 teismo posėdis atidėtas suteikiant šalims sudaryti taikos sutartį. Teismo posėdis paskirtas 2014-06-26, tačiau teismo posėdis teismo iniciatyva perskirtas į 2014-09-23. Patikslintą priešieškinį atsakovė pateikė 2014-09-22. Įvertinus šių duomenų visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl atsakovės kaltės.
Pirmosios instancijos teismas atsakovės patikslinto priešieškinio pateikimą prieš pat teismo posėdį traktavo kaip trukdymą greitam bylos išnagrinėjimui. Su tokia teismo išvada nesutiktina.
Baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. CPK 95 str. 1 d. yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo, priešieškinio) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala.
Nagrinėjamu atveju teismas priėmė atsakovės patikslintą priešieškinį. Priešieškinį atsakovė turėjo teisę pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 str.). Tokia teise pasinaudojo. Dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas.
Vertinant ar atsakovė sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, būtina įvertinti aplinkybes, įtakojusias patikslinto priešieškinio pateikimą prieš pat teismo posėdį. Kaip jau buvo nustatyta, paskutinis teismo posėdi atidėtas siekiant suteikti šalims galimybę sudaryti taikos sutartį. Atsakovė paaiškino, kad taikos sutarties nepavyko sudaryti dėl nederamo ieškovo elgesio, dėl nepagrįstų reikalavimų reiškimo, apie kuriuos derantis dėl taikos sutarties nebuvo tartasi. Tik dėl ieškovo elgesio, pasireiškusio derinant taikos sutarties sąlygas, atsakovė privalėjo tikslinti savo reikalavimus, o tam reikėjo laiko. Be to, atsakovė teismui pateikė duomenis, kad buvo išvykusi iš Lietuvos, kad jos sveikatos būklė prasta. Duomenų, kad piktnaudžiavimo atvejai būtų buvę pasikartojantys, nėra. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė nesiekė sąmoningai vilkinti bylos nagrinėjimo. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė galėjo pateikti patikslintą priešieškinį anksčiau, nes turi atstovą. Pažymėtina, kad visas aplinkybes būtina suderinti su atstovu, tačiau atsakovė buvo išvykusi, be to, prastai jautėsi, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė savo pozicijos su advokatu anksčiau nesuderino ne dėl siekimo vilkinti bylos nagrinėjimą, o dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra akivaizdaus pagrindo spręsti, kad atsakovė, pateikdama patikslintą priešieškinį kelios dienos iki teismo posėdžio piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar buvo nesąžininga ir dėl to jai turėtų būti skirtina bauda. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 str. nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti byloje dalyvaujantiems asmenims baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai prašymą dėl baudos panaikinimo tenkino iš dalies ir atsakovei paskirtą 1000 Lt baudą tik sumažino iki 500 Lt. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-14 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės –atsakovės atstovo advokato prašymas dėl baudos panaikinimo tenkintinas visiškai (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės atstovo advokato Raimondo Kivyliaus prašymą ir panaikinti atsakovei N. K. paskirtą 500 Lt baudą.