Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-22 nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. tvarka bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-07-05 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams 15 dienų. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityta 2006-07-05 nuosprendžiu skirta ir atlikta bausmė bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2006-06-08 iki 2006-06-09.

Nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiosios I. T. civilinis ieškinys, ir iš nuteistojo D. P. priteista 584 litai turtinės žalos atlyginimo I. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis 2006-05-15 apie 18 val. parduotuvėje "S.", esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo kasos aparato stalo pagrobė pardavėjai I. T. priklausantį 582 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną "Samsung E60" su 2 litų vertės "Tele 2" tinklo SIM kortele "Pildyk".

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji prašė dėl apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 6 p. išaiškino teismams, jog pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, kokio tiksliai modelio, kada, už kokią kainą ir kokiomis sąlygomis buvo įsigytas pagrobtas telefonas. Apklausta atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji I. T. parodė, jog išankstinio apmokėjimo paslaugą su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ji buvo įsigijusi 2005-03-03, kaip ir nurodyta UAB „Tele 2“ pažymoje (b. l. 152). Tuo tarpu pagrobtu telefonu ji pradėjo naudotis vėliau, 8-9 mėnesiai iki vagystės, kuomet šį naują telefoną prekybos salone nupirko jos buvęs vaikinas. Buvusio vaikino vardo ir pavardės ji nebeprisimena, žino, kad jis dabar gyvena kažkur užsienyje, telefonas buvo pirktas vaikino vardu, kuris ir atsiskaitė su prekybos salonu. Šį telefoną iš buvusio vaikino ji išsipirko, sumokėdama jam 582 litus – visą telefono kainą, kadangi šiuo telefonu nuo pat įsigijimo momento ji pati ir naudojosi. Nėra tikra, ar teisingai nurodė telefono modelį - telefonas tikrai buvo „Samsung“, bet ji gali klysti dėl modelį apibūdinančių skaičių. Nors pagrobtas telefonas buvo geros būklės, pripažįsta, jog telefono vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą vagystės metu, galėjo būti šiek tiek mažesnė už jos nurodytą naujo telefono vertę. Iš teismui pateiktų UAB „Tele 2“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ pažymų matyti, jog nukentėjusiosios nurodyto modelio telefonais šios bendrovės neprekiavo, tuo tarpu panašių modelių ("Samsung E610", "Samsung E630") naujų telefonų kaina vagystės dienai buvo 900-1000 litų. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo veikos kvalifikacijai (nei savo kaltės, nei veikos kvalifikacijos nuteistasis apeliacine tvarka ir neginčija) reikšminga pagrobtos kategorijos daikto analogų vidutinė rinkos kaina vagystės metu nebuvo mažesnė už nustatytą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Vienok šie duomenys nėra pakankami tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiosios civilinio ieškinio dydį. Kaip minėta, nukentėjusioji nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jos nurodytą patirtos materialinės žalos dydį, šių duomenų, išnaudojus visas galimybes jiems surinkti, nepavyko gauti ir apeliacinės instancijos teismui, gi pirmosios instancijos teismas apskritai nesiėmė priemonių nukentėjusiosios parodymams apie telefono įsigijimo aplinkybes patikrinti.

BPK 115 str. 1 ir 2 d. nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje patenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, nesant patikimų duomenų apie tikslų nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydį, BPK 115 str. 1 ir 2 d. reikalavimų nesilaikė. Negavus papildomos medžiagos apie tai, kokio tiksliai modelio, kada, už kokią kainą ir kokiomis sąlygomis pagrobtas telefonas buvo įsigytas, negalima nustatyti tikslią šio telefono rinkos kainą atsižvelgiant į nusidėvėjimą vagystės metu, o tuo pačiu ir tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydžio. Todėl nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo keičiamas, nukentėjusiajai pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo D. P. priteista 584 litai turtinės žalos atlyginimo I. T.. Nukentėjusiajai I. T. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.