- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-5815-800/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00793-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., T. M., L. M., D. G.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., T. M., L. M., D. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jis sutuoktinės M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškime nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1-3), kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė M. M.. Mirusioji Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, tačiau gyvendami santuokoje bendromis lėšomis bei darbu pasistatė priestatą prie gyvenamojo namo bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat iš valstybės nusipirko du žemės sklypus. Po mano sutuoktinės M. M. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas – ½ dalis viso minėto nekilnojamojo turto. Be šio nekilnojamojo turto, santuokos metu buvo įsigiję baldus, buitinę techniką, kitą šeimos turtą. Prieš mirdama mano sutuoktinė M. M. testamento nepaliko. Pažymėjo, kad iš karto po savo sutuoktinės M. M. mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Iki pat sutuoktinės mirties kartu gyveno jiems priklausančioje sodyboje. Kito gyvenamojo būsto įsigiję neturėjo, todėl ir po sutuoktinės mirties liko gyventi sodyboje, kur gyvena iki šiol. Pareiškėjui liko visi sutuoktinės asmeniniai daiktai, taip pat baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai, kuriuos gyvendami santuokoje, įsigijo už bendras lėšas. Keletą metų po sutuoktinės mirties ūkiniuose pastatuose laikė gyvulius. Viename iš ūkinių pastatų laikomos malkos, anglys, kadangi gyvenamasis namas šildomas kietu kuru, šaltuoju metų sezonu rūpinosi namo šildymu. Po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius už elektros energiją, tačiau neturi išsaugojęs tai patvirtinančių mokėjimo kvitų. Per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo nesikreipė, kadangi manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios sutuoktinės palikimą, kadangi per tris mėnesius po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą. Kitų asmenų, priėmusių M. M. palikimą, nėra. Paaiškino, kad santuokoje susilaukė keturių vaikų: A. M., T. M., L. M. ir D. G., kurie į motinos palikimą nepretenduoja, byloje būti pareiškėjais nepageidavo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė žmona ir liko nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Jie su žmona sugyveno keturis vaikus t.y. A., T., L ir D.. Motinos mirties dienai jie visi buvo pilnamečiai ir dėl palikimo niekur nesikreipė, su viskuo sutinka. Šiuo metu ir jam senatvė, todėl nusprendė susitvarkyti, kad vaikams būtų mažiau problemų ateityje. Gyvendami su žmona santuokoje sugyveno žemės ir namus. Visas turtas yra registruotas jo vardu, todėl neskubėjo tvarkyti dokumentų. Po sutuoktinės mirties visą laiką gyvena šiuose namuose ir rūpinosi turtu. Jai mirus liko įvairių žmonos daiktų, kuriais ir toliau naudojasi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Rasa Malinauskienė nurodė, kad apklausus pareiškėją ir liudytoją pasitvirtino pareiškime nurodytos aplinkybės. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamoji ir deklaruota vieta yra nepakitusi, visą laiką po jo žmonos mirties. Suinteresuoti asmenys pareiškimo patenkinimui neprieštarauja. Liudytojas apklaustas patvirtino, kad pareiškėjas visą laiką gyveno šiuose namuose ir jais rūpinosi, taigi priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti asmeniškai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 38-39, 40, 41, 42).
Suinteresuotas asmuo T. M. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 59). Nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka, jam neprieštarauja.
Suinteresuoti asmenys A. M., L. M. bei D. G. būdami informuoti apie paskirtą teismo posėdį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 57, 58, 60), į jį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
Kaip matyti iš byloje esančio santuokos liudijimo A. M. ir M. M. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9). Byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis bei gimimo liudijimai patvirtina, kad A. M. ir M. M. santuokoje susilaukė keturių vaikų – A. M., T. M., L. M. ir D. G., kurie įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8, 10, 11, 12, 13). Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo A. M. sutuoktinė M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7). Iš Prienų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad į M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą paveldėjimo byla nepradėta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 28).
Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad M. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16). Tuo tarpu pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 18-20). Prienų rajono savivaldybės administracijos Ašmintos seniūnijos pažymoje dėl A. M. pastatų nurodyta, kad namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. vardu registruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamasis namas (statytas (duomenys neskelbtini)), veranda (statyta (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis priestatas (statybos pradžia – (duomenys neskelbtini), pabaiga – (duomenys neskelbtini)), viralinė (statyta (duomenys neskelbtini)), rūsys (statytas (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (statybos pradžia – (duomenys neskelbtini), pabaiga – (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (statytas (duomenys neskelbtini)) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 21). Taip pat pareiškėjo vardu registruoti du žemės sklypai – (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 24-25) bei (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 26-27). Šios aplinkybės rodo, jog minėtas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jis registruotas.
Liudytoju apklaustas A. M. paaiškino, kad A. M. yra jo brolis. Byla yra dėl paveldėjimo po žmonos mirties, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Brolis gyvendamas santuokoje susilaukė keturių vaikų. Brolio ir vaikų santykiai geri. Kodėl vaikai nesitvarkė dokumentų mirus motinai nežino, čia šeimos reikalas. Brolis po mirties gyvena šiuose namuose vienas ir jais visada rūpinasi, niekur išvykęs nebuvo. Į teismą kreipėsi nes laiku nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų į namus ir žemę.
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, liudytojo parodymų duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog pareiškėjas A. M. priėmė savo mirusios sutuoktinės M. M. palikimą aktyviais veiksmais – liko gyventi tuose pačiuose namuose, laikė gyvulius, rūpinosi gyvenamojo namo šildymo priemonėmis, mokėjo mokesčius ir pan. Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas neturi galimybių, kadangi po M. M. mirties per teismo nustatą terminą nei palikėją pergyvenęs sutuoktinis A. M., nei pirmosios eilės įpėdiniai nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Manė, kad pareiškėjui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios sutuoktinės palikimą, kadangi per tris mėnesius po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas A. M. turi teisę paveldėti mirusios sutuoktinės turtą kaip palikinėją pergyvenęs sutuoktinis paveldintis pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, dėl ko pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjui A. M. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 4-5), todėl bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.