Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis Ukrinų pagrindinės mokyklos 10 klasėje, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2011 m. lapkričio 18 d. apie 20.00 val. Mažeikių m. Žemaitijos g.60 namo antroje laiptinėje, tarp trečio ir ketvirto aukštų laiptų aikštelės būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pribėgęs iš už nugaros nukentėjusiajam R. P. sudavė kumščiu į galvą, nukentėjusiajam nukritus sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis dešinio antakio bei smakro srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairiame viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, galvos smegenų sukrėtimą, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, bei apieškojęs nukentėjusiojo drabužių kišenes iš kelnių galinės kišenės pagrobė nukentėjusiajam R. P. priklausančius 35 litus.

Kaltinamasis K. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, parodė, jog kaltinime nurodytu laiku pas savo dėdę A. J., gyvenantį Mažeikių m., kur gėrę alkoholinius gėrimus, po kurio laiko prie jų prisijungė ir R. P. Jis P. prašęs paskolinti 10 Lt, tačiau šis atsisakęs, todėl pastarajam išėjus jis išbėgo iš paskos ir iš šono sudavė kelis smūgius kumščiu į galvą, o jam pargriuvus - dar kelis smūgius į galvą ir iš kelnių kišenės ištraukė 35 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. B. kaltės pripažinimo bei parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo R. P. parodymais, jog 2011 m. lapkričio 18 d. buvo atėjęs pas kaimyną J., kur buvo ir kaltinamasis, kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis jo prašęs paskolinti 10 Lt, tačiau jis atsisakęs ir netrukus išėjęs namo. Beeidamas laiptų aikštelėje iš už nugaros pajutęs smūgį ir daugiau nieko nebeprisimena, Kai atsipeikėjęs, neberado kelnių kišenėje buvusių 35 Lt. Kaltinamasis jo atsiprašė ir atlygino jam padarytą žalą, todėl jis su kaltinamuoju susitaikė ir pretenzijų nebeturi;

- 2011 m. lapkričio 25 d. R. P. protokolu - pareiškimu dėl plėšimo (b.1.1);

- 2011 m. gruodžio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr.G 1867/11(03), kurioje konstatuota, jog R. P. buvo nustatytas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis dešinio antakio bei smakro srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimu kairiame viršutiniame voke, poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, galvos smegenų sukrėtimas; anksčiau išvardintus sužalojimus R. P. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas galvos vietas kietais bukais daiktais, tikimiausia – sumušant; R. P. sveikata sutrikdyta ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22-23);

- 2011 m. lapkričio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog R. P. atpažino K. B., kaip asmenį, kuris jį sumušė ir apiplėšė (b. l. 9-13).

Pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (LAT senato 2005-06-23 nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių - psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis K. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiojo R. P. turtą. Nukentėjusysis R. P. pagal nuotrauką atpažino kaltinamąjį K. B., kaip asmenį, kuris jį sumušė ir apiplėšė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį siekiant užvaldyti svetimą turtą, taigi jo veika atitinka plėšimo nusikaltimo sudėtį.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl K. B. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – panaudojant fizinį smurtą pagrobus svetimą turtą.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, nes: pirma, kaltinamasis K. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; antra, savo noru atlygino nukentėjusiajam R. P. padarytą žalą ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, kaltinamasis K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atleistinas, baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina K. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat išaiškintina K. B., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. B. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusiojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 535,00 Lt dydžio civilinis ieškinys atmestinas, kadangi nukentėjusysis pareikšto ieškinio atsisakė kaltinamajam savo noru atlyginus jam padarytą žalą (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį, turi teisę visiškai patenkinti pareikštą ieškinį; iš dalies jį patenkinti, atmetant kitą dalį; visiškai atmesti civilinį ieškinį. Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis R. P. dėl kaltinamojo K. B. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje, UAB „Žemaitijos medea klinika“ suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 1.412,96 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokurorės teisme palaikytas 1.412,96 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo K. B. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per tris mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Išaiškinti K. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. B., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam K. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo K. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1.412,96 Lt (tūkstantį keturis šimtus dvylika litų 96 ct) už nukentėjusiojo R. P. gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.