Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-364-363/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
1-364-363/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16058-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis
V. V.
Advokatai
Artūras Vitkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-364-363/2020Proceso Nr. 1-01-1-16058-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.3.6.4.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant prokurorei Ligitai Barauskienei,kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokato padėjėjui Artūrui Vitkui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės vairavo esant neblaiviam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus.

Tai yra, kaltinamasis V. V., 2020 m. balandžio 25 d., apie 21.00 valandą, (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Fiat Doblo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai iškvėptame ore alkotesteriu jam pirmą kartą 21.03 val. nustatytas 1,77 promilės girtumas, antrą kartą 21.23 val. nustatytas 1,74 promilės girtumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems.

Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną po darbo sodyboje norėjo atsipalaiduoti, išgerti alaus, pasiklausyti muzikos, nes vaikas, kurį vienas augina, liko nakvoti pas jo mamą. Nusipirkęs alaus užvažiavo pas pažįstamą, kur alų išgėrė. Kadangi nejautė girtumo požymių, sėdo į automobilį ir važiavo namo. Jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Labai gailisi, kad sėdo išgėręs alkoholio už vairo. Jis yra vienas įmonės savininkas, automobilis yra įmonės, kito automobilio darbo reikalams įmonė neturi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą, netaikyti teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo ir nekonfiskuoti automobilio, nes vienas dirba įmonėje ir vienas augina ir išlaiko vaiką, įmonė kito automobilio įsigyti lėšų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Rietavo policijos komisariato (toliau – Rietavo PK) tyrėjo E. N. 2020 m. balandžio 25 d. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad pagal 2020 m. balandžio 25 d., apie 20.25 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojo gautą pranešimą apie Rietave esančioje „T.“ degalinėje stovintį autobusiuką, galimai Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, nuvykus nurodytu adresu, pastebėtas stovintis automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo viduje nebuvo, aplinkui automobilį taip pat jokių asmenų nepastebėta, degalinės viduje buvo tik degalinėje dirbanti operatorė. Išvykus iš degalinės ir patruliuojant Kvėdarnos gatve, apie 21.00 val. pastebėtas iš degalinės išvažiuojantis minėtas automobilis, kuris (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu buvo sustabdytas. Automobilį vairavo V. V., nuo jo sklido alkoholio kvapas, vairuotojas nerišliai kalbėjo, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, jog prieš dvi valandas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARKA-0056, patikros sertifikato Nr. 1174430, V. V. pirmą kartą 21.03 val. buvo nustatytas 1,77 promilės neblaivumas, antro patikrinimo metu 21.23 val. nustatytas 1,74 promilės neblaivumas. Tarp dviejų patikrinimų asmuo nieko nevalgė, negėrė ir nerūkė. Buvo įvertinta bendra asmens būklė. Įvykio vietoje darytas vaizdo ir garso įrašas. Automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Plungė, Stoties g. 7F. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-4).

2020 m. balandžio 25 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, kurioje stovi baltos spalvos automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-24).

Iš 2020 m. balandžio 25 d. Neblaivumo nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. balandžio 25 d. 21.03 val. V. V. alkotesteriu nustatytas 1,77 promilės girtumas, o 21.23 val. jam nustatytas 1,74 promilės girtumas (b. l. 6).

Iš 2020 m. balandžio 28 d. Informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis išrašo bei Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo kopijos nustatyta, kad krovininio automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 29, 30).

Iš 2020 m. gegužės 12 d. Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (https://icdb.vrm.lt) duomenų išrašo apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis matyti, kad šios bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas – V. V. (b. l. 58-60).

2020 m. balandžio 25 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas į uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Stoties g. 7F, Plungėje (b. l. 25). Pagal Klaipėdos AVPK Rietavo PK 2020 m. balandžio 28 d. nutarimą grąžinti daiktus ir 2020 m. balandžio 28 d. pakvitavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas saugojimui šios bendrovės direktoriui ir savininkui V. V., kuris pasižadėjo saugoti automobilį iki byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 32-36).

Viešosios įstaigos „Emprekis“ 2020 m. balandžio 28 d. pažymos duomenimis, 2009 – 2015 metų gamybos periodo automobilio Fiat Doblo Cargo 1.6M-Jet, 2012 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 3521,00 Eur be PVM, 4260 Eur su PVM (b. l. 31).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. V., 2020 m. balandžio 25 d., apie 21.00 valandą, (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „Rimta reklama“ priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Fiat Doblo“, valstybinio numerio ženklas, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai iškvėptame ore alkotesteriu jam pirmą kartą 21.03 val. nustatytas 1,77 promilės girtumas, antrą kartą 21.23 val. nustatytas 1,74 promilės girtumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems, todėl jo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Laiduotoja I. V. prašyme dėl laidavimo nurodo, kad ji yra kaltinamojo mama, juos sieja glaudus emocinis ryšys, paremtas meile ir pagarba vienas kitam. Ji nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, nes kaip mama yra V. V. autoritetas ir gali daryti jam teigiamą įtaką, neigiamai vertina sūnaus veiksmus.

V. V. gali apibūdinti tik kaip padorų, ramų, mandagų, paslaugų, iniciatyvų, žalingų įpročių neturintį žmogų. Jis yra susikūręs teigiamus socialinius santykius tiek šeimoje, tiek visuomenėje, nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas. V. V. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad V. V. suprato nusikalstamos veikos pasekmes, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Prašo atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be užstato.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino šį nusikaltimą padaręs, neteistas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, charakterizuojamas teigiamai, dirba. Nors yra ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet pasižadėjo daugiau teisės pažeidimų nedaryti, dar yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra jo mamos prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei. I. V. nurodo, kad daro teigiamą įtaką kaltinamajam, tai yra vertas pasitikėjimo asmuo, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalių, BPK 235 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais bei 68 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės -uždraudimas jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir turto konfiskaciją.

Atleidus V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam negali būti skiriama jokia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo išvengia teistumo ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Nors kaltinamasis prašė neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo, tačiau įvertinus jo neatsakingą elgesį, transporto priemonės vairavimą neblaiviam, mieste, keliant pavojų kitiems žmonėms, ką patirtina ir pranešimas policijai apie neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę, šis prašymas netenkinamas.

Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Kadangi transporto priemonė, kurią vairavo nusikalstamos veikos padarymo metu V. V., kaip nurodė jis pats, yra vienintelis bendrovės automobilis, pritaikytas specialiai darbo funkcijoms vykdyti, iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju pasirinkta suma su pridėtinės vertės mokesčiu, nes sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kadangi V. V. buvo taikytos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, jam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, taikytų kardomųjų priemonių turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, todėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020-04-28 (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-144-626/2018).

Kardomosios priemonės- specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas panaikintinos nuo baudžiamojo poveikio priemonės-specialiosios teisės sustabdymo vykdymo pradžios.

Automobilis „Fiat Doblo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomas pas V. V., vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, jam grąžintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).

Klaipėdos AVPK Rietavo PK 2020 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Fiat Doblo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-48), panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes jo taikymo terminas pasibaigė 2020-08-12.

Skaitmeninės laikmenos (CD diskai, 2 vnt.) su įvykio vietos vaizdo įrašais, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laiduotojos I. V. laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais bei 68 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 4260 eurų turto konfiskavimą.

Uždraudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuoti nuo 2020-04-28.

Automobilį „Fiat Doblo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomą pas V. V., vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, jam grąžinti.

Kardomąsias priemones- specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą panaikinti nuo baudžiamojo poveikio priemonės-specialiosios teisės sustabdymo vykdymo pradžios.

Klaipėdos AVPK Rietavo PK 2020 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Fiat Doblo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-48), panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Skaitmenines laikmenas (CD diskus, 2 vnt.), saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Išaiškinti V. V., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. V. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė