Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. T. , jo atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, atsakovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei,

nedalyvaujant atsakovei A. B. D. , trečiajam asmeniui pagal ieškinį R. T. (bendraatsakovei pagal priešieškinį),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei A. B. D. dėl laidojimo išlaidų atlyginimo; tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. T. , ir atsakovės A. B. D. priešieškinį R. T. ir R. T. dėl laidojimo išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mirus O. D. T. , ieškovas velionę palaidojo savo lėšomis – pervežė velionės kūną iš Vokietijos į Lietuvą, organizavo šarvojimą, laidojimą. Velionę palaidojus pagal tradicijas, organizavo gedulingus pietus. Laidojimo išlaidos sudarė 11388 Lt, gedulingi pietūs – 86,42 Lt, iš viso 11474,42 Lt.

Dalis laidojimo išlaidų buvo padengta ieškovui gavus pašalpą iš „Sodros“ – 1372,23 Lt. Tokiu būdu 10102,19 Lt laidojimo išlaidų atsakovui liko nekompensuotos.

Nors mirus senelei liko jos pirmos eilės įpėdinė – atsakovė A. B. D. , kuri yra senelės duktė, o ieškovo teta, ieškovas senelę laidojo savo lėšomis, nes toks buvo jo susitarimas su atsakove. Tokio susitarimo pagrindu buvo tai, kad ieškovas senelės mirties dieną buvo Lietuvoje, o atsakovė – Vokietijoje. Laidotuvių organizavimas ir išlaidos Lietuvoje yra žymiai pigesnės. Todėl teta ieškovo paprašė viską organizuoti ir apmokėti, o vėliau ji kompensuosianti visas jo turėtas laidotuvių išlaidas. Dėl to, kad su atsakove susitarimo metu buvo skirtingose valstybėse, šio susitarimo raštu šalys neįformino.

Po O. D. T. mirties atsakovė kreipėsi į Vilniaus m. 26-jį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Toks liudijimas atsakovei bus išduotas, kadangi atsakovė ne tik yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, tačiau atsakovės naudai O. D. T. paliko ir testamentą, pagal kurį atsakovė paveldi butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu atsakovė visiškai atsisako vykdyti prisiimtą įsipareigojimą, t. y. kompensuoti ieškovui senelės laidojimo išlaidas. Todėl šalių ginčas spręstinas teismine tvarka.

O. D. T. laidojimo išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės, kadangi atsakovė paveldi velionės turtą. Nors galiojančios teisės normos ir nenustato konkrečios įpėdinio prievolės savo lėšomis palaidoti palikėją, tačiau tokia prievolė ir žmogiškoji priedermė kyla iš protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), o taip pat papročių (CK 1.4 straipsnis).

CK 1.8 straipsnio l dalis nustato, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). CK 5.52 straipsnis įpareigoja įpėdinį, kuris priėmė palikimą padavęs pareiškimą notarui, atsakyti už palikėjo skolas. Turto savininko (palikėjo) laidojimo išlaidų išieškojimas gali būti nukreiptas į turto savininko (palikėjo) turtą. Šiuo atveju turtą paveldėjo atsakovė, kuri ir privalo atlyginti buvusio turto savininko (palikėjo) turtą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinio dalies dėl dalies – 1573 Lt – laidojimo išlaidų priteisimo atsisakė.

O. D. T. turto paveldėjimo procese susiklostė ypatingai aštri konfliktinė situacija tarp atsakovės ir ieškovo. Iš vienos pusės, ieškovas buvo labai nepatenkintas, sužinojęs apie atsakovės motinos O. D. T. jos naudai surašytą testamentą. Iš kitos pusės, dar prieš atsakovės motinos mirtį pastarasis sugebėjo įkalbėti močiutę, o galbūt net ir apgaulės arba suklaidinimo būdu, įkeisti butą, kurį atsakovė paveldėjo, paimdamas kreditą iš AB SEB banko. Ieškovas, sužinojęs apie tai, jog ateityje neturės teisių į šį butą, neilgai trukus po atsakovės motinos mirties, sprendžiant mirusiosios turto paveldėjimo klausimus, nustojo mokėti kreditą bankui. Tokių aplinkybių rezultate atsakovė buvo priversta perimti R. T. banko paskolą, kurios dydis 26130,88 EUR. Ieškovas atsakovei pareiškė, kad „nors tokiu būdu jis atsiėmė, kas jam priklauso“.

Pabrėžtina, kad pats ieškovas pripažįsta, kad nėra jokio teisinio pagrindo (juridinio fakto) įsiskolinimui iš atsakovės priteisti, tačiau prašo teismą priteisti iš atsakovės sumą, vadovaudamasis moralės nuostatomis ir CK numatytais protingumo ir sąžiningumo principais. Toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas – teisės doktrinoje yra aiškiai suformuota pozicija, kad teisė nereglamentuoja moralės normų. Tokiu būdu įstatymas nenurodo, kieno lėšomis turi būti apmokamos laidotuvių išlaidos, taigi tokios pareigos įpėdiniams ar vienam iš jų neatsiranda.

CK 6.2 straipsnis nurodo, kad prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Atsakovė pažymi, kad ieškovo nurodytu pagrindu, kuriuo atsakovei neva atsiradusi prievolė atlyginti jam laidotuvių išlaidas, nėra teisės normos, nustatančios prievolių teisės reglamentavimo ribas, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagristas ir atmestinas.

Kiek girdėjo brolio ir tetos pokalbius, tai R. T. suprato, kad teta pareiškė pageidavimą, jog senelė būtų palaidota atsakovės lėšomis, o ieškovas atliktų visą organizacinį darbą, t. y. pasirūpintų velionės parvežimu į Lietuvą, šarvojimu, laidojimu ir kt. Brolis su tokiu pasiūlymu ir sąlygomis sutiko.

Senelės mirties metu R. T. tik buvo sulaukusi pilnametystės, mokėsi Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje, kurią baigė 2007 m., ir jokių savo pajamų neturėjo, o buvo išlaikoma mamos F. T. . R. T. tėvas (O. D. T. sūnus) S. T. yra miręs.

Laidojant senelę nei brolis, nei teta A. B. D. nereiškė R. T. jokių reikalavimų ar pageidavimų, kad ji prisidėtų materialiai laidojant senelę. Toks reikalavimas pažeistų ir protingumo bei teisingumo kriterijus, kadangi, kaip jau minėta, R. T. buvo nepilnametė, jokio turto ir pajamų neturėjo.

Kiek R. T. yra žinoma, nagrinėjant civilinę bylą tetos A. B. D. atstovė advokatė pareiškė pageidavimą ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, o galimai – ir bendraatsakove, kadangi po senelės mirties R. T. taip pat kreipėsi į notarų biurą dėl senelės palikimo paveldėjimo. R. T. mano, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš R. T. ir R. T. po 549,33 Lt laidojimo išlaidos atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodoma, kad mirus ir palaidojus atsakovės motiną, atsakovė savo lėšomis užsakė paminklą ir betonavimo darbus, kurie buvo įkainuoti 1648 Lt.

Mirus atsakovės motinai, kuri prieš mirtį gyveno kartu su ja, ieškovas suorganizavo mirusiosios palaikų atvežimą į Lietuvą bei laidotuves, kadangi mirties dieną ieškovas buvo Lietuvoje, o atsakovė – Vokietijoje. Ieškovas su atsakove nusprendė O. D. T. palaidoti Lietuvoje todėl, kad laidotuvių organizavimas ir išlaidos Lietuvoje yra žymiai pigesnės nei Vokietijoje.

Po O. D. T. mirties atsakovė kreipėsi į Vilniaus m. 26-jį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. R. T. ir R. T. kreipėsi į notarų biurą atstovavimo teise, kadangi pirmosios eilės įpėdinis – jų tėvas ir O. D. T. sūnus – buvo miręs. Taigi ieškovas, atsakovė ir R. T. yra O. D. T. turto paveldėtojai.

Atsakovės turėtos laidojimo išlaidos turi būti padalintos lygiomis dalimis tarp visų mirusiosios įpėdinių, kadangi jie visi paveldėjo mirusiosios turtą, todėl atsakovės naudai priteistina suma sudarytų 1098,66 Lt (1648,00 Lt : 3 = 549,33 Lt x 2)

Nors galiojančios teisės normos ir nenustato konkrečios įpėdinio prievolės savo lėšomis palaidoti palikėją, tačiau tokia prievolė ir žmogiškoji priedermė kyla iš protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), o taip pat papročių (CK 1.4 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CK 1.8 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Galima daryti išvadą, kad dėl turto savininko (palikėjo) išlaidų, susijusių su jo mirtimi, gali būti nukreiptas į turto savininko (palikėjo) turtą. Šiuo atveju turtą paveldėjo R. T. , R. T. ir A. B. D. , todėl šalys lygiomis dalimis turi pasidalinti tarpusavyje patirtas laidojimo išlaidas.

Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė su juo sutinkąs iš dalies: iš ieškovo ir R. T. atsakovės naudai turėtų būti priteista po 72,51 Lt atsakovės turėtoms laidojimo išlaidoms atlyginti.

Atsiliepime nurodoma, kad po ieškovo senelės O. D. T. mirties atsiradusį palikimą paveldėjo šioje byloje dalyvaujantys asmenys. Atsakovė paveldėjo: 1) butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 203000 Lt; 2) 299/3596 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; vidutinė rinkos vertė 20887 Lt; 3) 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; vidutinė rinkos vertė 3329 Lt; 4) 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; vidutinė rinkos vertė 27154 Lt; 5) 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 1428 Lt; 6) 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 755 Lt; 7) 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 330 Lt; 8) 1/2 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 316 Lt; 9) 299 dalis iš 7192 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 30245 Lt. Iš viso atsakovė paveldėjo turto, kurio vidutinė rinkos vertė 222041 Lt arba 91,2 procentų paveldimo turto vertės. Ieškovas paveldėjo: 1) 299/3596 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 30245 Lt; 2) 1/4 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).; vidutinė rinkos vertė 3329 Lt; 3) 1/4 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini).; vidutinė rinkos vertė 27154 Lt; 4) 1/4 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 1428 Lt; 5) 1/4 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 755 Lt; 6) 1/4 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 330 Lt; 7) 1/4 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 316 Lt. Iš viso ieškovas paveldėjo turtą, kurio vidutinė rinkos vertė 10729 Lt arba 4,4 procentai paveldimo turto vertės. R. T. paveldėjo: 1) 299/3596 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 30245 Lt; 2) 1/4 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; vidutinė rinkos vertė 3329 Lt; 3) 1/4 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 27154 Lt; 4) 1/4 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 1428 Lt; 5) 1/4 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 755 Lt; 6) 1/4 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 330 Lt; 7) 1/4 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė 316 Lt. Iš viso R. T. paveldėjo turtą, kurio vidutinė rinkos vertė 10729 Lt arba 4,4 procentai paveldimo turto vertės.

Tokiu būdu, sutinkant su atsakovės nuomone, jog laidojimo išlaidos turi būti paskirstytos visiems įpėdiniams, ši nuostata tikslintina tuo, kad laidojimo išlaidos turi tekti visiems įpėdiniams proporcingai jų paveldėto turto vertei. Taikant proporcijos principą atsakovei tenka pareiga atlyginti 1502,98 Lt paminklo pastatymo išlaidų, o ieškovui ir R. T. – po 72,51 Lt išlaidų.

R. T. atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė su juo iš dalies sutinkanti: iš ieškovo ir R. T. atsakovės naudai turėtų būti priteista po 73 Lt atsakovės turėtoms laidojimo išlaidoms atlyginti.

Atsiliepime nurodoma, kad R. T. teta A. B. D. (atsakovė), 2006-09-12 mirus R. T. senelei O. D. T. , pagal surašytą testamentą, vadovaujantis CK 5.11 straipsniu, paveldėjo 91,2 procentus mirusiosios turtinių teisių ir pareigų. Kaip matyti iš 2009-06-09 pateiktų duomenų, R. T. ir jos brolis R. T. (ieškovas), velionės anūkai, paveldėjo po 4,4 procentus palikimo, t. y. 8,8 procentus bendro palikimo. Todėl R. T. nesutinku su pateikta priešieškinio suma – 1098,66 Lt, kadangi atsakovė, kaip pirmos eilės įpėdinė paveldėjusi 91,2 procentų mirusiosios turto ir savo lėšomis pastačiusi paminklą, kurio vertė su darbais vertintina 1648 Lt, minėtą sumą lygiomis dalimis nori padalinti tarp pirmos ir antros eilės įpėdinių, nors įstatyme ir nėra numatyta antros eilės įpėdinių pareiga statyti paminklą. Be to, kaip save priešieškinyje nurodo atsakovė, ji ir R. T. bei jos brolis R. T. paveldėjo mirusios turtą, todėl tuo grindžia savo reikalavimą laidojimo išlaidas padalinti lygiomis dalimis. Pagal prievolių vykdymo principą prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ar vadovaujantis protingumo kriterijais. Be to, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis; CK 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taip pat civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Tačiau šiuo atveju įžvelgiamas atsakovės nesąžiningumas ir netinkamas prievolės vykdymas, kadangi nurodydama, kad laidojimo išlaidos turi būti padalintos lygiomis dalimis, ji pati nenurodo, kad paveldėjo 91,2 procentus mirusiosios turto, o R. T. – 4,4 procento. Taip pat matyti, kad atsakovė nenori siekti kompromiso derybų keliu, kadangi kreipimasis į teismą yra kraštutinė ir galutinė teisinės gynybos priemonė, o į R. T. tiesiogiai atsakovė niekada dėl paminklo išlaidų atlyginimo nesikreipė, apie tai R. T. sužinojo tik gavusi priešieškinio nuorašą.

Kadangi paminklo vertės (1648 Lt) 91,2 procentai sudaro 1502 Lt, R. T. mano, kad ši suma ir priklauso apmokėti pirmos eilės įpėdinei A. B. D. , o likusi 146 Lt suma turi būti padalinta ir apmokėta R. T. ir jos brolio, t. y. R. T. sutinka apmokėti jai priklausančią 73 Lt sumą, o kitus 73 Lt apmokės jos brolis. Ši suma būtų sąžininga, protinga ir logiškai pagrįsta.

2009-06-30 teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo dėl dalies – 1573 Lt – laidojimo išlaidų atlyginimo: ieškovas savo reikalavimą sumažino 750 Lt dydžio socialine parama, dėl kurios abejonių kilo atsakovei, bei jam ir jo seseriai R. T. tenkančia proporcinga paveldėtam turtui laidojimo išlaidų dalimi. Atsakovės atstovė, teismui nusprendus tenkinti ieškinį, prašė laidojimo išlaidas priteisti ne proporcingai, o lygiomis dalimi. Jeigu būtų nuspręsta laidojimo išlaidas priteisti proporcingai, atsakovės atstovės nuomone, atsakovės paveldėto buto vertė turėtų būti mažinama ieškovo paimta paskola, kurios užtikrinimui yra įkeistas paveldėtas butas.

Teismo pavedimo tvarka apklausta liudytoja A. P. paaiškino (b. l. 173-174), kad 2009-09-12 paskolino savo draugei A. B. D. (atsakovei) 1000 EUR. Liudytojai atsakovė sakiusi, kad pinigai reikalingi nuvykti į Lietuvą ir sutvarkyti su jos motinos laidotuvėmis susijusius reikalus. Šių pinigų atsakovė kol kas negrąžino.

Bylos nagrinėjamu metu nustatyta, kad 2006-09-12, svečiuodamasi pas dukrą A. B. D. (atsakovę) Vokietijoje, mirė jos motina O. D. T. (b. l. 8). Ieškovas R. T. ir R. T. yra velionės vaikaičiai, o atsakovė yra jų teta (b. l. 6-7). Atsakovė su ieškovu susitarė, kad ieškovas organizuos velionės pargabenimą iš Vokietijos, pašarvojimą ir laidotuves. Ieškovas už savo pinigus visai tai ir atliko (b. l. 11-14); vykstant bylos nagrinėjimui atsakovė savo mirusiai motinai pastatė paminklą. Palaidojus velionę, tarp šalių kilo nesutarimai, nes paaiškėjo, kad atsakovei jos motina testamentu paliko butą, kuris už ieškovo paimtą 90000 Lt paskolą yra įkeistas bankui (b. l. 132). Prasidėjus tarpusavio pykčiams, ieškovas nustojo mokėti paskolą, o atsakovė, nenorėdama, kad bankas nukreiptų išieškojimą į paveldėtą turtą, perėmė ieškovo skolą (b. l. 139-140); sumokėtas bankui įmokas atsakovė iš ieškovo išsiieško regreso tvarka (b. l. 138).

Atsakovė, be minėto testamentu paveldėto buto, įstatymo tvarka taip pat paveldėjo ir didžiąją kito velionės nekilnojamojo turto dalį; ieškovui ir R. T. teko mažesnioji šio turto dalis (b. l. 120-121, 132-137).

Nurodytų aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo.

Dėl pareigos atlyginti laidojimo išlaidos

Šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kas ir kokiomis dalimis turi padengti mirusiosios laidojimo išlaidas. Pažymėtina, kad pozityvioji teisė tokių klausimų nereglamentuoja, todėl teismas, spręsdamas šį ginčą, remsis bendraisiais teisės principais, papročiais bei moralės normomis (CK 1.4-1.5 straipsniai, 1.8 straipsnis).

Visuomenėje yra įprasta, kad mirusįjį laidoja jo artimieji ar kartu su juo gyvenę asmenys, o laidojimo išlaidų klausimas išsprendžiamas bendru sutarimu. Teismo nuomone, pareiga palaidoti mirusįjį – tai visų pirma minėtų asmenų moralinė pareiga pačiam mirusiajam, be kita ko, išreiškianti jų pagarbą velioniui. Su tuo iš esmės sutiko ir byloje dalyvaujantys asmenys.

Byloje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su O. D. T. kūno pargabenimu iš Vokietijos, jos pašarvojimu ir laidojimu, apmokėjo jos vaikaitis – ieškovas. Tuo tarpu atsakovė – velionės dukra – ant motinos kapo pastatė paminklą. Visos šios išlaidos, teismo nuomone, neabejotinai laikytinos laidojimo išlaidomis.

Minėta, byloje dalyvaujantys asmenys pripažino savo moralinę pareigą palaidoti mirusiąją, kartu padengiant laidojimo išlaidas, tačiau nesutarė, kokiomis dalimis tokio pobūdžio išlaidos turi būti atlyginamos jas patyrusiems ieškovui ir atsakovei. Ieškovo, kurį palaikė ir jo sesuo R. T. , teigimu, laidojimo išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai paveldėto turto daliai, o atsakovės nuomone – lygiomis dalimis.

Teismas iš esmės sutinka su ieškovo pozicija. Šioje situacijoje, kai tarpusavio turtiniai nesutarimai sprendžiami nepaisant pagarbos mirusiajai, yra akivaizdu, kad normalus giminaičių susitarimas dėl laidojimo išlaidų padengimo yra neįmanomas. Išlaidų atlyginimas proporcingai paveldėto turto daliai nepablogins byloje dalyvaujančių asmenų turtinės padėties lyginant su ta, kuri buvo iki O. D. T. mirties. Be to, tais leis įvertinti ir tą aplinkybę, kad byloje dalyvaujančius asmenis su velione sieja skirtingas giminystės laipsnis (atsakovė yra mirusiosios dukra, o ieškovas ir R. T. – vaikaičiai (CK 3.134 straipsnis)), ginčo atveju lemiantis atsakovės pareigą prie savo motinos laidojimo išlaidų prisidėti didesne dalimi.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad laidojimo išlaidos tarp byloje dalyvaujančių asmenų turi būti paskirstytos proporcingai paveldėto velionės turto daliai.

Dėl konkrečių laidojimo išlaidų atlyginimo

Ieškovas patyrė 11474,42 dydžio laidojimo išlaidas, kurias sudaro: 10208 Lt dydžio išlaidos, susijusios su velionės kūno pargabenimu į Lietuvą, 86,42 Lt dydžio gedulingų pietų išlaidos ir 1180 Lt dydžio pačių laidotuvių išlaidos (b. l. 11-14). Ieškovo teigimu, dalį šių išlaidų – 1372,23 Lt – kompensavo SODRA (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) (b. l. 103), todėl jam liko neatlyginta 10102,19 Lt laidojimo išlaidų. Vėliau, minėta, ieškovas dalies reikalavimo atsisakė, sumažindamas prašomas atlyginti išlaidas 750 Lt dydžio socialine parama, dėl kurios abejonių kilo atsakovei (b. l. 109-110, 153), bei, kaip matyti iš ieškovo paskaičiavimo dėl paveldėto turto procentinės išraiškos (ieškovo teigimu atsakovei tenka 91,2 procentai viso velionės turto, o jam ir jo seseriai R. T. – po 4,4 procentus), ieškovui ir R. T. tenkančia proporcinga paveldėtam turtui laidojimo išlaidų dalimi – 823 Lt ((10102,19 Lt – 750 Lt) x 4,4 procentai x 2), iš viso 1573 Lt. Šis reikalavimo dalies atsisakymas priimtinas ir byla dalyje dėl 1573 Lt laidojimo išlaidų priteisimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo paveldėto velionės turto proporcijas – klaidingai nurodė paveldimas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 3845-0004-0015, dalis bei jo vertę (neįvertino, kad šio sklypo bendrasavininkais yra ir kiti asmenys )(b. l. 134-135). Teismo paskaičiavimu atsakovė paveldėjo 92,1 procentus viso velionės turto, o ieškovas ir R. T. – po 3,98 procentus. Tačiau teismas šiuo atveju neturi teisės peržengti ieškinio ribų, todėl nurodyta aplinkybė įtakos ieškovo naudai iš atsakovės priteistinai sumai neturi (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė turi atlygint ieškovui 8528,19 Lt laidojimo išlaidų.

Atsakovė nurodė perdavusi ieškovui 1000 EUR laidojimo išlaidoms atlyginti. Ieškovas tai neigia. Liudytoja A. P. nurodė paskolinusi savo draugei A. B. D. (atsakovei) 1000 EUR, kurie pastarosios teigimu jai buvo reikalingi nuvykti į Lietuvą ir sutvarkyti su motinos laidotuvėmis susijusius reikalus (b. l. 173-174). Pinigų perdavimo atsakovei faktą patvirtina byloje esanti pavedimo kopija (b. l. 171), tačiau, teismo manymu, vien tik tai neįrodo, kad šie pinigai ar jų dalis buvo perduoti ieškovui. Savo ruožtu R. T. teigė, kad į Lietuvą atvykusi atsakovė pinigų neturėjo, todėl ir laidojimo išlaidų apmokėti negalėjo (b. l. 113). Atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismo paprašyta nepateikė rašytinių paaiškinimų dėl aplinkybių, susijusių su minėtos pinigų sumos perdavimu ieškovui (kada ir kur pinigai buvo perduoti, ar buvo tai mačiusių asmenų ir pan.), šių aplinkybių nurodyti negalėjo ir atsakovės atstovė, todėl esant prieštaringiems byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimams, laikytina, kad 1000 EUR perdavimo ieškovui fakto atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Taigi nėra pagrindo šia suma mažinti jos ieškovui atlygintinų laidojimo išlaidų dalies – 8528,19 Lt.

Atsakovės atstovė, teismui nusprendus paskirstyti laidojimo išlaidas proporcingai paveldėto turto daliai, prašė atsakovės paveldėto buto vertę mažinti ieškovo paskola, kurią užtikrinti yra įkeistas šis butas, – 90000 Lt. Minėta, byloje nustatyta, kad butas buvo įkeistas esant gyvai jo savininkei – velionei O. D. T. , įkeitimo sandoris nėra ginčijamas, o atsakovė, perėmusi ieškovo skolą bankui, jam sumokėtas sumas regreso tvarka išsiieško iš ieškovo. Dėl šių priežasčių pagrindo tenkinti tokį atsakovės atstovės prašymą nėra.

Priešieškinyje atsakovė nurodė patyrusi 1648 Lt laidojimo išlaidų bei prašė jas paskirstyti lygiomis dalimis – po 549,33 Lt. Šių išlaidų dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškovas ir R. T. jų neginčijo bei sutiko dalį išlaidų – po 73 Lt – padengti, t. y. šioje dalyje priešieškinį pripažino (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Pripažinta išlaidų dalis (73 Lt) atitinka ieškovo klaidingai paskaičiuotą paveldėto turto proporciją (4,4 procentus), tačiau teismas šiuo atveju nemato pagrindo jos mažinti iki tikrosios paveldėto turto procentinės išraiškos dalies.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, atsakovės reikalavimas ieškovui dėl laidojimų išlaidų atlyginimo įskaitytinas į analogišką ieškovo reikalavimą, todėl pastarajam iš atsakovės priteistina 8455,19 Lt (8528,19 Lt – 73 Lt) minėtų išlaidų. Iš R. T. atsakovės naudai priteistinos 73 Lt dydžio laidojimo išlaidos. Kitoje dalyje priešieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo turėto bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas patyrė 2003,07 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 303,07 Lt dydžio žyminis mokestis ir 1700 Lt dydžio advokato išlaidos. Kadangi ieškovas dalies reikalavimo atsisakė, jam grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio atsisakyto reikalavimo ribose – 35,39 Lt (CPK 87 straipsnio 2 dalis), o patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1967,68 Lt (2003,07 Lt – 35,39 Lt) (CPK 94 straipsnis). Šias išlaidas ieškovui turi atlyginti atsakovė.

Atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies, jos išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė patyrė 1157 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 66 Lt dydžio žyminis mokestis, 1000 Lt dydžio advokato išlaidos ir 91 Lt išlaidos už dokumentų vertimą iš vokiečių kalbos. Atsakovė iš ieškovo ir R. T. iš viso prašė priteisti 1098,66 Lt, o buvo priteista 146 Lt, t. y. buvo patenkinta 13,23 procentų priešieškinio reikalavimų. Dėl šios priežasties atsakovei atlygintina 13,23 procentų jos bylinėjimosi išlaidų – 153 Lt, kurios iš ieškovo ir R. T. priteistinos lygiomis dalimis – po 76,50 Lt. Atsakovės reikalavimas ieškovui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitytinas į analogišką ieškovo reikalavimą, todėl pastarajam iš atsakovės priteistina 1891,18 Lt (1967,68 Lt – 76,50 Lt) minėtų išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 58,15 Lt dydžio pašto išlaidas, kurios priteistinos iš byloje dalyvaujančių asmenų proporcingai atsakovės priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims: iš atsakovės valstybei priteistina 50,45 Lt (58,15 Lt x 86,77 procentai atmestų reikalavimų) pašto išlaidų, o iš ieškovo ir R. T. – po 3,85 Lt. Iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos į ieškovui grąžintiną žyminio mokesčio dalį, todėl ieškovui grąžintina 31,54 Lt (35,39 Lt – 3,85 Lt) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui R. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) 8455,19 Lt (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt penki litai ir 19 ct) laidojimo išlaidų ir 1891,18 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt vienas litas ir 18) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 10346,37 Lt (dešimt tūkstančių trys šimtai keturiasdešimt šeši litai ir 37 ct).

Atsakovės priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei A. B. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) 73 Lt (septyniasdešimt trys litai) laidojimo išlaidų ir 76,50 Lt (septyniasdešimt šeši litai ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 149,50 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt devyni litai ir 50 ct).

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. B. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) 50,45 Lt (penkiasdešimt litų ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, o iš R. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) - 3,85 Lt (trys litai ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Grąžinti ieškovui R. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) 31,54 Lt (trisdešimt vienas litas ir 54 ct) žyminio mokesčio (2006-10-26 mokėjimo pavedimas per AB banką „Hansabankas). Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Civilinę bylą Nr. 2-107-603/2009 dalyje dėl 1573 Lt laidojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės A. B. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Atsakovė sprendimą apeliaciniu skundu gali skųsti per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.