- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-462-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06321-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-462-538/2014
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-06321-2013-9)
2014 m. balandžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. B. (J. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. (A. V.) ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. B. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 34 600 Lt skolą, 0,02 procentų dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2008-09-01 atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas paskolino atsakovui 50 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo gautą sumą ieškovui grąžinti iki 2009-09-01. Suėjus paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo terminui atsakovas paprašė atidėti skolos grąžinimą, po to per keturis metus dalimis grąžino 15 400 Lt, vėliau atsiskaitymai sustojo, į prašymus grąžinto skolą atsakovas nurodė, jog pinigų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui 34 600 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo nuo 2013-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1298 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes konstatavo, jog tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo. Teismas taip pat konstatavo, jog atsiskaitymo pagal vekselį data yra 2009-09-01, vekselis apmokėjimui turėjo būti pateiktas iki 2009-09-03. Akivaizdu, kad ieškovas įstatymo nustatytus terminus yra neabejotinai praleidęs. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškovas vekselį pateikia ne kaip vertybinį popierių, o kaip skolos raštelį, todėl šiuo atveju taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti ieškovo teiginiais, kad atsakovas sumokėjo tik dalį skolos, t. y. 15 400 Lt. Kadangi duomenų, įrodančių, jog sumokėta visa skolos suma, byloje nėra. Atmestas atsakovo teiginys, jog 2012-12-26 buvo išrašytas kitas vekselis 34 600 Lt sumai, nes nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad ieškovas žinojo apie minėto vekselio egzistavimą ar kad ieškovas atidavė minėtą vekselį atsakovui. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai paskolos santykiai. Atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, nes pasibaigė vekselio pateikimo apmokėjimui terminas. Teismas nenurodė, kuo remiantis vekselis tapo paskolos rašteliu. Ieškovas reikalavimą priteisti skolą kildino ne iš paskolos sutarties, kaip nurodė teismas, o iš 2008-09-01 vekselio, dėl to teismas negalėjo taikyti paskolos santykius reglamentuojančių teisės normų. Teismas nepagrįstai taikė bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, o ne sutrumpintą 3 metų terminą išieškoti skolą pagal vekselį. Atsakovas taip pat nurodė, jog pateikė teismui 2012-12-26 atsakovo išrašytą vekselį 34 600 Lt sumai ieškovui. Kadangi vekselis buvo grąžintas atsakovui, t. y. vekselio davėjui, laikytina, kad prievolė įvykdyta, tačiau teismas nepagrįstai šio įrodymo nevertino kaip pagrindžiančio prievolės įvykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas A. V. prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių skolos sumokėjimą. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, bando išvengti savo prievolės grąžinti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-09-01 atsakovas J. B. išrašė ieškovui A. V. paprastąjį vekselį 50 000 Lt sumai. Šią sumą atsakovas J. B. besąlygiškai įsipareigojo grąžinti 2009-09-01 (b. l. 4). 2012-12-25 atsakovas J. B. sumokėjo 15 400 Lt ieškovui A. V. (b.l. 36).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo J. B. apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog tarp šalių susiklostė paskolos santykiai, nes pasibaigė vekselio pateikimo apmokėjimui terminas, taip pat nenurodyta, kuo remiantis vekselis tapo paskolos rašteliu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai nustatė taikytiną materialiąją teisę (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 str. 1 d., 3 d., 4 d., 3 str. 2 p., 47 str. 1 d., 2 d., 77 str. 2 p., 81 str. 1 d., 2 d., CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str., 1.105 str. 1 d., 2 d., 6.870 str. 1 d. 6.870 str. 1 d., 2 d.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiais klausimais, teisingai aiškino bei taikė jų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, ir kt.). Paminėtose kasacinio teismo nutartyse suformuota teismų praktika, pagal kurią vekselio turėtojui, šiuo atveju ieškovui, nesikreipus į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo bei suėjus ĮVPĮ 72 straipsnyje nustatytiems reikalavimų pateikimo senaties terminams, vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą ir tampa paskolos rašteliu. Atsiradus reikalavimo teisei pagal 2008-09-01 vekselį ieškovas A. V. nesikreipė į notarą, dėl to vekselis tapo paskolos rašteliu, kuriuo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas galėjo remtis kaip rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.
Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip paskolos santykius, kuriems taikytinos CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalyse ir 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės normos, darytina išvada, kad teismas pagrįstai taikė bendrą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Aplinkybė, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti skolą pagal 2008-09-01 vekselį, nereiškia, jog teismas turėjo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismo pareiga yra pritaikyti ir teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir taikyti tinkamą teisės normą tinkamą pagal nustatytas faktines aplinkybes (CPK 3 straipsnis).
Apeliantas nurodė, jog pateikė teismui atsakovo 2012-12-26 išrašytą vekselį 34 600 Lt sumai ieškovui ir dėl to, kad vekselis buvo grąžintas atsakovui, t. y. vekselio davėjui, laikytina, kad prievolė įvykdyta, tačiau teismas nepagrįstai šio įrodymo nevertino kaip pagrindžiančio prievolės įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo prieš 2013-10-22 teismo posėdį pateiktą 2012-12-26 ieškovui išduotą vekselį rėmėsi įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis CPK normomis. Atsakovo pateiktas 2012-12-26 vekselis buvo įvertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Atsakovas pateikė teismui 2012-12-25 dalinį pakvitavimą apie 15 400 Lt skolos dalies grąžinimą (b. l. 36), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad yra sumokėjęs likusios skolos dalį, taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių faktą, jog ieškovui buvo žinoma apie 2012-12-26 vekselį. Atsakovo pateiktame vekselyje nėra jokių ieškovo padarytų žymų apie vekselio surašymą būtent tą dieną. Įvertintina ir tai, kad ieškovas prašė priteisti 34 600 Lt skolą būtent pagal 2008-09-01 vekselį, atskaičius 2012-12-25 pakvitavimu grąžintą 15 400 Lt skolos dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog tuo atveju, jeigu ieškovui būtų žinomas faktas apie 2012-12-26 vekselio išdavimą, skolą būtų prašoma priteisti ne pagal 2008-09-01, o pagal 2012-12-26 vekselį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutartimi atsakovui iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 900 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 84, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. B. (J. B.) 900 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.