- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- TA-266-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01384-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), po 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių PN pagal jo prašymą jam būdavo tiekiamas vegetarinis maitinimas. Atlikus tyrimus, gydytojas nusprendė pareiškėjui skirti dietinį maitinimą. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį, kuriame buvo patiekalų, gaminamų iš mėsos. Departamentas iki šiol nėra patvirtinęs vegetarinio valgiaraščio sergantiems ir gaunantiems dietinį maitinimą asmenims, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisę į tinkamą ir pasirinktą maitinimą. Pareiškėjo teigimu, jis jautėsi diskriminuojamas, negalėdamas pasirinkti maitinimo pagal savo įsitikinimus. Dėl to pareiškėjas 2019 m. balandžio 3 d. rašė skundą Departamentui. Pravieniškių PN 2019 m. gegužės 7 d. pareiškėjui atsakė, kad toks valgiaraštis nėra patvirtintas ir pasiūlė maitintis vegetariniu maitinimu. Pareiškėjo manymu, toks pasiūlymas netinkamas, kadangi vegetarinis valgiaraštis nėra subalansuotas pagal dietinio maitinimo reikalavimus, todėl turėtų būti patvirtintas atskiras valgiaraštis. Visą ginčijamą laikotarpį pareiškėjas turėjo atsisakyti patiekalų, pagamintų iš mėsos, dėl to jautė alkį, nusilpimą, apatiją, dvasinę kančią, orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Pravieniškių PN nurodė, kad pareiškėjui gydytojai 2017 m. rugsėjo 19 d. rekomendavo dietinį maitinimą, kuris jam ir buvo paskirtas. Pareiškėjas šio dietinio maitinimo neatsisakė, neteikė prašymų pakeisti dietinį maitinimą vegetariniu ar veganiniu. Skirdami maitinimą, Pravieniškių PN vadovavosi galiojančiais teisės aktais, gydytojo rekomendacijomis bei Departamento patvirtintais valgiaraščiais. Vegetarinis dietinis maitinimas nėra patvirtintas, o Pravieniškių PN nesuteikti įgaliojimai tvirtinti valgiaraščius. Pareiškėjas gydytojų rekomendacijos dėl dietinio maitinimo skyrimo neskundė, jo neatsisakė, nesikreipė į gydytojus ir neprašė jam skirti kitokį maitinimą.
5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Departamentas nurodė, kad įsakymas, kuriuo aptvirtinti valgiaraščiai, yra galiojantis teisės aktas, sprendimo, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir / ar kitiems įstatymams bei tarptautinėms teisės normoms nėra. Daktarui paskyrus asmeniui dietinį valgiaraštį gydymo tikslais, jis pagal šį valgiaraštį ir yra maitinamas. Pareiškėjas niekaip nebuvo išskirtas iš kitų nuteistųjų, nebuvo diskriminuojamas.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo O. B. skundą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjo prašymu jam nuo 2015 m. vasario 19 d. buvo paskirtas vegetarinis maitinimas; 2017 m. liepos 12 d. pareiškėjas teikė pakartotinį prašymą dėl vegetarinio maitinimo skyrimo; 2017 m. rugsėjo 21 d. gydytojas pareiškėjui paskyrė dietinį maitinimą; Sveikatos priežiūros tarnyba 2017 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81(2)469 Pravieniškių PN direktoriui pranešė, jog pareiškėjui pastoviai paskyrė dietinį maitinimą; dietinis maitinimas pareiškėjui paskirtas nuo 2017 m. rugsėjo 23 d.; pareiškėjas 2019 m. balandžio 1 d. skundu kreipėsi į Departamentą, klausė, kada galima tikėtis dietinio maitinimo vegetarams; Departamentas persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Pravieniškių PN, kurie 2019 m. gegužės 7 d. atsakyme Nr. 7-2029 nurodė, jog maitinimas organizuojamas pagal patvirtintus galiojančius valgiaraščius, dietinio maitinimo vegetarams nėra numatyta, pasiūlė kreiptis į įstaigą su prašymu, jei nori būti maitinamas pagal valgiaraštį vegetarams; minėto Pravieniškių PN rašto pareiškėjas Departamentui neskundė.
9. Remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalimi, Departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo taisyklės) 6 ir 7 punktais, Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“1.12 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas įkalinimo įstaigoms sudaryti specialaus dietinio maitinimo valgiaraščio vegetarams, todėl Pravieniškių PN, atsisakydami pareiškėjui tiekti dietinį maitinimą, skirtą vegetarams, teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą, nepažeidė. Duomenų, jog pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. būtų kreipęsis į įstaigą ar Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl dietos koregavimo (mėsos patiekalų pakeitimo kitais produktais), nėra. Medicininis pažymėjimas patvirtina, jog ginčo laikotarpiu duomenų, kad nuteistasis kreiptųsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, nepažeisdamas savo įsitikinimų, galėjo maitintis pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, nevalgydamas produktų, kurių nevalgo vegetarai, o trūkstamą kalorijų kiekį pakeisdamas iš parduotuvės tiekiamais produktais. Byloje nėra gydytojo išvados, kad pareiškėjui buvo tiekiamas netinkamas dietinis maitinimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įkalinimo įstaigos administracija, vadovaudamasi lygiateisiškumo principu, negali užtikrinti tik vienos kurios nuteistųjų / suimtųjų asmenų grupės maitinimą, kuris absoliučiai atitiktų jų reikalavimus.
11. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus Departamento veiksmais, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas įkalinimo įstaigoms sudaryti specialų dietinį valgiaraštį vegetarams. Teisės aktuose įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, maitinimas skiriamas pagal racionalaus maitinimo normas (dietinio maitinimo valgiaraštį). Dietinio maitinimo valgiaraščiai yra patvirtinti. Duomenų apie tai, jog kitiems nuteistiesiems vegetarams buvo skiriamas kitas dietinis maitinimas, nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju Departamentas diskriminavo pareiškėją.
III.
12. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, t. y. kad vegetarams nėra patvirtintas atskiras dietinis valgiaraštis, o tai pažeidžia pareiškėjo teises ir riboja galimybę išpažinti pasirinktą religiją ir gyvenimo būdą. Pareiškėjas pažymi, jog Pravieniškių PN parduotuvėje prekių vegetarams pasirinkimas labai skurdus, be to, pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki.
Atsiliepimas
14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Pravieniškių PN ir Departamentas atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui O. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, Pravieniškių PN neužtikrinus tinkamo pareiškėjo maitinimo, o Departamentui nepatvirtinus atskiro dietinio vegetarinio valgiaraščio nuteistiesiems.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjas iki 2019 m. balandžio 1 d. nesikreipė į įkalinimo įstaigą ar Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl dietos koregavimo, kad pareiškėjas galėjo maitintis pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, nevalgydamas produktų, kurių nevalgo vegetarai, o trūkstamą kalorijų kiekį pakeisti iš parduotuvės tiekiamais produktais, taip pat kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas Departamentui įkalinimo įstaigoms sudaryti specialų dietinį valgiaraštį vegetarams.
17. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad vegetarams nėra patvirtintas atskiras dietinis valgiaraštis ir kad tai pažeidžia pareiškėjo teises, riboja jo galimybę išpažinti pasirinktą religiją bei gyvenimo būdą.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK, kuriame (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Aptariamą BVK nuostatą detalizuoja Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 7 punkte nustatyta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
20. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BVK (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.) 174 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus, nagrinėjamu atveju aktualus iki 2019 m. lapkričio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. V-1435 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 760 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 30:1998 „Dietinio gydymo organizavimo asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose tvarka“ patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 2 punktas, kuriame įtvirtinta rekomendacija asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pasirengti pacientų maitinimo aprašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje pateikiamomis maitinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose rekomendacijomis. Pastarosiose, be kita ko, buvo aprašyta vegetarinė dieta (P4), skiriama pacientams dėl sveikatos (pvz., alergija), ekologinių, ekonominių, filosofinių ar etinių priežasčių nevalgantiems mėsos ir mėsos produktų, žuvies ir žuvies produktų. Pažymėtina, jog šių rekomendacijų nuostatos, įskaitant nuostatas dėl vegetarinės dietos sudarymo, perkeltos į nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. V-1000 patvirtintą Pacientų maitinimo organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašą (žr. šio aprašo 2 priedo 1.4 punktą).
21. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad nuteistiesiems, turintiems tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių gydantis gydytojas jiems skiria dietinį maitinimą, toks maitinimas skiriamas ne tik pagal fiziologines mitybos normas ir jų religinius įsitikinimus, bet ir atsižvelgiant į šiems nuteistiesiems patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, t. y. užtikrinant jų fiziologinių ir ligos sąlygotų individualių maisto medžiagų ir energijos poreikių patenkinimą, parenkant tinkamus pagal skiriamą dietinį gydymą maisto produktus, patiekalų gamybos būdą, konsistenciją, valgymo režimą ir t. t. Taigi Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas atskiras dietinio maitinimo valgiaraštis yra bendra rekomendacija, kuri kiekvienu atveju gydančiam gydytojui skiriant konkrečiam nuteistajam dietinį maitinimą, yra individualizuojama, atsižvelgiant į objektyvius tokio asmens poreikius, įskaitant ir vegetarinius maitinimosi įpročius.
22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėjas, jo prašymu, Pravieniškių PN maitinosi pagal vegetarinį valgiaraštį, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. gydytojui paskyrus dietinį maitinimą (RB), buvo maitinamas pagal Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį, kuriame buvo patiekalų iš mėsos ir jos produktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija neatitinka pirmiau aptarto su nuteistųjų dietiniu maitinimu susijusio teisinio reguliavimo. Juo labiau, kad pats pareiškėjas skundu prašė jam užtikrinti vegetarams skirtą dietinį maitinimą. Pravieniškių PN argumentai, esą įstaigai nėra suteikti įgaliojimai tvirtinti nuteistųjų valgiaraščius, neatleidžia jų nuo teisės aktuose įtvirtintos pareigos užtikrinti fiziologines normas, sveikatos būklę ir religinius įsitikinimus atitinkantį nuteistųjų maitinimą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad žinodamas, jog iki gydytojo paskirto dietinio maitinimo pareiškėjas buvo maitinamas pagal vegetarų valgiaraštį, bei atsižvelgęs į tai, kad konkretų dietinį valgiaraštį pacientui nustato jį gydantis gydytojas, atsakovo atstovas, būtų kreipęsis į Pravieniškių PN Sveikatos priežiūros tarnybą (dietinį maitinimą pareiškėjui paskyrusį gydytoją) dėl informacijos, kaip turėtų būti vykdomas dietinis jo maitinimas, t. y. ar turi būti kaip nors koreguojamas Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas dietinis valgiaraštis, ar pareiškėjui skirtą dietinį maitinimą atitinka Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas vegetarų valgiaraštis ir pan. Pravieniškių PN nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus (fiziologines mitybos normas, asmens religinius įsitikinimus bei sveikatos būklę) atitinkantį maitinimą buvo užtikrinta. Ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, konstatuojant, jog Pravieniškių PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
24. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
25. Šiuo aspektu taip pat aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija. EŽTT yra nurodęs, kad sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96); 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98)).
26. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
27. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
28. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, jam būtų priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
29. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė priteisti neturtinės žalos, kurią kildino iš Departamento neveikimo – atskiro dietinio vegetarinio valgiaraščio nuteistiesiems nepatvirtinimo, atlyginimą. Šioje nutartyje konstatavus, kad Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas atskiras dietinio maitinimo valgiaraštis yra bendra rekomendacija, o individualizuotą, objektyvius asmens poreikius atitinkantį dietinį maitinimą skiria jį gydantis gydytojas, taip pat kad pareiga užtikrinti pareiškėjo fiziologines normas, sveikatos būklę ir religinius įsitikinimus atitinkantį maitinimą šiuo atveju nustatyta Pravieniškių PN (žr. šios nutarties 21–22 pastraipas), darytina išvada, kad šioje byloje nustatytą pareiškėjo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą sąlygojo Pravieniškių PN, o ne Departamento veiksmai ar neveikimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo neteisėtų Departamento veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme ir atmetė šią pareiškėjo skundo dalį. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia su tuo susijusios pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų.
30. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą tenkinant iš dalies ir priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą.
„Pareiškėjo O. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui O. B. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.