Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-561-478/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
1S-561-478/2016
Teisminio proceso Nr.
1-11-0-00001-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-561-478/2016Teisminio proceso Nr. 1-11-0-00001-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016-02-22 nutarimą Nr. 91-39 taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d. ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015-03-25, pabaiga – 2017-08-13, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 5 mėn. 25 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-02-18).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-01 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016-02-22 nutarimą Nr. 91-39 taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis M. J. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra žymi ir pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis M. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-01 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo kaip asmenybės, rodančios norą pasikeisti, taip pat neadekvačiai įvertino jo charakteristiką, elgesį pataisos įstaigoje ir netinkamai išnagrinėjo jo elgesio pokyčius. Nuteistasis nurodo, kad į pataisos namus atvyko 2015-10-05, perkeltas į ūkio poskyrį jis savo noru pradėjo dirbti bei mokėsi siuvėjo amato. Jis savo pastangomis iš gaunamos algos dengė ieškinį, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, nutraukė ryšius su draugais, kurie jam darė blogą įtaką.

Nuteistojo teigimu, jis suaugo, subrendo, nori ir gali būti pilietiškas žmogus, ir jokia kompanija ar draugai neprivers jo nusižengti įstatymams. Nuteistasis suprato, kad savo elgesiu yra užkirtęs kelią į tikrąjį savo gyvenimą, kurį būtų galėjęs gyventi, todėl dabar jo gyvenime yra kitas tikslas – dirbti visuomenės naudai, išpirkti savo kaltę prieš tėvus bei atgauti kitų pasitikėjimą. Taip pat M. J. nurodo, jog turi vaiką, kurį privalo išlaikyti, kaip ir savo būsimą šeimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo M. J. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. J. yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju nėra nustatyta kitų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, aplinkybių, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 61-271 matyti, kad įvertinus nuteistojo M. J. nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 72 balai, apie nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius duomenų pateiktoje medžiagoje nėra. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nustatyti net 3 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, t. y.: informacija apie teisės pažeidimu; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti ir tai, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, turi smurtinio elgesio istoriją, kuri yra susijusi su alkoholio vartojimu, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu.

Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo M. J. elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose dirba, mokosi, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, nors ir labai nedaug, tačiau dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis M. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. J. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai Arūnas PaštuolisAlgerdas Urbšys