Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1082-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
1S-1082-290/2016
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00969-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1082-290/2016Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00969-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria jo prašymas dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendis pakeistas – paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 3 (trejų) metų.Nuteistasis R. M. 2016 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriame prašė įskaityti į bausmės laiką, bausmę atliktą Latvijos Respublikoje ir pripažinti jį jau atlikusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nuteistojo R. M. prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog R. M. nurodomas Latvijos Respublikos teismo nuosprendis nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas Lietuvoje, todėl Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimas nėra galimas. Skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį ir jo prašymą tenkinti – įskaityti į atliktą bausmę laisvės atėmimo laikotarpį Latvijos Respublikoje ir pripažinti jį jau atlikusiu nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas tiek nacionalinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Skundo autoriaus įsitikinimu, tai, kad jis buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje vėliau, ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis vėliau, nei teismų apkaltinamieji nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindas netenkinti jo prašymo. Apylinkės teismas tiek nacionalinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktus aiškino dvejopai, prieštaringai, kas turėjo esminės įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui.

Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, nevykdė jai priskirtų funkcijų. Nors jis nebuvo perimtas iš Latvijos Respublikos 1983 m. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo pagrindu, tačiau teismas nepagrindė, kodėl šios Konvencijos nuostatos jo atžvilgiu nėra taikomos. Nėra aišku dėl kokių priežasčių Teisingumo ministerija, žinodama, kad Latvijos Respublikoje jis yra sulaikytas dėl toje šalyje įvykdyto galimo nusikaltimo, o ne todėl, jog šioje šalyje neva slapstėsi nuo realios laisvės atėmimo atlikimo bausmės, praktiškai turėjo prašyti, jog Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijos perduotų jį baudžiamajam persekiojimui kaip savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose formą pagal numatytą Europos konvenciją dėl baudžiamojo persekiojimo perdavimo. Tai, kad Ministerija prašė jį išduoti pagal Europos arešto orderį yra ne jo, bet Ministerijos klaida, kadangi jis net du kartus kreipėsi į šią Ministeriją, bei kompetentingas Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijas, kad būtų išduotas Lietuvai, kad tiek ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, tiek ir bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, ji turėjo būti nagrinėjama Lietuvoje ir pagal mūsų šalies įstatymus.

Skundo autoriaus įsitikinimu jo prašymas turi būti sprendžiamas atsižvelgus į Europos konvenciją dėl baudžiamojo persekiojimo perdavimo, kurią yra ratifikavusi tiek Lietuvos Respublika tiek ir Latvijos Respublika. Kadangi minėta Konvencija numatė galimybę užsienio valstybei prašyti, jog Lietuvos Respublika perimtų užsienio valstybėje nusikaltimą padariusio savo šalies piliečio baudžiamąją persekiojimą. Nors jis Lietuvos Respublikai yra perduotas pagal Teisingumo ministerijos išduotą Europos arešto orderį, o ne pagal 1983 m. Konvenciją dėl nuteistų asmenų perdavimo pagrindu, tačiau nereiškia, jog negali kelti klausimo, kad jam paskirtos bausmės būtų peržiūrėtos ir subendrintos, bei prašyti išspręsti dėl suėmime Latvijos Respublikoje išbūto laiko įskaitymo į laisvės atėmimo bausmę paskirtą Lietuvoje.

Be to, skunde pažymima, kad yra susiklosčiusi teisinė situacija, kuomet nepagrįstai netenkinus jo prašymo, jis yra baudžiamas antrą kartą, nes jau yra atlikęs 2 metus ir kelis mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai daryti draudžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis, LR Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 straipsnio 6 dalis, nes yra grubiai pažeidžiamas non bis in idem principas Nuteistojo R. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti R. M. prašymo dėl bausmių subendrinimo ir pripažinimo jį atlikusiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė turėtų būti subendrinta su Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, teisinis reglamentavimas šiuo atveju tokios galimybės nenumato.Skunde pats nuteistasis R. M. pripažįsta, kad jis Lietuvai buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, o ne Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžio vykdymui. Kas paneigia galimybę taikyti 1983 m. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo nuostatas. Taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje yra pažymėta ir tai, kad Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė negali būti bendrinama su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes Latvijos Respublikos nuosprendis nėra suderintas įstatymo numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą nagrinėjantis teismas neturi galimybė savo iniciatyva, pats vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, pripažinti Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendį ir jį suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose nuostatų. Kadangi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendis, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu yra priimtas anksčiau nei Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendis.Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis