Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei R.Šaltinienei, nukentėjusiajam S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , LR pilietis, lietuvis, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini) turintis 8 klasių išsilavinimą, pensininkas, neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., 310 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. neturėdamas leidimo įgijo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis ir žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent:

1987 m., J. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo sodybos ūkiniame pastate, rado šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, vienvamzdį, lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą „?? -5“ Nr. 2758E (TSRS) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu neteisėtai įgijo ir laikė 9 vnt. šovinių (SPP Nr. 117445), 5 vnt. šovinių (SPP Nr. 117444), 9 vnt. šovinių (SPP Nr. 117443), kurie yra pramoninės gamybos, 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai su grankulkių, šratų ir kulkos užtaisais, viso 23 medžioklinius šovinius, kuriuos jis laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. liepos 24 d. 20:30 val., kuomet šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, vienvamzdį, lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą „?? -5“ Nr. 2758E (TSRS) ir 23 vnt. šovinių įvykio vietos apžiūros metu, paėmė Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK pareigūnai.

2013 m. liepos 24 d. apie 20:30 val. J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1.18 promilių girtumas, su neteisėtai laikomu vienvamzdžiu, lygiavamzdžiu šautuvu „?? -5“ Nr. 2758E (TSRS), tyčia šovė į atbėgusio į jo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam S. V. priklausančio jagdterjerų veislės šunio pusę, kuriam peršovė priekinę dešinę koją, dėl ko šuo buvo suluošintas, tokiu būdu J. S. žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino dalinai ir parodė kad 2013 m. liepos 24 d., apie 15 val. jis grįžo iš U. miesto į namus, gyvena vienas. Grįžo į namus išgėręs alkoholio, girtu nesijautė, įvykio aplinkybes atsimena. Jam būnant kieme į jo kiemą atbėgo du svetimi šunys, kurie buvo apie 0,5 m ūgio, dukart didesni nei jo kalytė, jis bandė juos iš kiemo išvyti, rėkė ant jų, mėtė į juos žemių grumstus iš darželio, bet tie du šunys niekur nėjo, didesnis šuo iššiepė į jį dantis, šie svetimi šunys nelojo, tik urzgė. Tada jis nuėjo į savo miegamojo kambarį, kur laiko savo šautuvą, kurį buvo radęs 1987 m. savo sodyboje, po šienu ūkiniame pastate, po to, kai ją nusipirko. Nežino rasto šautuvo nei modelio, nei numerio. Šautuvą jis laiko savo lovoje prie šono. Tada pasiėmė ir šovinį, kurį įsidėjo į savo šautuvą. Išėjęs į kiemą manė išbaidys svetimus šunis. Kieme, šautuvą laikydamas pečių linijoje, iššovė, šovė į orą, į nei vieną šunį tikrai nesitaikė, šuns jokio nei peršauti, nei sužeisti nenorėjo. Iššovė vieną kartą. Tik po šūvio tas didesnis šuo apsisuko kartą ir cypdamas nulėkė link vieškelio. Jis tada patriko, kad šuo šlubuoja priekine koja, kuria-nepamatė. Jis nežinojo, kad šis šuo yra S. V., kad jis veislinis jis taip pat nežinojo, nes nesupranta ir nežino šunų veislių. Jis tyčios sužaloti šuns neturėjo, jį sužeidė atsitiktinis šratas, nes medžiokliniame šovinyje yra gal trisdešimt šratų, kuo didesnis atstumas tuo plačiau tie šratai išsisijoja. Kai jis šovė kieme, abu svetimi šunys buvo prie jo kalytės būdos, tai jie buvo gal 30 m atstumu nuo jo. Su S. V. dėl jo sumušimo ir šuns sužalojimo jie susitaikė ir vienas kitam pretenzijų neturi.

J. S. akistatos su S. V. metu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 88-1-00601-13) paaiškino, kad į šunis jis netaikė, šautuvą laikydamas savo pečių linijoje , vamzdį nukreipęs į šunų pusę, šovė virš šunų, kad būtų didesnis garsas, kad juos išbaidyti. Jei būtų taikęs į šunis, tai ir savo šunį būtų nušovęs, jis nuo šunų buvo apie 25 m atstumu. Po šūvio šuo sucypė ir nubėgo kažkur link kelio. /b.l. 63-64/.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis J. S. prisipažino kaltu dalinai, jo kaltė yra pilnai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2013-07-23 jis atvažiavo pas savo mamą V. V., gyv. (duomenys neskelbtini) .. jo mama neįgali, ją prižiūri N. P.. N. lankėsi pas jos mamą, jie atšventė mamos gimtadienį, šiek tiek išgėrė. Apie 20 val. jis lydėjo N. į namus. Kartu pasiėmė savo jagdterjerų veislės šuniuką, šuo apie 40-50 cm ūgio, jis keliu lakstė palaidas. Apie 20:30 val., einant link (duomenys neskelbtini) k., nepriėjus mamos kaimyno vardu J., jo šuo nubėgo link J. namo. Tuo metu jis šuns nematė, nes buvo kalno papėdėje, maždaug už 100 m nuo jo namų. Tada nuo J. namų išgirdo šūvio garsą ir šuns cypimą, suprato, kad peršovė jo šunį. Jis pradėjo bėgti link J. namų. Atbėgęs į kiemą pamatė kruviną savo šunį, kuris gulėjo kieme. Prie namo durų stovėjo J. su medžiokliniu šautuvu rankose ir įeidinėjo į namą. Jis prišoko prie savo šuns, pamatė, kad jam yra peršauta priekinė dešinė koja. Tada jis įbėgo į J. namą ir klausė jo – kur šautuvas, nes jis jo rankose nebeturėjo. Jis stovėjo virtuvėje ir pasakė, kad nieko nežino. Tada jis J. suėmė už apykaklės ir krestelėjo, J. parkrito. Tada jis kambaryje tarp sienos ir lovos rado lygiavamzdį, vienvamzdį medžioklinį šautuvą. Jis paėmė tą šautuvą ir užsikabino jį ant peties ir liepė J. eiti į lauką, nes bijojo, kad J. nenustvertų kokio peilio. Einant tarpduryje jis dar įspyrė Juliui į užpakalį ir jis lauke prie durų ant laiptelių parkrito. Tada atėjo N. ir jis iš jos telefono paskambino į policiją. J. visą laiką ir pragulėjo prie laiptų, kur nukrito. N. tada iš jo mamos atvežė binto ir jis sutvarstė šuniui koją. Jo šuo su dokumentais, jis jį pirko 2012 m. pavasarį už 500 litų. Po šio įvykio šuo pasveiko, bet kartais šlubuoja, bijo šūvių ir fejerverkų garso, nors yra medžioklinis šuo ir iki to laiko šūvių nebijojo. Jis su J. S. susitaikė, jis jam atleido dėl sumušimo, o jis J. atleidžia dėl savo šuns kojos peršovimo, J. dėl sužaloto šuns jokių pretenzijų nebereiškia, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytoja N. P. parodė, kad S. V. ji pažįsta, ji prižiūri jo sergančią mamą V. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ją prižiūri antri metai, V. gyvena su savo seserimi nebylia. 2013 m. liepos 24 d., apie 17 val. atvažiavo apžiūrėti V.. Buvo V. gimimo diena, į svečius buvo atvažiavęs S.-V. sūnus, jis toli gyvena, tai atvažiuoja retai. Jie paminėjo V. gimtadienį, S. išgėrė degtinės, moterys pagurkšnojo vyno. Tada S. pasakė, kad palydės ją, ji buvo su dviračiu, stūmėsi dviratį ir ėjo šnekučiuodamiesi, buvo apie 20:30 val.. J. S. nuo V. gyvena apie 300 m atstumu. Paskui juos bėgo ir S. šuo, tas šuniukas aplenkė juos ir nubėgo link J. namų. Tikrai nesigirdėjo, kad tas S. šuo lotų, jis toks draugiškas šuniukas, su Sigio šuniuku kartu bėgo ir V. šuo, kuris taip pat yra nedidelio ūgio, labai panašus į S. šunį. Tik nubėgus S. šuniui pasigirdo iš Juliaus kiemo šūvis ir garsus šuns kaukimas, cypimas. Ji tada S. pasakė „bėk, jis jau tikrai peršovė tavo šunį“. S. tada bėgte nubėgo link J. namų, ji ėjo žingsniu link jo namų. Ji žinojo, kad J. turi šautuvą, kurį laiko nelegaliai, ten visas kaimas žino apie tai, visi kalba, kad J. šaudo šunis, kates. Ji labai bijo J., jis juk jau ne pirmą šautuvą turi ir jos manymu tikrai yra neprognozuojamas, jis ir už žmogžudystę yra teistas. Kai ji atėjo pas J. į kiemą pamatė labai smarkiai kraujuojantį S. šuniuką, o tuo tarpu S. su J. buvo prie namo ant laiptų, ji matė, kad S. lyg pastūmė J., dėl ko jis pargriuvo, ji labai buvo išsigandusi, bėgo prie šuniuko. Ji nematė ar S., ar J. turėjo kokį šautuvą, ar ne, kitų asmenų tikrai pas J. nebuvo. Tada jai S. pasakė, kad reikia binto, kad ji nubėgtų pas jo mamą jo atnešti, tai ji su dviračiu nuvažiavo, atvežė binto, kuriuo užbintavo šuneliui koją. S. dar prieš tai iš jos mobiliojo ryšio telefono paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Prie jos S. tikrai nemušė J., kitų asmenų tikrai nebuvo. Mano, kad S. pasikarščiavo, reikėjo jam kviesti policiją ir nestumti to J.. J. visą tą laiką, kol atvažiavo policija gulėjo ant žemės, jis jai nieko nesakė, o ji net ir nėjo prie jo.

Įvykio vietos apžiūros metu 2013-07-24, (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta – 1) medžioklinis šautuvas; 2) 23 vnt. medžioklinių šovinių; 3) šovinys; 4) tūtelė; Nuo J. S. rankų ir galvos paimti mėginiai su galimais šūvio pėdsakais, kurie supakuoti į tris atskirus vokus, nuo mėginius ėmusio KPS specialisto rankų paimti mėginiai su galimais šūvio pėdsakais, supakuoti į du atskirus vokus, nuo šautuvo buožės paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį ir foninio kvapo mėginys, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį. /b.l. 6-7; 8-14/.

Iš specialisto išvados Nr. 140-(3788)-IS1-4006 matyti, kad ant šautuvo, paimto 2013-07-24 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) ., dėl paviršiaus užterštumo, šūvio pėdsako dalelių nėra galimybės nustatyti. Visuose mikrodalelių mėginiuose (5 vnt.), paimtuose 2013-07-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) šūvio pėdsakų dalelių nerasta /b.l. 20-21/.

Iš specialisto išvados Nr. 140-(3787)-IS1-2385 matyti, kad :

1,2. Tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, vienvamzdis, lygiavamzdis, 16-kalibro medžioklinis šautuvas „?? -5“ Nr. (duomenys neskelbtini) (TSRS). Šautuvas skirtas šaudyti 16- o kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra C kategorijas šaunamasis ginklas.

3. Tirti pateiktas šautuvas yra pramoninės gamybos, vienvamzdis, lygiavamzdis, 16-kalibro medžioklinis šautuvas „?? -5“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas šaudyti.

4,5. 9 vnt. šovinių (SPP Nr. (duomenys neskelbtini) ), 5 vnt. šovinių (SPP Nr. (duomenys neskelbtini) , vienas šovinys, 9 vnt. šovinių (SPP Nr. (duomenys neskelbtini) ), yra pramoninės gamybos, 16-o kalibro medžiokliniai šoviniai su grankulkių, šratų ir kulkos užtaisais. Šie šoviniai yra skirti daugeliui modelių 16-o kalibro lygiavamzdžių šautuvų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys.

6. Visi tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti.

7. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinio šovinio dalis.

8,9. Tirti pateikta 16-o kalibro medžioklinio šovinio tūtelė šauta tirti pateiktame 16-o kalibro medžiokliniame šautuve „?? -5“ Nr. 2758E (teigiama identifikacija) /b.l. 26-31/.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad J. S. 2013-07-25, 00:01 val. buvo nustatytas 1.18 promilės girtumas (b.l. 68).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00601-13 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo J. S. 2013-10-17 buvo nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 5 p.. /b.l. 65/.

Julius –S. nėra įrašytas į psichiatrijos ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje /b.l. 86/, neteistas (teistumas išnykęs) /b.l. 46; 77; 78-84/.

Kaip matyti iš išrašų iš ligos istorijos /b.l. 41, 42/ šuniui nustatytos daugybinės žaizdos dešinėje priekinėje kojoje, nustatytas stipinkaulio lūžis su šalia esančia skeveldra bei šovinio liekanomis. Gyvūnui dėl šūvio sutrikdyta psichika, padidintai reaguoja į dirgiklius. Išliks pažeistos kojos šlubavimas.

Kaltinamasis J. S. neneigia, kad šovė iš medžioklinio šautuvo į jo kiemą atbėgusį šunį, tačiau neigia, kad norėjo jį sužeisti ar nušauti, teigdamas, kad norėjo tik pagasdinti.

BK 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną. Kaltinime J. S. buvo inkriminuota viena iš alternatyvių veikų – žiaurus elgesys su gyvūnu, ko pasekmėje gyvūnas buvo suluošintas.

Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Ši veika gali pasireikšti tiek tęstiniais veiksmais, tiek ir vienkartiniu poelgiu, pavyzdžiui, veiksmu, kuriuo gyvūnui tiesiogiai atimama gyvybė arba jis suluošinamas.

Teisme nustatyta, ko neneigia ir pats J. S., kad jis iš šautuvo šovė į jo kieme buvusio palaido kaimyno šuns pusę virš jo galvos. Į jo kiemą atbėgęs didesnis šuo iššiepė į jį dantis, šie du svetimi šunys nelojo, tik urzgė Šie parodymai rodo, kad J. S. nereikėjo gintis nei nuo šuns užpuolimo, nei nuo agresyvaus šuns ar kt. Tai, kad kaimynai nepririša šuns ir jų šuo kartas nuo karto atbėga į kito asmens kiemą, neįgalina to asmens imtis žiauraus elgesio su gyvūnu. Byloje esančiais duomenimis-išrašais iš ligos istorijos nustatyta, kad šuniui nustatytos daugybinės žaizdos dešinėje priekinėje kojoje, nustatytas stipinkaulio lūžis su šalia esančia skeveldra bei šovinio liekanomis. Gyvūnui dėl šūvio sutrikdyta psichika, padidintai reaguoja į dirgiklius. Išliks pažeistos kojos šlubavimas, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp J. S. veiksmų, iš šautuvo šaunant į šunį, ir atsiradusių padarinių – šuns suluošinimo.

Nors J. S. nurodė nenorėjęs šuns žūties ar sužalojimo, o norėjęs šį tik pagąsdinti, tačiau būnant nuo gyvūno apie 30 m ir šaunant iš medžioklinio šautuvo, užtaisyto šoviniu užpildytu šratais, turėjo suprasti, kad elgiasi su gyvūnu žiauriai, numatyti, kad dėl to gyvūnas gali žūti ar būti suluošintas ir net to nenorėdamas sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

LR BK 310 str. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, todėl tikslintinas kaltinimas nurodant, kad J. S. tyčia šovė į atbėgusio į jo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam S. V. priklausančio jagdterjerų veislės šunio pusę, nes tiesioginių įrodymų, kad J. S. buvo nusitaikęs ir šovė tiesiai į šunį byloje nėra.

Toks kaltinamojo J. S. nusikalstamų veiksmų vertinimas visiškai atitinka susiklosčiusią teisminę praktiką / LR AT Baudžiamoji byla Nr. 2K-301/2012/.

Tokiu būdu teisme nustatyta, kad kaltinamasis J. S. neturėdamas leidimo įgijo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir žiauriai elgėsi su gyvūnu jį suluošindamas ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str.

Civilinio ieškinio nukentėjusysis S. V. nereiškia.

Spręsdamas kaltinamojo J. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis J. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d., 4 d.). J. S. vieną jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. skirtinos nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmės-areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, nes jis ne tik neteisėtai laikė ginklą ir šovinius, bet juos ir panaudojo darydamas kitą nusikaltimą, dėl kurio įvykdymo jis neprisipažino, kas rodo didesnį jo elgesio pavojingumą. Kadangi J. S. yra pensijinio amžiaus, teistumo neturi, charakterizuojamas gerai, todėl paskirtosios bausmės vykdymas jam atidėtinas.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, nurodė, kad mikrodalelių ir šūvio pėdsakų tyrimas kainavo – 957.01 Lt /b.l. 22/, o pateiktų šaudmenų ir šautuvo tyrimas kainavo 662.55 Lt /b.l. 32/, tačiau Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertą šias pareigas atliko kaip tarnybinę užduotį, todėl jos nelaikytinos proceso išlaidomis /LR BPK 103 str. 1 d. 3 p./.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuo J. S. rankų ir galvos paimti mėginiai su galimais šūvio pėdsakais, kurie supakuoti į tris atskirus vokus, nuo mėginius ėmusio KPS specialisto rankų paimti mėginiai su galimais šūvio pėdsakais, supakuoti į du atskirus vokus, kurie supakuoti į vieną popierinį voką su antspaudu „Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3“, nuo šautuvo buožės paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį, foninio kvapo mėginys, kuris supakuotas į odorologinį stiklainį ir SPP 232835 su tūtele ir dviem kartoninėmis dėžutėmis, kurie supakuoti į spec. paketą Nr. 232835, saugomi Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, o šaunamasis ginklas „?? -5“ Nr. 2758E konfiskuotinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str. ir nuteisti areštu trisdešimčiai parų.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmė iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, arešto bausmę pakeitus pagal LR BK 1 d. 1 a. p. taisykles į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metas penkiolikai dienų.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu galutinės bausmės vykdymą atidėti vieniems metams įpareigojant J. S. neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. pagrindu konfiskuoti šaunamąjį ginklą „?? -5“ Nr. 2758E ir perduoti jį Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: popierinį voką su antspaudu „Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3“, 2 odorologinius stiklainius ir SPP 232835 su tūtele ir dviem kartoninėmis dėžutėmis, kurie supakuoti į spec. paketą Nr. 232835 ir saugomi Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.