Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-335-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
1-335-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00078-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Civilinis atsakovas
G. K.
Ieškovas
V. P.
Advokatai
Vilius Malinauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-335-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00078-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant civilinio atsakovo G. K. atstovui advokatui Viliui Malinauskui,

viešame teismo posėdyje civilinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. P. ir V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikštą baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamojoje byloje V. P. ir V. P. (teismui pateikta santuokos liudijimo kopija, t. 47, b. l. 102) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš G. K. priteisti 556,63 eurų už neįvykusią kelionę į Madeirą. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigijo kelionę į Madeirą, už kelionę V. P. pagal pinigų priėmimo kvitą 2014 m. lapkričio 11 d. kelionių organizatoriaus atstovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2150 Lt, t. y. 622,68 eurų, tačiau kelionė neįvyko. Neįvykus kelionei, dalis sumos buvo grąžinta: 2014 m. gruodžio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino komisinius – 127,84 Lt, t. y. 37,02 eurų, o draudimo kompanija pervedė 29,03 eurų kompensaciją, taigi negrąžintą pinigų sumą sudaro 556,63 eurai. Baudžiamojoje byloje taip pat yra pateikti dokumentai, susiję su nurodytomis aplinkybėmis – 2014 m. lapkričio 11 d. sudarytos Turizmo paslaugų teikimo sutarties kopija, taip pat pinigų priėmimo kvitų, pagal kuriuos atitinkamas pinigų sumas sumokėjo V. P., kopijos (t. 6, b. l. 167-182).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu (t. 49, b. l. 30-88) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 200 MGL dydžio, t. y. 7532 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, G. K. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam atitinkamą pareigą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi (t. 51, b. l. 19-34) G. K. apeliacinis skundas buvo atmestas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi (t. 51, b. l. 91-107)atmestas G. K. kasacinis skundas. Taigi Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis 2018 m. gegužės 29 d. yra įsiteisėjęs.

Minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu taip pat buvo pripažinta nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Š. ir A. Š., V. P. ir V. P., A. B. ir R. B., A. V. ir Z. V. teisė į pareikštus civilinius ieškinius bei nurodyta klausimą dėl civilinių ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą dėl civilinių ieškinių civilinio proceso tvarka, 2019 m. birželio 11 d. nutartimi A. V. ir Z. V. civilinis ieškinys išskirtas į atskirą bylą (suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ši byla sustabdyta iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo (Nr. (duomenys neskelbtini), o parengiamojo posėdžio metu pateikus atsisakymą nuo civilinio ieškinio bei taikos sutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi priimtas A. Š. ir A. Š. atsisakymas nuo civilinio ieškinio bei byla toje dalyje nutraukta, taip pat patvirtinta civilinių ieškovų A. B. ir R. B. bei atsakovo G. K., atstovaujamo advokato V. M., sudaryta taikos sutartis, ir byla šioje dalyje nutraukta.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo G. K. atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovai pirko kelionę 2014 m. lapkričio mėnesį, tą patį mėnesį buvo paskelbta apie „(duomenys neskelbtini)“ negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų, šioje dalyje G. K. kaip vadovo kaltės nėra, nes jis ieškovų atžvilgiu kaltų veiksmų neatliko. Lapkričio 11 d., kai buvo įsigyta kelionė, dar nebuvo žinoma, kad įmonė negalės įvykdyti įsipareigojimų, tik lapkričio 14 d. buvo paskelbta apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimus. Buvo eilė kitų teisminių nagrinėjimų, yra nustatyta ir valstybės kaltė, nes Lietuva netinkamai įgyvendino Europos Sąjungas direktyvas, o G. K. įgyvendino visus valsybės įpareigojimus, netgi bvo apdrausta didesnei sumai, nei privalėjo. Mano, kad atsakomybė turi būti diferencijuojama, nes Civilinio kodekso 6.279 str. nustato, kad atsakingi gali būti keli asmenys.

V. P. ir V. P. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t. 52, b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai).

CPK 182 straipsnis nustato aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjant civilines bylas, tarp jų 3 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi prejudicinę galią turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamą veiką padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

Nagrinėjamu atveju, kaip išplaukia iš atsakovo atstovo išdėstytos pozicijos, buvo pažymėta, kad ieškovai yra ir kreditoriai bankroto byloje, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procedūra nėra baigta. Be to, administraciniuose teismuose išnagrinėjus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių skundus Lietuvos valstybei, konstatuota ir Lietuvos Respublikos atsakomybė, netinkamai perkėlus Europos Sąjungos direktyvas į Lietuvos teisę, dėl ko atsakomybė turėtų būti diferencijuota.

Visgi šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytas CPK 182 straipsnio nuostatas, pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės. Kaip minėta, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aiškiai pripažinta V. P. ir V. P. teisė į pareikštą civilinį ieškinį, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nuspręsta perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl civilinių ieškinių buvo nurodyta, kad teismas pripažįsta, jog nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams (tarp jų – ir V. P. ir V. P.) buvo padaryta žala dėl G. K. nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, kadangi, kaip konstatuota, jo veiksmai lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, atitinkamai, dėl to nebuvo suteiktos paslaugos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, be to, nesant pakankamai turto, nėra ir objektyvių galimybių, kaip išplaukia ir iš bankroto administratoriaus atstovės paaiškinimų, jų kreditorinių reikalavimų, pareikštų įmonės bankroto byloje, tenkinti pilnai. Taigi nuosprendyje išspręstas klausimas dėl civilinės atsakomybės sąlygų – nustatyti neteisėti (nusikalstami) G. K. veiksmai, žalos faktas(klausimą dėl jos dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka) bei priežastinis ryšys (kad G. K. veiksmai lėmė žalą). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusios žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl šią prezumpciją turėtų paneigti atsakovas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nors nesutinkama, kad G. K. padarė ieškovams žalą, visgi pagrįstų argumentų, paneigiančių šios civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimą, teismo vertinimu, nepateikta, kadangi iš esmės neigiami neteisėti G. K. veiksmai ieškovų atžvilgiu - nurodoma, kad G. K. laikėsi imperatyvių nuostatų, vykdydamas veiklą, apdrausdamas civilinę atsakomybę netgi didesnei sumai, nei buvo būtina ir pan., visgi šie argumentai yra iš esmės susiję su neteisėtų veiksmų neigimu, tačiau, kaip minėta, neteisėti veiksmai jau yra konstatuoti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje.

Dėl argumento, susijusio su tuo, kad V. P. yra ir kreditorė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, pastebėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas ne bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės, o būtent fizinio asmens - G. K., ėjusio bendrovės vadovo pareigas, civilinės atsakomybės dėl ieškovės patirtos turtinės žalos klausimas. Taigi negali būti pripažinta, kad tai yra ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, teismas vertina, kad šiuo atveju, kaip minėta, nustačius visas G. K. civilinės atsakomybės sąlygas, spręstinas klausimas dėl V. P. ir V. P. patirtos žalos dydžio.

Kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, ką patvirtina ir pateikti dokumentai, ieškovai sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, už kurią kelionių tarpininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 2150 Lt, t. y. 622,68 eurai. Nurodoma, kad neįvykus kelionei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino komisinius – 127,84 Lt (37,02 eurus), o draudimo įmonė išmokėjo kompensaciją – kaip nurodyta pridėtame Valstybinio turizmo departamento 2015 m. liepos 27d. rašte – 29,03 eurus. Taigi galutinė žala, patirta neįvykus kelionei – 556,63 eurai, teismo pripažintina įrodyta, todėl civilinis ieškinys tenkininas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu taip pat padaryti patvarkymai dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo – nurodyta palikti iki sprendimo dėl civilinių ieškinių priėmimo taikytą laikiną G. K. nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. kredito unijoje „Centrinė taupomoji kasa“ pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas – 9412,65 EUR (devynis tūkstančius keturis šimtus dvylika eurų 65 centus) ir įplaukiančias pinigines lėšas, uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis visu turtu, leidžiant įmokas į nurodytą sąskaitą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas didesnei sumai, nei šiuo atveju likę nepatenkinti civilinių ieškovų reikalavimai (V. P. ir V. P. – 556,63 eurų ir į atskirą bylą išskirti A. V. ir Z. V. – 594,02 eurai, t. 47, b.l. 140), sprendžia, kad nurodytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas keistinas, nustatant kitą sumą, į kurią apribojama G. K. nuosavybės teisė, iki bus įvykdytas sprendimas dėl V. P. ir V. P. civilinio ieškinio, bei bus priimtas sprendimas dėl A. V. ir Z. V. civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškovų V. P. ir V. P. civilinį ieškinį.

Priteisti ieškovei V. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 556,63 eurus (penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 63 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi pratęstą ir 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paliktą laikiną G. K. nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. kredito unijoje „Centrinė taupomoji kasa“ pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, nustatant, kad laikinai apribojama G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į kredito unijoje „Centrinė taupomoji kasa“ pajinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas – iš viso 1150,65 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 65 centus), uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis šia pinigų suma, iš jų – į 556,63 eurus iki bus įvykdytas šis sprendimas dėl V. P. ir V. P. civilinio ieškinio, ir į 594,02 eurus iki bus priimtas sprendimas dėl A. V. ir Z. V. civilinio ieškinio (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Likusioje dalyje laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė