Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-585-559/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-15
Bylos Nr.: e2-585-559/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-02794-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas: E. R.
Atsakovas: L. R.
Advokatai: Neringa Šalč

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-585-559/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02794-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.6.28.1; 3.2.6.5; 3.4.1.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 15 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant ieškovei E. R., jos atstovei advokatei Neringai Šalčiuvienei,

išvadą teikiančios institucijos atstovui Andriui Baranauskui, nedalyvaujant atsakovui L. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. patikslintą ieškinį atsakovui L. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo santuoką, sudarytą tarp E. R. ir L. R., nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „R.“, o atsakovui palikti prigimtinę „R.“ pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų R. R., gim. (duomenys neskelbtini)ir sūnaus B. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai kiekvienam po 200,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą iki jų pilnametystės, indeksuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšų valdymo uzufrukto teise paskiriant, ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1) L. R. bendrauja su vaikais R. R. ir B. R. kiekvienos kalendorinės savaitės trečiadienį, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų (iš darželio, mokyklos, papildomo ugdymo įstaigos) bei grąžinant vaikus to paties trečiadienio 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

2) L. R. bendrauja su vaikais kiekvieno kalendorinio mėnesio lyginį savaitgalį (pradedant skaičiuoti nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos), penktadienį 18.00 val. R. R. ir B. R. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą;

3) L. R. bendrauja su valkais kiekvienų kalendorinių metų sausio 9 dieną 10.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą (jei nurodyta diena sutampa su savaitgaliu ir/ar nedarbo diena), arba vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigų (iš darželio, mokyklos, papildomo ugdymo įstaigos - jei nurodyta diena sutampa su darbo diena) bei grąžinant vaikus tos pačios dienos 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

4) L. R. su vaikais bendrauja Šv. Kalėdų laikotarpiu: kiekvienais poriniais kalendoriniais metais (pradedant skaičiuoti nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos) Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 dieną) 10.00 val. R. R. ir B. R. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 dieną) 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais išimtinė bendravimo su valkais teisė nurodytu laikotarpiu suteikiama ieškovei E. R.;

5) L. R. su vaikais bendrauja Šv. Velykų laikotarpiu: kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais (pradedant skaičiuoti nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos) Šv. Velykų pirmąją dieną 10.00 val. R. R. ir B. R. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir Šv. Velykų antrąją dieną 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais išimtinė bendravimo su vaikais teisė nurodytu laikotarpiu suteikiama ieškovei E. R.;

6) kiekvienų kalendorinių metų savaitgalį, kuomet švenčiama Tėvo diena (pirmasis birželio mėnesio sekmadienis) atsakovas L. R. bendrauja su vaikais nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto grafiko, paimant R. R. ir B. R. iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jo gyvenamąją vietą to paties sekmadienio 20.00 val. Nepaisant nustatyto grafiko, Motinos dieną (pirmąjį gegužes sekmadienį) išimtinė bendravimo su vaikais teisė suteikiama ieškovei E. R.;

7) nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto grafiko, kiekvienų kalendorinių metų vasario 28 dieną ir vasario 29 dieną išimtinė bendravimo su vaikais suteikiama Ieškovei E. R.;

8) nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto grafiko, L. R. su vaikais bendrauja kiekvienų porinių kalendorinių metų (pradedant skaičiuoti nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos) rugpjūčio 17 dieną ir gegužės 14 dieną pasiimant vaikus 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą (jei nurodyta diena sutampa su savaitgaliu ir/ar nedarbo diena), arba vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigų (iš darželio, mokyklos, papildomo ugdymo įstaigos - jei nurodyta diena sutampa su darbo diena) bei grąžinant vaikus tos pačios dienos 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais išimtinė bendravimo su vaikais teisė nurodytu laikotarpiu suteikiama ieškovei E. R.;

9) L. R. su vaikais bendrauja vasaros atostogų laikotarpiu: tuo atveju, jei atsakovas L. R. ieškovę E. R. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų telefonu/SMS žinute/el. paštu informuoja apie suplanuotą kelionę (datą ir laiką) į užsienį su vaikais, atsakovas L. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį, pirmąją vasaros atostogų dieną 10.00 val. pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos ir paskutiniąją (30-ąją) atostogų dieną 20.00 val. grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei L. R. ieškovės E. R. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų telefonu/SMS žinute/el. paštu neinformuoja apie suplanuotą kelionę (datą ir laiką) į užsienį su vaikais, vasaros atostogų laiku atsakovas su vaikais bendrauja tokia tvarka: kiekvienais kalendoriniais metais liepos 1-ąją dieną 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir liepos 14-ąją dieną 20.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą bei rugpjūčio 1-ąją dieną 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir rugpjūčio 14-ąją dieną 20.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

10) L. R. su vaikais bendrauja vaikų pavasario, rudens ir žiemos atostogų laikotarpiu, ugdymo įstaigų nustatytu grafiku, pusę numatytų atostogų laikotarpiu, su ieškove E. R. ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų sutartu laiku, pirmąją vaikų atostogų dieną pasiimant vaikus 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos bei paskutiniąją bendravimo dieną 20.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

11) bendravimo su vaikais metu atsakovas L. R. užtikrina jų dalyvavimą pamokose, popamokinėje veikloje, renginiuose, kuriuose jie turi dalyvauti;

12) L. R. įsipareigoja informuoti (SMS žinute, el. paštu, ar telefonu) ieškovę E. R. apie pasikeitusius kontaktinius duomenis;

13) dėl objektyvių priežasčių atsakovui L. R. negalint bendrauti su vaikais numatytu laiku, atsakovas L. R. per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš 24 val., iki numatomo bendravimo laiko pradžios, privalo, telefonu ar SMS žinute informuoti Ieškovę E. R. apie pasikeitusią bendravimo situaciją;

14) dėl objektyvių priežasčių ieškovei E. R. negalint skirti vaikų tėvui susitikimo su vaikais, ieškovė E. R. per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš 24 val., iki numatomo bendravimo laiko pradžios, privalo telefonu ar SMS žinute informuoti atsakovą L. R. apie pasikeitusią bendravimo situaciją.

Ieškovė taip pat prašo po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę LEXUS, IS 250, valst Nr. EFC930, 5000 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisiant iš ieškovės atsakovui 2500,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią transporto priemonę; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę MITSUBISHI, LANCER, valst. Nr. CBZ139, 5000,00 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 2500,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią transporto priemonę; ieškovės naudai asmeninės nuosavybės teise priteisti: televizorių - 200,00 Eur vidutinės rinkos vertės, skalbimo mašiną - 200,00 Eur vidutinės rinkos vertės, kaitlentę - 100,00 Eur vidutinės rinkos vertės, šaldytuvą - 400,00 Eur vidutinės rinkos vertės. Už ieškovei atitenkančius buities daiktus priteisti atsakovui 450,00 Eur piniginę kompensaciją; ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini)gimė dukra R. R., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. R., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Nuo santuokos pradžios sutarė gerai, planavo šeimos ateitį, tačiau laikui bėgant santykiai šeimoje ėmė blogėti, ko pasėkoje santuokiniai ryšiai pradėjo trūkti. Santykiai taip pašlijo, kad su atsakovu pradėjo nuolat pyktis, o jų barnius girdėjo ir matė vaikai. Šeimoje nuolat kildavo buitiniai konfliktai, tarp sutuoktinių neliko pagarbos ir lojalumo, santuokiniai ryšiai nutrūko ir išblėso jausmai vienas kito atžvilgiu. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė bandė santuoką nutraukti abiejų pusių sutikimu, tačiau atsakovas atsisakė dokumentus pasirašyti, dėl ko ieškovė priversta kreiptis į teismą su ieškiniu. Kadangi santuokiniai santykiai dėl abiejų sutuoktinių santuokinių pareigų nevykdymo rodo faktinį šeimos nebuvimą, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vaikais rūpinasi ieškovė, juos prižiūri, ugdo, tarp jos ir vaikų dvasinis ryšys yra nepaprastai stiprus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Kiekvieno iš vaikų išlaikymui skirtina suma yra apie 400,00 Eur per mėnesį ir daugiau. Vaikai yra tokio amžiaus, kuomet jie greitai auga ir todėl dažnai tenka jiems pirkti naujus drabužius, avalynę, rūpintis, kanceliarinėmis prekėmis ir pan. Nemažą dalį išlaidų ieškovė patiria už maisto produktus, higienos priemones, taip pat moka komunalinius mokesčius, nori, kad vaikai būtų aprūpinti viskuo, ko reikia jų vystymuisi bei socialinei raidai. Vaikams augant, didėja jų poreikiai, kadangi reikia užsiimti vaikų įgūdžių lavinimu, išsimokslinimu bei būreliais, padėsiančiais lavinti vaikų sugebėjimus. Vaikų poreikiams patenkinti reikalinga preliminari lėšų suma per mėnesį: maistas- 400,00 Eur; rūbai, avalynė - 60,00 Eur, ugdymo ir lavinimo priemonės - 60,00 Eur, kitos išlaidos (knygos, žurnalai Ir pan.) - 30,00 Eur; vaistai, vitaminai - 60,00 Eur, higienos prekės - 50,00 Eur, kitos nenumatytos išlaidos (transportavimo išlaidos, kirpykla, siuvykla ir pan.) - 60,00 Eur; išlaidos laisvalaikiui (kinas, teatras, gimtadieniai ir pan.) - 100,00 Eur; išlaidos internetui, telefonui, kitos nenumatytos išlaidos - 20,00 Eur, iš viso - 800,00 Eur abejiems vaikams. Preliminariai kiekvieno iš vaikų išlaikymui skirtina materialinio išlaikymo suma per mėnesį vidutiniškai sudaro po 400,00 Eur. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė vaikais kasdien rūpinasi ir prižiūri, todėl jai tenka didesnė atsakomybė už vaikus tiek materialine, tiek kasdieninės rūpybos prasme. Teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai kiekvienam po 200,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą iki jų pilnametystės, indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšų valdymo uzufrukto teise paskiriant ieškovę E. R.. Teismo prašo nustatyti detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tokiu būdu užkertant galimybę potencialiems ginčams dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo turto. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuris, nutraukiant santuoką, nėra dalintinas: 2008 m. rugpjūčio 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgyta ½ dalis negyvenamųjų patalpų - automobilių dalių parduotuvių, (duomenys neskelbtini); 2003 m. rugsėjo 1 d. įgyta ½ dalis buto, (duomenys neskelbtini), Vilnius, o 2014 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgyta to paties buto kita ½ dalis. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuris, nutraukiant santuoką, nėra dalintinas – 2003 m. lapkričio 20 d. įgyta negyvenamoji patalpa-garažo boksas, (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys įgijo transporto priemones: (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur vidutinės rinkos vertės, registruotas ieškovės vardu; (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur vidutinės rinkos vertės, registruotas atsakovo vardu. Po santuokos nutraukimo ieškovei prašo priteisti automobilį LEXUS, IS 250, priteisiant iš ieškovės atsakovui 2500,00 Eur piniginę kompensaciją, o atsakovui priteisti MITSUBISHI, LANCER, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 2500,00 Eur piniginę kompensaciją. Santuokoje ieškovė ir atsakovas įgijo namų apyvokos ir buities daiktus, kurie nutraukiant santuoka, yra dalintini: televizorius - 200,00 Eur, skalbimo mašina - 200,00 Eur; kaitlentė - 100,00 Eur, šaldytuvas - 400,00 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovei prašo priteisti visus išvardintus apyvokos ir buities daiktus, o iš ieškovės atsakovui 1/2 jai atitenkančių daiktų vertės piniginę kompensaciją - 450,00 Eur. Ieškovė neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų nei asmeniškai, nei kartu su atsakovu. Apie atsakovo kreditinius įsipareigojimus jai nėra žinoma. Kadangi ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, materialinis išlaikymas vienas kitam po santuokos nutraukimo nėra priteistinas.

Teismo posėdyje ieškovė E. R. ir jos atstovė iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus. Patikslino, kad faktiškai su atsakovu bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas šiuo metu yra namuose, jie bendrauja minimaliai. Jie abu gyvena jos mamos namuose, atskiruose kambariuose. Atsakovas verčiasi automobilių ir jų dalių verslu. Išsaugoti šeimos neįmanoma. Paskyrus mediaciją, jis tyčia nevyko į teismo posėdį, nors teisėja ir sekretorė su juo bandė susisiekti telefonu, tačiau jis neatsiliepė, dukrai liepė pameluoti, kad jo nėra namuose. Atsakovas žada išvykti į užsienį, todėl nėra jokios galimybės nustatyti vaikų gyvenamąją vieta su abiem šalimis. Mergaitę į mokyklą ir būrelius veža atsakovas, o sūnų iš darželio pasiima ji. Šiuo metu atsakovas niekaip neprisideda prie vaikų išlaikymo, taip pat nemoka už komunalines paslaugas. Vaikams nuperka kai kuriuos maisto produktus. Atsakovas anksčiau kelis kartus yra davęs vaikų išlaikymui po 400 Eur. Anksčiau atsakovo mama siųsdavo drabužius vaikams, bet tai nėra pastovu ir nėra tikra, kad tai bus ir ateityje. Jos darbo užmokestis apie 750 Eur, bei turi pajamų ir nekilnojamojo turto nuomos (60-70 Eur/mėn.). Vaikus išlaikyti padeda mama. Atsakovas prie namo statybos neprisidėjo, tik padėjo namą įrengti viduje. Ji kalbėjosi su vaikais, berniukas vienareikšmiškai išreiškė norą gyventi su mama, o mergaitė yra paveikta atsakovo, ir kartais, kai kažkuo nepatenkinta, pasako, kad gali gyventi su tėčiu. Jie su atsakovu kartu yra apie 18 metų, tačiau per tą laiką pas atsakovą neatsirado atsakomybės jausmas už šeimą ir net už save patį. Jis, kaip sutuoktinis, nepadeda jai, nėra bendrų interesų. Jam taip gyventi labai patogu, todėl nenori nutraukti santuokos. Prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką tikslu išvengti neaiškumų ir papildomų konfliktų su atsakovu ateityje. Ji neturi prieštaravimų dėl bendravimo su vaikais, tačiau atsakovo bendravimas dažnai yra netinkamas, mėginant vaikus nuteikti prieš ieškovę. Atsakovas moko vaikus meluoti mamai, dažnai įtraukia vaikus į jų tarpusavio konfliktus ir pan. Vaikų tarpusavio ryšys yra labai stiprus, jų atskirti negalima. Už vaikų būrelius moka ji. Atsakovas tėvų susirinkimuose nedalyvauja, vaikų ugdymo procese nedalyvauja. Atsakovas į teismo posėdžius neatvyksta, nes tikisi, kad be jo teismo posėdžiai neįvyks ir byla liks neišnagrinėta. Savo kaltę ji mato tame, kad galimai dėjo mažai pastangų, per daug leido ir per mažai reikalavo. Ji užsiregistravo pas psichologą ir yra paskirtas vizitas, atsakovas atsisakė psichologo pagalbos.

Atsakovas L. R. į teismo posėdį neatvyko, apie pradėtą procesą jo atžvilgiu atsakovas yra informuotas, byloje yra gautas jo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, tačiau į teismo posėdžius atsakovas neatvyksta, vengia priimti procesinius dokumentus (teismo šaukimus), nepateikia teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių neatvykimo priežastis. Byloje pradėjus mediacijos procesą, atsakovas į teismo posėdį taip pat neatvyko ir mediacija neįvyko. Teismo šaukimas į paskutinį teismo posėdį atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu. Tokie atsakovo veiksmai ir neveikimas buvo įvertinti kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovui teismo 2018-08-23 nutartimi buvo paskirtina 1000 Eur dydžio bauda. Atsakovui neatvykus į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Savo atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad jis siekia išsaugoti šeimą, kadangi nemano, kad santuokiniai ryšiai nutrūko ar kad neliko pagarbos ir lojalumo, šiltų jausmų vienas kito atžvilgiu. Atsakovas su ieškove iki šiol gyvena kartu name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Atsakovas sutinka, kad šiuo metu sutuoktinius yra ištikusi santykių krizė, tačiau nemano, kad santuokos nutraukimas yra geriausias būdas išspręsti susiklosčiusią situaciją. Tarp jo ir nepilnamečių vaikų yra labai stiprus ryšys. Atsakovas kiekvieną dieną juos nuveža ir pasiima iš ugdymo įstaigų, būrelių ir pan., be to, vaikams susirgus, juos slaugo, prižiūri, rūpinasi jais. Atsakovas turi tokią galimybę, nes jis dirba pagal verslo liudijimą, nėra saistomas nustatytų darbo valandų ir pan., kai tuo tarpu ieškovė, dirbdama valstybinėje įstaigoje, tokios galimybės neturi. Savaitgaliais atsakovas irgi dažniausiai leidžia su vaikais - jie kartu pramogauja, keliauja, vyksta į sporto varžybas, aplanko kitus renginius. Atsakovas visokeriopai stengiasi aprūpinti vaikus iš materialinės pusės, kad jiems nieko netrūktų. Jis turi tikslą nuolat ir pastoviai dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime. Jam nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių sutuoktiniai negalėtų likti drauge, arba bent jau nepabandytų išsaugoti santuokos su specialistų pagalba. Prašė teismo skirti papildomą terminą susitaikyti ir išsaugoti šeimą. Atsakovas nesutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta tik su vaikų motina. Atsakovas mano, kad galima nustatyti ir dvi vaikų gyvenamąsias vietas - su tėvu ir su motina, atitinkamai paskirstant buvimo laiką. Vaikai yra labiau prisirišę prie atsakovo, kadangi jis daug daugiau laiko su jais praleidžia - mokslo metų laiku vežioja juos į ugdymo įstaigas, būrelius ir pan. Atostogų metu didžiąją laiko dalį atsakovas praleidžia taip pat su vaikais, kadangi ieškovė dirba samdomą darbą ir tokių galimybių neturi. Neseniai atsakovas su vaikais daugiau nei mėnesį atostogavo užsienyje. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas kategoriškai nesutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta tik su ieškove. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur per mėnesį vaikų išlaikymui. Atsakovas teikia vaikams išlaikymą ir planuoja tai daryti ateityje, tačiau nori atkreipti dėmesį, kad ieškovės pateikta lėšų išklotinė ne tik nepagrįsta jokiais įrodymais, tačiau ir neatitinka proporcingumo kriterijų. Neaišku, kodėl vaikai maitinami vaistais ir papildais už 60 Eur per mėn., arba kas mėnesį švenčia gimtadienius, patirdami po 100 Eur, kas mėnesį kerpasi ar kažką siuvasi, patirdami po 60 Eur, ir t.t., ir pan. Atsakovo motina (vaikų močiutė), kuri gyvena užsienyje, kiekvieną mėnesį siunčia siuntinius vaikams su drabužiais, žaislais, lavinimo priemonėmis, todėl ieškovė šių išlaidų iš viso nepatiria. Dėl higienos prekių irgi pateikta visiškai neracionali ir nepagrįsta išlaidų suma. Ieškovė nepateikė jos nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, taip pat įrodymų, kad šias išlaidas patiria būtent ji, kadangi atsakovas taip pat perka vaikams maistą, moka už jų būrelius, lavinimo priemones ir pan. Atsakovo nuomone, jeigu nepavyktų išsaugoti santuokos, šalys gali geranoriškai susitarti dėl dviejų gyvenamųjų vietų nustatymo - pusę mėnesio su vaikų tėvu, ir pusę mėnesio su vaikų motina, ir kiekvienas iš tėvų vaikams skirtų išlaikymą tuo laikotarpiu, kai vaikai su juo gyventų. Atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka sutinka tik iš dalies - tiek, kiek tai susiję su valstybinių ir religinių švenčių bei gimtadienių šventimu. Likusi Ieškovės siūloma bendravimo tvarka atsakovui nepriimtina, kadangi atsakovas nori su vaikais bendrauti kiekvieną dieną, o ne tik vieną dieną per savaitę bei kas antrą savaitgalį. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra nepriimtina, nes kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovas vežioja vaikus į mokymo įstaigas, būrelius kiekvieną dieną, kadangi ieškovė dėl darbo pobūdžio tokių galimybių neturi. Ieškovė ir atsakovas gyvena viename mieste, todėl yra visos galimybės abejiems matytis su vaikais kiekvieną dieną. Bet kokie ribojimai matytis su vaikais kiekvieną dieną pažeidžia, visų pirma, vaikų interesus. Ieškovės pasiūlytas turto padalijimo būdas yra priimtinas iš dalies - atsakovas sutinka, kad transporto priemonės būtų padalintos ieškinyje nurodyta tvarka, taip pat nekilnojamas turtas, kuris registruotas NT registre kaip šalių asmeninė nuosavybė, atitektų tam sutuoktiniui, kurio vardu yra registruotas. Ieškovė nenurodė, kad šeima gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas statyti, užbaigtas ir įrengtas, šalims gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų. Namas buvo pastatytas ant ieškovės motinai A. S. priklausiusio žemės sklypo ir įregistruotas ieškovės motinos vardu. Atsakovas puikiai sutarė su ieškovės motina, ja pasitikėjo, todėl neprieštaravo, kad užbaigus namo statybas, jis būtų registruotas ieškovės motinos vardu. Tuo tarpu ieškiniu pateiktas santuokoje įgyto turto padalijimo būdas, išmokant tik nedidelę kompensaciją už buitinę techniką, ir neužsimenant apie atsakovo investuotas lėšas į namo statybą ir įrengimą, atsakovą skaudina. Atsakovas siekia išsaugoti santuoką, tačiau jeigu tai padaryti nepavyktų, atsakovas prieštarauja, kad ieškovė pasiliktų jo šeimos pavardę ir siūlo susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę - „Skiparytė“.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius, kurio teises ir pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d. perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savo išvadoje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima nėra įtraukta į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, duomenų, jog šalys netinkamai vykdo pareigas savo nepilnamečių vaikų: R. R., gim. (duomenys neskelbtini)ir B. R., gim. (duomenys neskelbtini). atžvilgiu, nėra gauta. Į skyrių atvykę ieškovė ir atsakovas nurodė, jog gyvena kartu ieškovės mamai A. S. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame ieškinyje nurodytu adresu, savo vaikais rūpinasi kartu. Gyvenamojo namo plotas apie 100 kv. m., dalis namo skirta ieškoves mamai, kitoje namo dalyje įsikūrusi šalių šeima. Ieškovė nurodė dirbanti UAB „Ivaras“ buhaltere, dirba 0,1 etato, darbo užmokestis apie 100 Eur į mėnesį. Taip pat ieškovė nurodė dirbanti Ruklos pabėgėlių centre, projektų vadove, jos darbo užmokestis - apie 750 Eur į mėnesį. Atsakovas nurodė dirbantis su verslo liudijimu, verčiasi prekyba automobiliais, darbo užmokestis apie 1000 Eur į mėnesį. Pasak šalių, jų šeima socialiniu išmokų negauna. Ieškovė ir atsakovas nurodė esantys sveiki ir darbingi. Šalių dukra R. lanko Jonavos pradinę mokyklą 2 kl. Mokykloje ji lanko dainavimo ir literatų būrelius, jie nemokami. Jonavos meno mokykloje R. lanko šokio klasę, už pamokas reikia mokėti apie 20 Eur į mėnesį. Šalių sūnus B. lanko Jonavos vaikų darželį j „Saulutė“, už jį reikia mokėti apie 58 Eur į mėnesį. Benas darželyje lanko dailės ir anglų k. būrelius, jie nemokami. Už B. darželyje lankomą šokių būrelį reikia mokėti po 10 Eur į mėnesį. Pasak šalių, abu vaikai yra sveiki, specialūs poreikiai jiems nėra nustatyti. Šalys nurodė, jog vaikų išlaikymui kas mėnesį išleidžia po 300-400 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodė, jog užsienyje gyvena jo mama, ji atsiunčia vaikams drabužių. Atsakovas nurodė nenorintis, jog būtų nutraukta santuoka su ieškove, matantis galimybę išsaugoti šeimą. Ieškovė nurodė tokios galimybės nematanti. Atsakovas nurodė, jog sutinkantis, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Atsakovas nurodė, jog ieškovė yra gera mama ir vaikais rūpinasi tinkamai. Atsakovas nurodė, jog sutiktų vaikų išlaikymui teikti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Atsakovas nurodė, jog tuo atveju, jei bus nutraukta jo santuoka su ieškove, išvykstantis gyventi ir dirbti į užsienį, šiuo metu Lietuvoje gyvenantis dėl to, jog yra jo šeima, jei šeimos nepavyktų išsaugoti, nematantis prasmes toliau gyventi Lietuvoje. Šalys nurodė manančios, jog tarp jų nebus ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, sugebės dėl to susitarti tarpusavyje. Atsakovas nurodė, jog sutinka su ieškinio prašymu, jog butų įpareigotas prieš dvi dienas iki bendravimo su vaikais apie bendravimo laiką ir trukme informuoti ieškovę. Skyrius neturi duomenų, kad nepilnamečių vaikų R. R. ir B. R. gyvenamosios vietos nustatymas tuo atveju, jei šalių santuoka būtų nutraukta, kartu su jų mama ieškove E. R. prieštarautų vaikų interesams. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas skyriuje nurodė, jog sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta butų nustatyta kartu su ieškove. Vaikus išlaikyti yra tėvų pareiga. Ieškovė ieškinyje prašo, jog iš atsakovo L. R. nepilnamečių vaikų R. R. ir B. R. materialiniam išlaikymui būtų priteista periodinėmis išmokomis po 200 Eur į mėnesį, kiekvienam vaikui, iki vaikų pilnametystės. Atsakovas nurodė su tuo sutinkantis. Skyriaus nuomone, šio ieškinio reikalavimo patenkinimas atitinka teisėtus vaikų interesus. Šalys nurodė, jog bendravimo su vaikais klausimus spręs tarpusavio sutarimu, mano, kad konkrečios bendravimo tvarkos nėra tikslinga nustatyti. Ieškovė prašo, jog atsakovas būtų įpareigotas prieš dvi dienas iki bendravimo su vaikais apie bendravimo laiką ir trukmę informuoti ieškovę, atsakovas nurodė su tuo sutinkantis. Skyriaus nuomone, tai neprieštarauja teisėtiems šalių vaikų interesams. Kitų reikalavimų, tiesiogiai susijusių su nepilnamečių vaikų interesais, ieškinyje nėra keliama. Pateikus patikslintą ieškinį ir atsakovo atsiliepimą į jį, skyrius papildomoje išvadoje nurodė, kad jam nėra žinoma, kokios aplinkybės sąlygojo atsakovo nuomonės dėl ieškovės keliamų prašymų pasikeitimą. Į skyrių pakartotinai atvyko ieškovė, kuri nurodė, kad atsakovas neprisideda prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, maistą bei drabužius vaikams perkanti ieškovė, atsakovas neprisideda prie mokėjimo už gyvenamojo namo komunalinius mokesčius. Ieškovė nurodė nematanti galimybės išsaugoti seimą su atsakovu. Ieškovės teigimu, atsakovas kartu su vaikais šios vasaros atostogų metu buvo išvykęs keturių savaičių atostogoms pasisvečiuoti pas savo mamą, gyvenančią Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ieškovė nurodė, kad valgį vaikams gaminanti ji, taip pat ji plaunanti vaikams rūbus. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis kiekvieną dieną vaikus nuveža ir pasiima iš ugdymo įstaigų, neatitinka tiesos, pasak ieškovės, dukrą į mokyklą nuvežanti ji, sūnų į vaikų darželį nuveža atsakovas, tačiau pasiima ieškovė. Su vaikais laisvalaikiu ji dažnai važiuojanti į kiną. taip pat važinėja kartu su vaikais dviračiais, eina kartu maudytis į tvenkinius, kartu su vaikais važiavusi prie jūros. Atsakovas laisvalaikį su vaikais visada leidžia atskirai nuo ieškovės. Ieškovė nurodė mananti, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtu būti nustatyta kartu su ja, nes atsakovas nesugebėtų vaikais tinkamai pasirūpinti, atsakovas nepagamina vaikams šilto maisto, nepasirūpina jų apranga bei jos švara. Ieškovė nurodė mananti, kad atsakovas nuteikinėja vaikus prieš ją, įkalbinėja juos, kad jie sakytų, jog nori, jog jų gyvenama vieta būtų nustatyta kartu su atsakovu, už tai vaikams žadėdamas nuvežti į pramogų parkus ar kažką jiems nupirkti. Pasak ieškoves, R. pradėjo manipuliuoti tokiais atsakovo pažadais, sakydama, kad jei mama nedarys taip, kaip ji norinti, ji gyvens su tėčiu. Ieškovė nurodė nesutinkanti, kad vaikų gyvenamoji vieta būtu nustatyta kartu su abejais tėvais, ją keičiant. Mananti, kad vaikams reikalingas stabilumas. Ieškovė palaiko savo prašymą dėl materialinio išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimo. Ieškovė nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl detalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nes suprato, jog ji ir atsakovas visiškai nesugeba susitarti, ir nenustačius detalios bendravimo tvarkos gali kilti nuolatiniai konfliktai. Ieškovė nurodė, jog sutiktų su atsakovu derinti siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Nedalyvaujant šalims, Skyriuje buvo išklausyta nepilnamečių vaikų R. ir B. R. nuomonė. Abiejų vaikų nuomonė buvo išklausyta tuo pačiu metu. Vaikai nurodė gyvenantys kartu su mama, tėčiu bei močiute iš mamos pusės. Su visais gerai sutaria. Valgyti pagamina mama, tėtis taip pat yra išviręs sriubos. Jų darbužius tvarko bei plauna mama arba tėtis. Laisvalaikį vaikai nurodė leidžiantys žiūrėdami televizorių, žaisdami kompiuteriu. Su mama ir tėčiu taip pat leidžia laisvalaikį. Niekada neleidžia laisvalaikio kartu su abejais tėvais, visada tik su mama arba tėčiu atskirai. Su mama vaikai dažnai važiuoja į kiną Kaune, taip pat su mama važinėja dviračiais. Su tėčiu taip pat kartais pavažinėja dviračiais, kartais tėtis juos pavežioja automobiliu. Vaikai dažnai mato ir girdi kaip tėtis barasi su mama, tėvai dažnai šaukia vienas ant kito. Kai tėvai barasi, vaikai pereina į kitą kambarį. Vaikai nurodė, kad jiems nepatinka tėvų barniai. Paklausti, ar norėtų kartu su savo tėvais apsilankyti pas psichologą, vaikai nurodė, kad galbūt ir norėtų. Paklausti su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, jei tėvai nuspręstų gyventi atskirai. R. nurodė, kad norėtų gyventi kartu su abejais tėvais, ji negalinti pasirinkti vieno iš tėvų. Benas nurodė nežinantis, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Vaikų teigimu, apie jiems svarbius dalykus jie gali pasikalbėti su abejais savo tėvais. Po pokalbio su vaikais skyrius ieškovei pasiūlė kanu su atsakovu ir jų nepilnamečiais vaikais kreiptis į Jonavos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologą dėl konsultacijų. Vaikai dėl savo amžiaus šiuo metu negali išsakyti savo nuomones su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi tuo atveju, jei šalių santuoka būtų nutraukta ir šalys pradėtų gyventi skyriumi. Šalys šiuo metu gyvena kartu, objektyvių duomenų iš fizinių ar juridinių asmenų, jog ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdo pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nėra gauta. Skyrius šiuo metu neturi duomenų, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove, jei šalių santuoka būtų nutraukia, prieštarautų teisėtiems vaikų interesams. Tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas vaikams iki jų pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. R. ir E. R. (buv. S.) susituokė (duomenys neskelbtini)Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 32 (santuokos liudijimas AA Nr. 253140). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini)gimė dukra R. R., ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. R., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Ieškovė prašo nutraukti santuoką ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes faktiškai santuokiniai ryšiai tarp sutuoktinių yra nutrūkę, tarp jų nebeliko bendro supratimo, paramos, lojalumo vienas kito atžvilgiu, dėl dažnų barnių bendrų konfliktų kenčia vaikai. Atsakovas nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta, nori išsaugoti santuoką ir šeimą.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Konkrečiu atveju nė vieno iš sutuoktinių kaltės prezumpcija nėra nustatyta, tačiau ieškovė paaiškino, kad tarp abiejų sutuoktinių nebeliko tarpusavio pagarbos, moralinės paramos ir supratimo. Kaip nurodė ieškovė, šalys bendro ūkio neveda ir negyvena santuokinio gyvenimo daugiau kaip metus (nuo 2017 m. rugpjūčio mėn.), tarp sutuoktinių yra dažni konfliktai, barniai, kuriuos mato, girdi jų nepilnamečiai vaikai. Nors šiuo metu šalys gyvena tame pačiame name, tačiau jie tapo vienas kitam svetimi, jų bendravimas yra minimalus, jie kartu neleidžia laisvalaikio, nesprendžia bendrų problemų, atskirai bendrauja su savo vaikais, t. y. laisvalaikį su vaikais šalys praleidžia atskirai. Nors atsakovas savo atsiliepimuose nurodo, kad jis nori išsaugoti šeimą, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs, jis tam nededa jokių pastangų. Priešingai, prašydamas paskirti mediaciją (taikinimo procedūrą), atsakovas šį procesą ignoravo, į mediacijos posėdį nenuvyko. Į teismo posėdžius, žinodamas apie pradėtą procesą, atsakovas taip pat neatvyksta ir neduoda jokių paaiškinimų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas nėra abejingas šeimos iširimui, kad jis aktyviais veiksmais bando išsaugoti šalių tarpusavio santykius ir pan. Ieškovė taip pat pripažino, kad galimai ji nebuvo pakankamai aktyvi ir nedėjo reikiamų pastangų išsaugoti šeimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesprendė santuokos problemų, nerėmė vienas kito ir nerado būdų, kaip gyventi darnų šeiminį gyvenimą, dėl ko jau daugiau kaip metus laiko jų tarpusavio ryšys faktiškai yra nutrūkęs ir mažai tikėtina, kad jie ateityje galės gyventi kartu vienoje šeimoje. Šiuo atveju abi šalys iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Teismui konstatavus abiejų šalių kaip sutuoktinių teisių pažeidimą bei pareigų nevykdymą, šalių santuoka nutrauktina, pripažįstant kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnis), todėl laikytina, kad ieškinys šioje dalyje yra tenkinamas visiškai.

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sutuoktiniui ar turtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių dukra R. R. šiuo metu yra devynerių metų amžiaus, o sūnus B. R. – šešerių su puse metų amžiaus. Ieškovė prašo abiejų vaikų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove, o atsakovas nesutinka, jo nuomone, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su abiem tėvais atitinkamai paskirstant vaikų buvimo laiką su kiekvienu iš tėvų (pusę mėnesio su tėvu , o kitą pusę – su motina).

Šalių vaikai nuo gimimo gyvena su abiem tėvais, ir su abiem tėvais vaikų ryšys yra pakankamai glaudus, tačiau atsakovo prašymas nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis, visų pirma, vaikų interesams. Šalių vaikai yra mažamečiai, jiems šiuo metu yra svarbus stabilumas, nes vaikas turi suvokti ir žinoti, kur yra jo tikrieji namai, jo daiktai, žaislai ir pan. Vaikas turi turėti tam tikrą nusistovėjusį dienos rėžimą, kuris jokiu būdu nebūtų užtikrintas nustačius gyvenamąją vietą paeiliui su kiekvienu iš tėvų. Vaiko atitraukdamas iš jo stabilios gyvenimo aplinkos ilgesniam laikui prieštarautų vaiko interesams. Todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų, o kito negyvenančio kartu tėvo ar motinos teisė ir pareiga bendrauti su vaikais, dalyvavimas juos auklėjant, gali būti užtikrinami nustačius atitinkamą bendravimo su vaikais tvarką.

Šalių paaiškinimu ir išvadą teikiančios institucijos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bei jų nepilnamečiai vaikai šiuo metu faktiškai gyvena ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kuriame vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nutraukus santuoką, akivaizdu, kad šalys ateityje kartu nebegyvens, todėl atsakovas privalės pakeisti savo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su abiem tėvais, atsakovas nenurodo, kokiomis sąlygomis vaikai gyvens tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų tenkinti tokį jo prašymą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas pasirūpino vaikų gyvenimo sąlygomis (atitinkamu būstu) ateityje. Priešingai, duodamas paaiškinimus vaiko teisių apsaugos specialistams, atsakovas yra nurodęs, kad nutraukus santuoką, jis neketina likti gyventi Lietuvoje, kad išvyks gyventi ir dirbti į užsienį. Tokiu atveju, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iš dalies su juo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kaip bus užtikrintas abiejų vaikų bendravimas su tėvais, kokiomis sąlygomis vaikai gyvens dvejose skirtingose valstybėse ir kaip bus užtikrintas jų ugdymo procesas gyvenant skirtingose šalyse.

Papildomos Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados duomenimis nustatyta, kad skyriuje buvo išklausyta abiejų nepilnamečių vaikų nuomonė dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo. R. nurodė, kad norėtų gyventi kartu su abiem tėvais, ji negalinti pasirinkti vieno iš tėvų. B.nurodė nežinantis, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Vaikų teigimu, apie jiems svarbius dalykus jie gali pasikalbėti su abiem savo tėvais. Ieškovės paaiškinimu bei išvadą teikiančios institucijos duomenimis nustatyta, kad nors vaikų ryšys yra glaudus su abiem tėvais, šiuo metu vaikais labiau rūpinasi ir jiems gyvenamąją vietą užtikrina būtent ieškovė, kuri rūpinasi jų ugdymu, auklėjimu, sveikata, perka būtinus daiktus (maistą, drabužius, ugdymo priemones, vaistus ir pan.). Su atsakovu vaikai daugiau praleidžia laisvalaikį, jis vaikus nuveža į mokyklą ar vaikų darželį. Kaip jau minėta, duomenų apie tai, kokios būtų vaikų gyvenimo sąlygos, nustačius jų gyvenamąją vietą su atsakovu, byloje nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas sugebėtų užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas.

Aukščiau nurodytos aplinkybės, nepaneigiant ir to, kad vaikų ryšys su tėvu taip pat yra stiprus, teismui sudaro pagrindą spręsti, jog nepilnamečių vaikų nuolatinis buvimas su motina geriau užtikrins jų, kaip vaikų, interesus. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė kliūčių vaikų bendravimui su atsakovu nedaro ir žada ateityje nedaryti, išskyrus tai, kad prašo nustatyti tam tikrą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaikų interesus ir sudarytų geresnes sąlygas jiems gyventi sveikai, tinkamai vystytis ir pan. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečių R. R. ir B. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove E. R. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams R. R. ir B. R. materialinį išlaikymą mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Eur periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Nurodo, kad atsakovas paskutiniu metu prie nepilnamečių vaikų išlaikymo visiškai neprisideda, nors anksčiau kelis kartus yra davęs po 400 Eur. Atsakovas savo patikslintame atsiliepime dėl šio reikalavimo pasisakė, kad jis išlaikymą vaikams teikė ir teiks, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su kiekvienu iš tėvų (pusę mėnesio su tėvu ir pusę mėnesio su motina), kiekvienas iš tėvų vaikams skirtų išlaikymą tuo laikotarpiu, kai vaikai su juo gyventų. Dėl reikalavimo dydžio pasisakė, kad jis iš dalies nepagrįstas, nes per didelės išlaidos, skirtos vaistams ir papildams, gimtadieniams kirpyklai ir pan., drabužiams (nes drabužius iš užsienio atsiunčia jo motina). Apie savo galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, atsakovas nenurodė, bet duodamas paaiškinimus Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams jis buvo nurodęs, kad sutinka su ieškovės prašomo išlaikymo dydžiu.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktais bei VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba UAB „Ivaras“ ir Pabėgėlių priėmimo centre, jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis - apie 750 Eur. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį negyvenamųjų patalpų (automobilių dalių parduotuvės), esančių (duomenys neskelbtini), ir dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė ieškovė, iš nekilnojamojo turto nuomos ji papildomai kas mėnesį gauna apie 60-70 Eur pajamų. Ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė (kuri laikoma bendra sutuoktinių nuosavybe). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ir ateityje ketina gyventi jos motinai priklausančiame gyvenamajame name, todėl tikėtina, kad šalių nepilnamečiams vaikams atitinkamai papildomai tenka dalis namo priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų. Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikytinius byloje nėra. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ją papildomai materialiai remia ir padeda išlaikyti nepilnamečius vaikus jos mama, taip pat vaikams drabužių iš užsienio atsiunčia atsakovo mama.

Atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas teismui nepateikė. VSDFV duomenų bazėje informacijos apie atsakovo darbo vietą nėra, tačiau duodamas paaiškinimus Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams, atsakovas nurodė, kad jis veikia pagal verslo liudijimą (prekyba automobiliais), jo vidutinės mėnesio pajamos – apie 1000 Eur. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo garažą, esantį (duomenys neskelbtini)jo vardu yra registruota viena transporto priemonė (kuri laikoma bendra sutuoktinių nuosavybe). Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius ar turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl ieškovė ir atsakovas privalo teikti vienodą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, t. y. po 50 proc.

Įstatyme yra įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra ne kartą konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 ir 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė šioje byloje teikdama vaikų poreikių paskaičiavimą, nurodė, kad preliminari lėšų suma abejiems vaikams per mėnesį: maistas - 400,00 Eur; rūbai, avalynė - 60,00 Eur, ugdymo ir lavinimo priemonės - 60,00 Eur, kitos išlaidos (knygos, žurnalai ir pan.) - 30,00 Eur; vaistai, vitaminai - 60,00 Eur, higienos prekės - 50,00 Eur, kitos nenumatytos išlaidos (transporto išlaidos, kirpykla, siuvykla ir pan.) - 60,00 Eur; išlaidos laisvalaikiui (kinas, teatras, gimtadieniai ir pan.) - 100,00 Eur; išlaidos internetui, telefonui, kitos nenumatytos išlaidos - 20,00 Eur, iš viso - 800,00 Eur abejiems vaikams. Preliminariai kiekvieno iš vaikų išlaikymui skirtina materialinio išlaikymo suma per mėnesį vidutiniškai sudaro po 400,00 Eur. Atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodytos išlaidų sumos vaistams ir vitaminams (60 Eur), laisvalaikiui (100 Eur), kitos išlaidos (60 Eur) yra per didelės, tačiau nenurodė, kokios galimos ir (ar) faktinės šių grupių išlaidos yra. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad į išlaidų sąrašą ieškovė neįtraukė papildomų išlaidų vaikų būreliams, darželiui, vaikams tenkančios išlaidų dalies už komunalines paslaugas ir pan. Šiuo atveju ieškovės nurodyta vieno mėnesio vaikų poreikių dalis, tenkanti vienam iš tėvų vienam vaikui (200 Eur) atitinka nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 400 Eur, ½ dalį, todėl tokį išlaikymo dydį nebūtina pagrįsti objektyviais detaliais skaičiavimais ar įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtino 555 Eur dydžio minimaliąją mėnesinę algą (MMA), todėl ateityje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas bus net mažesnis už MMA ½ dalį. Augantiems mažamečiams vaikams būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų, be to įprasta, kad dalis prekių yra perkama turgavietėje. Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečių vaikų amžių ir jų poreikius bei interesus, į tai, kad atsakovas nepaneigė savo galimybės mokėti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikams, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra 400,00 Eur vienam vaikui, todėl yra pagrindas iš atsakovo L. R. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. R. ir B. R., kiekvienam po 200,00 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2017 m. lapkričio 16 d. iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei motinai E. R..

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Patikslintu ieškiniu atsakovė prašo nustatyti detalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nes ieškovės paaiškinimu, palikus neribotą atsakovo bendravimą su vaikais, jis gali piktnaudžiauti savo, kaip tėvo teisėmis ir daryti poveikį vaikams.

Šiuo sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Todėl nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti klausimus, kuriais tėvai nesutaria. Kiekvieno ginčo atveju galimi skirtingi nagrinėtinų klausimų aspektai, kuriuos iškelia patys tėvai, vaiko teisių apsaugos institucija.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl esant ginčui, teismas turi pareigą užtikrinti šio ryšio palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Vertinant vaiko interesus, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas galimai nuteikinėja dukrą prieš ieškovę nėra patvirtintos jokiais įrodymais, todėl šiuo atveju nėra pagrindo riboti maksimalaus tėvo bendravimo su vaikais. Kita vertus, atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad vaikai turi tam tikrą nusistovėjusį dienos rėžimą, bendravimo tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant ne į vieno iš tėvų maksimalias teises matytis su vaiku, bet išimtinai į vaikų interesus. Šiuo atveju ieškovė siūlo nustatyti vaikų bendravimą su tėvu ne tik savaitgaliais ir švenčių dienomis, bet ir darbo dienomis (trečiadienį). Tokia tvarka yra optimali ir geriausia, užtikrinanti vaikų teises ir jų bei tėvo teisėtus interesus, nes tokiu būdu vaikams bus užtikrinta būtina stabili namų aplinka bei dienos režimas. Vienas iš vaikų lanko mokyklą, kitas – ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu vieną darbo dieną per savaitę laikomas pakankamai optimaliu.

Tėvo bendravimas su vaikais atostogų ir švenčių laikotarpiais bei Tėvo dieną ir gimtadieniais nustatytinas atsižvelgiant į ieškovės siūlomas atsakovo bendravimo su vaikais sąlygas, kuriomis vaikų tėvui yra užtikrinamas bendravimas su vaikais kas antrą savaitgalį bei švenčių dienomis kas antri metai, taip pat užtikrinamas tėvo bendravimas su vaikais atsakovo gimimo bei Tėvo dienomis, ir vaikų atostogų laikotarpiu. Ieškovės siūlomos bendravimo sąlygos pakankamai užtikrina tėvo maksimalų bendravimą su vaikais, nepažeidžia šalių ir nepilnamečių vaikų interesų, siūlomoje bendravimo tvarkoje yra išlaikytas abiejų šalių interesų balansas vaikų atžvilgiu. Atsakovas savo individualių bendravimo sąlygų nepasiūlė, nurodė, kad jis pageidauja su vaikais bendrauti kiekvieną dieną, nes jis vaikus veža į ugdymo įstaigas ir pasiima iš jų. Tokie atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais, nes atsakovas turi galimybę su vaikais bendrauti kiekvieną dieną kol kartu su jais ir ieškove gyvena, tačiau ateityje šalys kartu negyvens, dėl ko abejotina, ar atsakovas turės tokią pačią galimybę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną ir vežti juos į ugdymo įstaigas. Be to byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima spręsti, kad ieškovė pati negalės užtikrinti vaikų nuvežimą į ugdymo įstaigas ir paėmimą iš jų. Taip pat pažymėtina, kad esant šalių susitarimui, ši tvarka gali būti tikslinama atsižvelgiant į kiekvienos iš šalių bei vaikų dienos rėžimą ir pan.

Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaiko interesus ir siekdamas atitinkamai užtikrinti vieno iš tėvų teises bendrauti su vaikais pagal nustatytą tvarką, daro išvadą, kad yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgiant į ieškovės siūlymas bendravimo sąlygas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Šioje byloje ieškovė, prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą, neprašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Viešųjų registrų duomenimis bei ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad šalys, gyvendami santuokoje įgijo: transporto priemonę LEXUS, IS 250, (duomenys neskelbtini)- 5000 Eur vertės, registruotą ieškovės vardu; transporto priemonę MITSUBISHI, LANCER, (duomenys neskelbtini)- 5000,00 Eur vertės, registruota atsakovo vardu; buitinę techniką: televizorių - 200,00 Eur vertės, skalbimo mašiną - 200,00 Eur vertės, kaitlentę - 100,00 Eur vertės, šaldytuvą - 400,00 Eur vertės. Bendra santuokoje įgyto dalintino turto vertė – 10 900 Eur. Tarp šalių ginčo dėl aukščiau nurodyto dalijamo turto įvertinimo ar jo sudėties nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį negyvenamųjų patalpų (automobilių dalių parduotuvės), esančių (duomenys neskelbtini), ir dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas - garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Šie nekilnojamieji daiktai įgyti iki šalių santuokos sudarymo ir (arba) dovanojimo sutarties pagrindu, todėl laikytini kiekvieno iš sutuoktinių (kurio vardu registruotas daiktas) asmeniniu turtu, kuris nutraukiant šalių santuoką į sutuoktinių bendrą dalintiną turtą neįtraukiamas.

Ieškovė prašo padalinti aukščiau nurodytą sutuoktinių bendrą turtą taip: priteisti ieškovei jos vardu registruotą transporto priemonę LEXUS, IS 250, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiant 2500 Eur dydžio piniginę kompensaciją, o atsakovui priteisti jo vardu registruotą transporto priemonę MITSUBISHI, LANCER, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 2500 Eur dydžio piniginę kompensaciją; santuokoje įgytą buitinę techniką priteisti ieškovės naudai, o iš ieškovės atsakovui priteisti 450 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę šių daiktų dalį. Atsakovas sutinka, kad kiekvienam iš sutuoktinių būtų priteistas tas turtas, kurio vardu jis yra registruotas viešuosiuose registruose. Dėl dalijamos buitinės technikos atsakovas nepasisako.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tik jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šiuo atveju šalims yra išaiškintina, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, visų pirma yra nustatomas visas bendras sutuoktinių turtas ir sudaromas kompensacijų balanas (CK 3.118 straipsnis, todėl kompensacija už kiekvieną dalijamą daiktą, kaip nurodo ieškovė savo ieškinyje, neskaičiuojama. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, į tai, kad atsakovas esminių prieštaravimų dėl dalijamų daiktų vertės ir sudėties nepareiškė, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra tenkinamas ir po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisiamas šis turtas: transporto priemonė LEXUS, IS 250, (duomenys neskelbtini)- 5000 Eur vertės, buitinė technika: televizorius - 200,00 Eur vertės, skalbimo mašina - 200,00 Eur vertės, kaitlentė - 100,00 Eur vertės, šaldytuvas - 400,00 Eur vertės. Iš viso ieškovei priteistina turto už 5 900 Eur. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė MITSUBISHI, LANCER, (duomenys neskelbtini)- 5000,00 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovei priteisiama natūra didesnė turto dalis, iš ieškovės atsakovui priteistina 450 Eur dydžio piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovas savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė nepagrįstai į dalintiną turtą neįtraukė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šalys šiuo metu gyvena ir kuris buvo pastatytas ir įrengtas šalims gyvenant santuokoje iš šalių bendrų lėšų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra valdomas ieškovės motinos A. S. asmeninės nuosavybės teise. Namas pastatytas A. S. priklausančiame žemės sklype, jo statyba užbaigta 2014 metais. Atsižvelgiant į viešojo registro duomenis, šis gyvenamasis namas negali būti laikomas šalių bendra nuosavybe, nes kitas asmuo yra įregistravęs savo daiktines teises šio daikto atžvilgiu, o įrašyti į viešą registrą duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas neginčija namo savininkės A. S. teisių į gyvenamąjį namą, todėl šis namas nelaikytinas šalių bendru turtu ir įtraukti šį daiktą į sutuoktinių dalintino turto sąrašą nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovui išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu trečiojo asmens namo statybai ir (ar) jo įrengimui buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos ar bendros sutuoktinių lėšos, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kuris nesusijęs su sutuoktinių bendro turto padalijimu, gali būti pareikštas pagal bendrąsias ginčų nagrinėjimo taisykles kitoje civilinėje byloje, nes santuokos nutraukimo bylose tokius reikalavimus kelti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 383 straipsnis.).

Ieškovė nurodė, kad nutraukiant santuoką jai žinomų bendrų sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorių nėra, todėl prievolių padalijimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Ieškovė prašo nutraukus šalių santuoką palikti abejiems sutuoktiniams santuokines pavardes (R. ir R.), o atsakovas nesutinka ir prašo ieškovei grąžinti jos ikisantuokinę pavardę „S.“. Įstatymas numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, o jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnis). Šiuo atveju pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai turi du bendrus vaikus, ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „R.“, o atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė „R.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 198,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1193,00 Eur teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidų ir 100 Eur kitų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui per antstolį, iš viso – 1 491,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteistina 5,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270, 282 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 32), tarp L. R., gim. (duomenys neskelbtini)Jonavoje, a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R. (iki santuokos - Skiparytė), gim. (duomenys neskelbtini)Jonavoje, a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę „R.“, moteriai palikti santuokinę pavardę „R.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. R., gim. (duomenys neskelbtini)., ir B. R., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina E. R. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. R., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 200,00 Eur (du šimtus eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki R. R. ir B. R. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise vaikų įstatyminiam atstovui – motinai E. R..

Nustatyti atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. R., (duomenys neskelbtini) tvarką:

3) L. R. bendrauja su vaikais kiekvienų kalendorinių metų sausio 9 d. (atsakovo gimimo dieną), 10.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą (jei nurodyta diena sutampa su savaitgaliu ir/ar nedarbo diena), arba vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigų (iš darželio, mokyklos, papildomo ugdymo įstaigos - jei nurodyta diena sutampa su darbo diena) bei grąžinant vaikus tos pačios dienos 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

4) L. R. su vaikais bendrauja Šv. Kalėdų laikotarpiu: kiekvienais poriniais kalendoriniais metais (pradedant skaičiuoti nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos) Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 dieną) 10.00 val. R. R. ir B. R. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 dieną) 20.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais išimtinė bendravimo su valkais teisė nurodytu laikotarpiu suteikiama ieškovei E. R.;

5) L. R. su vaikais bendrauja Šv. Velykų laikotarpiu: kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais (pradedant skaičiuoti nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos) Šv. Velykų pirmąją dieną 10.00 val. R. R. ir B. R. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir Šv. Velykų antrąją dieną 20.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais išimtinė bendravimo su vaikais teisė nurodytu laikotarpiu suteikiama ieškovei E. R.;

6) kiekvienų kalendorinių metų savaitgalį, kuomet švenčiama Tėvo diena (pirmasis birželio mėnesio sekmadienis) atsakovas L. R. bendrauja su vaikais nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto grafiko, paimant R. R. ir B. R. iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties sekmadienio 20.00 val. Nepaisant nustatyto grafiko, Motinos dieną (pirmąjį gegužes sekmadienį) išimtinė bendravimo su vaikais teisė suteikiama ieškovei E. R.;

7) nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto grafiko, kiekvienų kalendorinių metų vasario 28 dieną ir vasario 29 dieną (ieškovės gimimo dieną) išimtinė bendravimo su vaikais teisė suteikiama ieškovei E. R.;

8) nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto grafiko, L. R. su vaikais bendrauja kiekvienų porinių kalendorinių metų (pradedant skaičiuoti nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos) rugpjūčio 17 dieną ir gegužės 14 dieną (vaikų gimimo dienomis) pasiimant vaikus 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą (jei nurodyta diena sutampa su savaitgaliu ir/ar nedarbo diena), arba vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigų (iš darželio, mokyklos, papildomo ugdymo įstaigos - jei nurodyta diena sutampa su darbo diena) bei grąžinant vaikus tos pačios dienos 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais išimtinė bendravimo su vaikais teisė nurodytu laikotarpiu suteikiama ieškovei E. R.;

9) L. R. su vaikais bendrauja vasaros atostogų laikotarpiu: tuo atveju, jei atsakovas L. R. ieškovę E. R. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų telefonu/SMS žinute/el. paštu informuoja apie suplanuotą kelionę (datą ir laiką) į užsienį su vaikais, atsakovas L. R. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį, pirmąją vaikų vasaros atostogų dieną 10.00 val. pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos ir paskutiniąją (30-ąją) atostogų dieną 20.00 val. grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei L. R. ieškovės E. R. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų telefonu/SMS žinute/el. paštu neinformuoja apie suplanuotą kelionę (datą ir laiką) į užsienį su vaikais, vasaros atostogų laiku atsakovas su vaikais bendrauja tokia tvarka: kiekvienais kalendoriniais metais liepos 1-ąją dieną 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir liepos 14-ąją dieną 20.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą bei rugpjūčio 1-ąją dieną 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir rugpjūčio 14-ąją dieną 20.00 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą;

11) bendravimo su vaikais metu atsakovas L. R. užtikrina jų dalyvavimą pamokose, popamokinėje veikloje, renginiuose, kuriuose jie turi dalyvauti;

12) L. R. įsipareigoja informuoti (SMS žinute, el. paštu, ar telefonu) ieškovę E. R. apie pasikeitusius kontaktinius duomenis;

13) dėl objektyvių priežasčių atsakovui L. R. negalint bendrauti su vaikais numatytu laiku, atsakovas L. R. per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš 24 val., iki numatomo bendravimo laiko pradžios, privalo, telefonu ar SMS žinute informuoti ieškovę E. R. apie pasikeitusią bendravimo situaciją;

Priteisti ieškovei E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) natūra asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę LEXUS, IS 250, (duomenys neskelbtini)- 5000 Eur vertės.

Priteisti ieškovei E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) natūra šalių santuokoje įgytą buitinę techniką: televizorių - 200,00 Eur vertės, skalbimo mašiną - 200,00 Eur vertės, kaitlentę - 100,00 Eur vertės, šaldytuvą - 400,00 Eur vertės, iš viso daiktų už 900,00 Eur.

Priteisti atsakovui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) natūra asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę MITSUBISHI, LANCER, (duomenys neskelbtini)- 5000,00 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovės E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę dalinamo bendro turto dalį.

Priteisti iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 491,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,83 Eur (penkis eurus 83 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas: 5660).

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimą ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė