- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- II-926-1129/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00694-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 17.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo A. A. atstovui advokatui V. A. (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atstovo advokato V. A. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. D. 2024 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A(duomenys neskelbtini) specialistės R. D. 2024 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 50 Eur bauda. A. A. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 28 d. 10.34 val., adresu (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje – ant šaligatvio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, XVII skyriaus patvirtintų (duomenys neskelbtini) 5 papunkčio reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarė nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
A. A. ir jo atstovas skundu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašo nutarimą panaikinti bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodo, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame pareiškėjui buvo reiškiami tie patys kaltinimai kaip ir skundžiamame nutarime, kad A. A. 2024 m. gegužės 28 d. 10.34 val. vairuodamas transporto priemonę HMW, valstybinis (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, ant šaligatvio, tuo pažeidė galiojančių (duomenys neskelbtini) papunkčio reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė nusižengimą, kuris yra numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėjo, kad iš Institucijos nutarimo turinio nėra pakankamai aiški kaltinimo esmė, todėl pažeidžiama pareiškėjo teisė į gynybą. Nutarime įvardijama pažeidimo padarymo laikas ir vieta 2024 m. gegužės 28 d. 10.34 val. adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodyta konkreti veika (veikimas, neveikimas), kuria neva pasireiškė neteisėti veiksmai, nenurodyta, kokiu būdu, kas ir kokiomis priemonėmis užfiksavo nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, pareiškėjas mano, kad pareiškėjo veikoje nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.
Institucija atsiliepimu prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundas turėtų būti netenkintas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Institucija nurodė, kad 2024 m. gegužės 28 d. Institucijos vyriausiasis specialistas J. K. nuotraukomis (b. l. 11) užfiksavo, kad transporto priemonė registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – ant šaligatvio. Vyr. spec. J. K. atliekamo tyrimo metu buvo nustatyta tai, kad transporto priemonės BMW registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas) yra A. A., kuriam vyr. spec. J. K. už padarytą administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, o būtent už tai, jog jis pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 XVII skyriaus 150.5 papunkčio reikalavimus, 2024 m gegužės 31 d., surašė administracinio nusižengimo protokolą (duomenys neskelbtini) su nurodymu, kuriame vadovaujantis ANK 417 straipsnio 2 dalimi siūloma sumokėti 15 eurų baudą bei pranešimą (duomenys neskelbtini), kuriuos abu kartu išsiuntė elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) (pristatyta 2024 m. birželio 3 d. 08.48 val. (b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki 2024 m. birželio 30 d. nesumokėjo siūlytos sumokėti minimalios 15 eurų baudos ir nepateikė pranešimo kad šį pažeidimą padarė kitas asmuo, 2024 m. liepos 11 d. buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pareiškėjui išsiųstas 2024 m. liepos 11 d. 15 val. 24 min. el. paštu (duomenys neskelbtini) (pristatytas 2024 m. liepos 11 d. 15.24 val. (b. l. 4).
Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad nėra ginčo dėl procesinių dokumentų įteikimo ir į tai, kad pareiškėjas iš esmės neneigia faktinių aplinkybių, jog 2024 m. gegužės 28 d. jam priklausanti transporto priemonė, BMW registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo KET draudžiamoje vietoje ant šaligatvio (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas įsitikinęs, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, neišsamiai, remtasi galimai neteisėtai rinktais įrodomais bei iš nutarimo turinio nėra aiški kaltinimo esmė.
Pažymėjo, kad skunde teigiama, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, t. y. skunde teigiama, kad Institucija neįsitikino, kas nurodytu laiku buvo transporto priemonės savininkas (valdytojas). Šį skundo motyvą paneigia Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys iš kurių matyti, jog pažeidimo datai, automobilio savininkas valdytojas buvo pareiškėjas. Pareiškėjui buvo siųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame nurodyta, jeigu nusižengimą padarė kitas asmuo (administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje), vykdydamas ANK 611 straipsnio reikalavimus, <...> 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282, 414 straipsniuose, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 424 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse, 432 straipsnyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui), o jei transporto priemonės savininkas (valdytojas) juridinis asmuo, dėl ANK 463 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal ANK 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas juridinio asmens vadovui. Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą <...>, privalo tokią informaciją pateikti už administracinio nusižengimo tyrimą atsakingai institucijai, laiku nepateikus informacijos yra numatyta atsakomybė ANK 431 straipsnyje. Pareiškėjas turi pareigą pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b. l. 9).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir pareikalavus pareigūnui apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-495/2023).
Administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis transporto priemonės savininkas yra pareiškėjas, todėl akivaizdu, jog informacija apie padarytą nusižengimą ir apie pareigą pranešti apie padarytą nusižengimą bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu teisėtai ir pagrįstai buvo siunčiama pareiškėjui. Konkrečių aplinkybių, jog automobilį BMW valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 28 d. 10.34 val. vairavo (valdė) kitas asmuo ir koks asmuo, per įstatyme numatytą terminą pareiškėjas nenurodė, todėl spręsti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo (valdė) kitas asmuo, Institucija neturėjo pagrindo.
Skunde akcentuojama, kad pareiškėjo įsitikinimu byloje nėra nurodyta, kokiu būdu, kas ir kokiomis priemonėmis užfiksavo patį nusižengimą. Institucija atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis, esminis faktorius yra transporto priemonės, kuri laikoma didesnio pavojaus šaltiniu, valstybinis numeris, kuriuo remiantis nustatomas transporto priemonės savininkas (valdytojas), o ne kas, kokiomis priemonėmis fiksavo patį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) vyr. spec. J. K., fiksavo foto nuotraukomis transporto priemonę stovinčią ant šaligatvio. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme šaligatvis apibrėžiamas kaip kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudrumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad foto nuotraukomis fiksuota ant šaligatvio stovinti transporto priemonė, BMW valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui. 2024 m. gegužės 31 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu išsiųstas registruose nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini).
Institucija pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neneigė pastatęs automobilį nutarime administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku ir vietoje.
Pagal ANK 610 straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Pažymėtina, kad Pareiškėjas iki 2024 m. birželio 30 d. nesumokėjo siūlomos sumokėti minimalios 15 eurų baudos.
ANK 609 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuomet, kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.
ANK 616 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje išdėstytos protokole. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole buvo išaiškintos teisinės pasekmės dėl nustatytu laiku neįvykdyto nurodymo bei nurodymo neįvykdymo atveju nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Iki protokole nustatyto laiko, t. y. iki 2024 m. birželio 30 d. pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė į numatytą bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, surengti žodinio bylos nagrinėjimo neprašė, visas galimybes turėjo tačiau jomis nepasinaudojo.
Skundžiamas nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nenustačius lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių pareiškėjui paskirta įstatymo numatyta mažesnė nei baudos vidurkį atitinkanti 50 eurų bauda, todėl nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o administracinio nusižengimo teiseną atlikusio ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusio pareigūno išvados nėra paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims, ar jų prieštaringumą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovo advokato V. A. skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir prašė nutarimą panaikinti bei administracinę teiseną A. A. atžvilgiu nutraukti.
Institucijos atstovė prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais. Pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktu įrodymu visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, o manymas, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakankamas kaltei pagrįsti.
Teismas, įvertinęs skundo motyvus, atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovą, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinktus, teisme pateiktus duomenis, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį už tai, kad 2024 m. gegužės 28 d. pastatė ir laikė transporto priemonę BMW registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje ant šaligatvio, tuo pažeidė ((duomenys neskelbtini)
ANK 417 straipsnio norma yra blanketinė – nurodo, kad konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklių, t. y. pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas šių taisyklių pažeidimą. Šiuo atveju, asmuo, padarydamas administracinį nusižengimą, nesilaikė teisės normų, įtvirtintų KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 XVII skyriaus 150.5 papunkčio sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 ir 617 straipsniuose nurodytų aplinkybių.
(duomenys neskelbtini) punkte apibrėžta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Pagal KET 5 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o vienas esminių teisės sistemos principų – ignorantia juris non exusat (liet. įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės). Draudimą stovėti paprastai žymi ne tik draudžiamieji kelio ženklai, bet ir pati vieta. Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais, kad minėtoje vietoje pastatyti kelio ženklai nedraudė jam pastatyti automobilį. Šiame kontekste Institucija pagrįstai akcentuoja, jog draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir bendrosios KET nuostatos(duomenys neskelbtini)punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai nėra statomi kiekvienu atveju.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje nustatyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 21, administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 12-14) matyti, kad pareiškėjo transporto priemonė stovi ant trinkelių grindinio, išskirtinai atskirto nuo asfaltuotos leidžiamos stovėjimo zonos borteliu, o trinkelių grindinys tęsiasi iki pėsčiųjų perėjos ir už jos, todėl akivaizdu, kad bortelis, nors ir nėra ženkliai aukštesnis už važiuojamąją dalį, žymi kelio važiuojamosios dalies, o šiuo atveju ir leidžiamos zonos stovėti ar sustoti transporto priemonėms pabaigą.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su skundžiamu nutarimu nurodydamas, kad byloje nėra nurodyta, kokiu būdu, kas ir kokiomis priemonėmis užfiksavo patį nusižengimą, tačiau nagrinėjamu atveju Institucijos atstovė patvirtino, kad būtent Institucijos pareigūnas pats nuotraukomis fiksavo transporto priemonę. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nuotraukomis fiksuota ant šaligatvio stovinti transporto priemonė – automobilis BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui. 2024 m. gegužės 31 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu išsiųstas registruose nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog A. A. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo A. A. atstovo advokato V. A. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiai institucijai.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.