- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-04
- Bylos Nr.
- e1-957-1021/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35012-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.14Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolės) prokurorės Agnės Žaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – išsiskyręs, nedirbantis, anksčiau teismo teistas, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme (bausmę atlikęs 2023 m. rugsėjo28 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būtent, 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 22.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje trenkė savo broliui A. B. medine lazda į galvos sritį, dėl ko A. B. patyrė sužalojimus galvos srityje, tokiais savo veiksmais sukeldamas savo šeimos nariui A. B. fizinį skausmą, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. B. savo kaltės nepripažįsta, jis paaiškino, kad su broliu A. B. gyvena dviese adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau jų motinai priklausančiuose namuose. Jo ir brolio santykiai blogi. Visada pykstasi, ypač kai A. būna neblaivus, o tai būna praktiškai visada. Jis pats alkoholiu stengiasi nepiktnaudžiauti, kadangi yra patyręs insultą ir vartoja vaistus. Tačiau kai vartoja alkoholį, jį vartoja dažniausiai ne su A.. Prieš keturis mėnesius buvo išvažiavęs į Vokietiją dirbti, bet ten vėl patyrė insultą ir visai neseniai grįžo į Lietuvą. Kol A. blaivus, viskas su juo gerai, jie nesipyksta, bet kai išgeria, prasideda nesutarimai. Taip buvo ir 2024 m. rugsėjo 7 d. vakare, kelinta tai buvo valanda, nežino, pas jį atėjo draugas E., pavardės tiksliai nežino. A. nebuvo namuose, kažkur buvo išėjęs gerti. Su E. gėrė alų. Jautėsi neblaivus, nes po insulto jam dažnai svaigsta galva. Jam ir E. begeriant alų, namo parėjo A.. Jis atėjo į kambarį, kur buvo su draugu. Pamatė, kad A. galva kruvina. Jis prisėdo šalia E.. Jis liepė A. eiti nusiprausti, kad neiškruvintų jam lovos. Jis išėjo ir visai netrukus atvažiavo policija ir jį sulaikė. A. nemušė, su niekuo jam netrenkė.
Nors kaltinamasis G. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys duomenys:
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Vilkaviškio RPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D. D. gautas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 22.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje G. B. (1.95 prom. neblaivumas) ir E. U. (akivaizdžiai neblaivus) vartojo alkoholinius gėrimus. Tame pačiame name gyvenantis A. B. (2.43 prom. neblaivumas) iš koridoriaus pusės atidarė kambario duris, kur vyko išgertuvės, tuo metu G. B. galimai trenkė A. B. medine lazda į galvos sritį, ko pasekoje A. B. patyrė sužalojimus galvos srityje. Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) medikai, apžiūrėję A. B., paliko jį gydytis namuose. G. B. sulaikytas bei pristatytas į Marijampolės AVPK laikino sulaikymo patalpas.
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta: galvoje. A. B. paaiškino, kad 22.20 val. brolis G. B. trenkė į galvą neaiškiu daiktu, dėl ko pradėjo kraujuoti, jautė fizinį skausmą.
Pranešimo Bendrajam pagalbos centrui stenogramoje užfiksuota, kad asmuo praneša, jog brolis praskėlė galvą, durniuoja, prieš dvi minutes, bėga kraujas iš galvos. Pranešimas gautas 2024 m. rugsėjo 7 d., 22.15 val.
GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pagalba atvyko 2024 m. rugsėjo 7 d., 22.38 val., A. B. konstatuota dešinėje viršugalvio pusėje nežymiai kraujuojanti mušta apie 4 cm žaizda.
2024 m. rugsėjo 7 d., 22.50 val. – 23.05 val., atliktos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, dešinėje kambario pusėje matomas stalas su raudonos spalvos staltiese. Ant stalo alkoholinio gėrimo butelis, oranžinės spalvos puodelis, stiklinė, skardinė su joje esančiomis nuorūkomis, cigarečių pakeliai. Tiesiai kambaryje rudos spalvos „L“ formos sofa. Tarp sofos ir stalo, kairėje pusėje medinė lazda, su juoda rankena. Medinė lazda yra daiktas, su kuriuo galimai buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam. Ant sofos baltos spalvos pagalvė, mėlynos spalvos užklota, ant kurio rudos spalvos dėmės.
2024 m. rugsėjo 8 d., 00.10-00.15 val., asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint A. B. nustatyta, jog galvos sritis sutvarstyta, ant skruosto ir ant kaklo matomas raudonos spalvos skystis, galimai, kraujas. Detaliau apžiūrėti sužalojimus dėl sutvarstytos galvos nebuvo galimybės.
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vietoje paimta lazda. Medinė rudos spalvos lazda su juoda rankena. Bendras lazdos ilgis yra 70 cm. Lazda yra truputį lenkta. Lazdos viename gale yra pritvirtinta plastikinė juodos spalvos rankena su medžiagine kilpa rankai įdėti. Kitas lazdos galas matyti aplipęs smulkiais plaukais bei keliais ilgesniais plaukais.
Policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuota, kad pareigūnai atvyksta į gyvenamąjį namą. Viename kambaryje ant lovos randa sėdinčius vyriškius. Jų paklausus, kas nutiko, vienas iš vyriškių atsako, kad nieko. Jis rūko ir sako, kad su draugu geria alų. Iš elgesio matosi, kad abu vyriškiai yra neblaivūs. Pareigūnė, nuėjusi į virtuvę, randa kitą vyriškį, kuris sėdi vienas, jo galva matosi kruvina. Vyriškis sako, kad brolis jam sudavė su beisbolke per galvą už be reikalą. Sako, kad brolis visada yra agresyvus ir kelia konfliktus, sako nori, kad brolis būtų iškeldintas. Pareigūnė liepia jam laukti, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba. Kitame kambaryje sėdintis, kaip suprantama, nukentėjusiojo brolis, kuris mūvi tik apatinius rūbus, sako, kad niekur broliui netrenkė ir nieko jam nedarė. Pareigūnė klausia, iš kur jis susižalojo. Jis atsako, kad kas jį žino, kur jis girtas susižalojo. Asmuo prisistato G. B., gimusiu (duomenys neskelbtini). Pareigūnė klausia, kokia draugo pavardė. G. B. atsako, kad pavardės nežino, žino tik kad jo vardas E.. Pareigūnė paklausia G. B., ar jis negirdėjo, kad brolis būtų kur nors kritęs, susižeidęs. G. B. kelias sekundes pagalvojęs atsakė, kad jis tyliai kalbėjo su draugu ir girdėjo „bum“ kažkur, bet nei vienas nėjo žiūrėti. Sako, kad brolis kaime prisigeria, kažkur apsiverčia ir po to grįžta kraujuotas. Pareigūnai G. B. palieka tarnybiniame automobilyje ir sugrįžta į namą. Name klausinėja ten buvusį sugėrovą, kuris pasivadina E. U.. Jis pasako, kad nieko nematė, nes tuo metu buvo išėjęs alaus parsinešti. Sako, kad išeidamas brolius paliko dviese, viename kambaryje, o grįžęs rado jau vieną sužalotą. Sako, kad broliai jau daug metų konfliktuoja tarpusavyje. Medikai apžiūri sužalotą asmenį, sako, kad yra žaizda ir reikėtų važiuoti į Vilkaviškio ligoninės Priėmimo skyrių, tačiau nukentėjusysis atsisako. Automobilyje sėdintis G. B. pradeda daužyti grotas, prašo išleisti, nes jam koją skauda, pradeda keiktis, pareigūnei sako „tu rimtai durna, ar kas tau yr“.
2024 m. rugsėjo 8 d. nukentėjusysis A. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo tėvams anksčiau priklausiusiuose namuose kartu su broliu G. B.. Namuose gyvena dviese. Su G. nesutaria, nes jis labai konfliktiškas žmogus. Kaime niekas su juo nenori bendrauti. G. linkęs būti agresyvus, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, alkoholį dažnai vartoja ir pats. Alkoholį jie vartoja tai kartu, tai atskirai, visaip būna. Anksčiau buvę tarp jų smurto artimoje aplinkoje atvejų, G. prieš jį naudojo fizinį smurtą, buvo dėl to pradėta ikiteisminių tyrimų, G. buvo probuojamas. G. tiek būdamas blaivus, tiek neblaivus būna konfliktiškas ir mėgsta naudoti fizinį smurtą. G. keturiems mėnesiams buvo išvažiavęs į Vokietiją dirbti, bet tik nuvažiavusiam jį ištiko insultas ir G. liko suparalyžiuotas, t. y,. jis nelabai gali valdyti kairę pusę, tačiau tai jo nestabdo naudoti fizinį smurtą. G. grįžęs į Lietuvą visai neseniai. Namuose jis vėl gėrė alkoholį, t. y., alų. Iš pradžių gėrė kartu, buvo ir jų bendras draugas E. U.. Po kurio laiko jis nuėjo į savo kambarį ir paliko juos du toliau gerti alų. Tada kelinta valanda tai buvo, jis nepamena, nes buvo ir pats neblaivus ir matė, kad E. ir G. taip pat buvo neblaivūs, jis vėl grįžo į kambarį, kur jie gėrė alų. Jis pradėjo kalbėti su E. apie buvusį darbą, o G. tikriausiai buvo neįdomu, nes jis pasakė, kad jam apie darbus kalbėt ir klausyt neįdomu. G. tuo metu sėdėjo ant sofos, ir nepastebėjo, kai iš kažkur išsitraukė kažkokį kietą daiktą, jis tuo metu stovėjo. Pajuto vieną smūgį jam į galvą ir fizinį skausmą. Sąmonės praradęs nebuvo. Tik vėliau sužinojo, kad brolis jam trenkė medine lazda. Jis tebejausdamas skausmą išėjo į lauką, pats išsikvietė pagalbą ir šios laukė ant gatvės, nėjo į namus. Po to, kai atvažiavo policija, jis grįžo į namus. Buvo atvykę ir medikai, po kurių apžiūros jis nesutiko vykti į Vilkaviškio priėmimo skyrių, liko gydytis namuose. Su broliu taikytis nežada, nes jau ne pirmas kartas, kai šis naudoja fizinį smurtą prieš jį.
2024 m. rugsėjo 24 d. papildomai apklausiamas nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis su broliu G. nesusitaikė, po įvykio jis pas jį net atėjęs nebuvo. Jis gyvena viename namo gale, o brolis kitame namo gale. Jie visiškai nebendrauja. Jis jo neatsiprašė. Muša jį jau ne pirmą kartą, girtas jis būna agresyvus. Praeitus kartus jis jam atleido, o, be to, bylos buvo nutrauktos, motyvuojant ir tuo, kad nebuvo liudininkų. Šį kartą viską matė E. U., kuris vartojo alkoholį. Galvoje randas dėl skilusios galvos po smūgio jam yra lig šiol. Iš kur brolis turi tokią lazdą, kuria sudavė jam į galvą, jis nežino, gal pasigamino jį mušti. Jie jokių gyvulių nelaiko, jis net nežino, kam jam tokia lazda iš viso reikalinga. Nors brolis yra ir po insulto ir sunkiai valdo vieną pusę kūno, lyg tai dešinę, net tiksliai nežino, tačiau vis tiek yra agresyvus. Jis nenori reikšti jokio civilinio ieškinio byloje, tačiau nori, kad brolis būtų nubaustas pagal įstatymą. Jeigu brolis ir sako, kad jo nemušė, tai jis meluoja, tiesiog norėdamas išsisukti. Be to, jis brolio ir bijo, nes jis jam gali kerštauti už šią bylą. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Įvykio metu jautė fizinį skausmą, o, kaip minėjo, randas galvoje yra ir šiai dienai.
2024 m. rugsėjo 8 d. liudytojas E. U. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. vakare, kelinta tai buvo valanda, nepamena, atėjo į svečius pas A. B. ir G. B., jie broliai, adresu (duomenys neskelbtini). Kai atėjo pas juos, sėdėjo su G. namuose ir gėrė alų. Buvo neblaivus, G. taip pat buvo neblaivus, tuo metu A. namuose nebuvo, tačiau po kurio laiko šis sugrįžo. G. pasišaukė A. į kambarį, kur jie buvo kartu. Kartu gėrė toliau alų. Tada tarp A. ir G. įvyko žodinis konfliktas, o dėl ko, jis nepamena. Pamena, kad konflikto metu G. pasiėmė iš kambario kampe buvusią medinę lazdą ir vieną kartą, bet stipriai trenkė A. į galvą. Pamatė, kai A. galva pradėjo kraujuoti. G. raminti nebandė, nes pats bijojo. Iš karto po smūgio A. išėjo į lauką ir, kiek žino, išsikvietė pagalbą. G. labai konfliktiškas žmogus, jis jo bijo, nes jis visada ieško kaip prisikabinti prie žmogaus. Toks jis būna būdamas neblaivus, tačiau blaivus būna taip pat nedažnai. G. ir prieš jį yra naudojęs fizinį smurtą ir ne vieną kartą, bet į policiją dėl to nesikreipė. Taip pat žino ir yra matęs, kai ne vieną kartą ir anksčiau G. smurtavo prieš A..
Šie vieni kitus papildantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, vieni kitiems neprieštarauja, jais nėra priežasties netikėti. Nenustatyta, kad jie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl anksčiau nurodyti duomenys laikytini kaltinamojo G. B. kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta ir teigia, kad jo brolis pats kažkur galėjo susižaloti, tokių jo parodymų jokie kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina. Vertinant kaltinamojo parodymus, atsižvelgtina į tai, kad asmuo buvo neblaivus, praeityje teistas už analogiškų veikų padarymą, nors kaltės nepripažįsta, tačiau sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamojo kaltės nepripažinimas ir nurodydamas, kad nukentėjusysis pats susižalojo, vertintinas kaip siekis išvengti bausmės. Vertinant nukentėjusio parodymus, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis, nors įvykio metu neblaivus, tačiau jo parodymai nuoseklūs, patvirtinantys ir papildantys vieni kitus, juos patvirtina ir tai, kad jis iš karto po įvykusio įvykio paskambino ir apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui, atvykus medicinos darbuotojams užfiksuoti galimi smurto požymiai, kurie užfiksuoti ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir asmens apžiūros protokole, pareigūnų kūno kamerų apžiūros metu. Ištyręs, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad G. B. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui (broliui) fizinį skausmą.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos duomenis, konstatuojama, kad kaltinamojo G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – jis sukėlė savo šeimos nariui (broliui) fizinį; byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl jis pripažįstamas kaltu ir jam skiriama bausmė.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, t. y., sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Prokurorė pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo kaltinamajam G. B. skirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamasis G. B. su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam G. B., atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis G. B. padarė tyčinį baigtinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (kaltinamasis G. B. teistas, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs). Kaltinamasis G. B. ir anksčiau yra teistas už nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai padarymą (Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį).
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas nemato pagrindo nesutikti su prokurorės siūloma bausme – 9 mėnesių laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kuri atitinka kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei neprieštarauja teisingumo principui, ir ją skiria (BK 48 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu į bausmės laiką įskaitytinas G. B. lakinamajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 7 d., 23.10 val., iki 2024 m. rugsėjo 8 d., 9.19 val. (2 dienas), ir laikyti, kad atliktos bausmės dalis yra 4 dienos laisvės apribojimo (BK 66 straipsnis).
BK 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Viena iš įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas). BK 72¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybę, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, G. B. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas visą bausmės atlikimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiojo A. B. daugiau nei 5 metrų atstumu ir nesilankyti jo gyvenamojoje namo dalyje, t. y., jo kambaryje.
Kaltinamajam G. B. Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK Reagavimo skyriaus tyrėjos L. G. 2024 m. rugsėjo 8 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – lazdą, saugomą Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Proceso išlaidų byloje nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66, 94, 139, 420-421 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 7 d., 23.10 val., iki 2024 m. rugsėjo 8 d., 9.19 val., jį prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Paskirti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą visą bausmės atlikimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiojo A. B. daugiau nei 5 metrų atstumu ir nesilankyti jo gyvenamojoje namo dalyje, t. y., jo kambaryje.
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – lazdą, saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti kaip menkavertį.
Išaiškinti G. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.