Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Z. R. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010, iškeltoje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams Z. R. ir D. D. dėl vaiko grąžinimo iš giminaičių ir atsakovų Z. R. ir D. D. priešieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje pareikštą priešieškinį D. R. prašė atmesti kaip nepagrįstą (1 t., 101-108 b. l.).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui išvadą, kad vaiko grąžinimas motinai be paruošiamojo laikotarpio yra negalimas. Nurodė, kad mergaitė užaugo Z. R. šeimoje, yra emociškai prie jų prisirišusi, o su motina emocinis ryšys nėra tinkamai susiformavęs (4 t., 12–13 b. l.).

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė D. R. nuo 2004 metų gegužės mėnesio gyvena ir dirba Vokietijoje, į Lietuvą, grįžta kelis kartus per metus. D. R. nuolatinės deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Ieškovės dukra, E. R., gimusi 2004-04-15 nesusituokusiems tėvams (tėvas vaiko gimimo liudijime nenurodytas), nuo kūdikystės liko be tėvų priežiūros. Mergaitė, motinos sutikimu, nuo gimimo nuolat gyvena atsakovų Z. R. ir D. D. šeimoje Klaipėdoje. Vaikas augo jam įprastoje aplinkoje su artimiausiais žmonėmis, kuriuos suvokė, kaip savo šeimą, t. y. tėtį, mamą, brolį ir seseris. Su biologine mama, D. R., kurią matydavo tik kelis kartus per metus, E. R. bendravo kaip su seserimi. Šiam vaiko sąmonėje susiformavusiam šeimos suvokimui ieškovė D. R. neprieštaravo iki 2009 metų, nereiškė jokių pretenzijų ja besirūpinančiam broliui Z. R. ir jo sugyventinei D. D.. Pretenzijų dėl dukros priežiūros atsakovams ieškovė iš esmės neturi ir šiuo metu.

Šalių ginčas dėl vaiko grąžinimo ir globos kilo 2009 metų balandžio mėn., kai ieškovė D. R. nusprendė dukrą auginti pati Vokietijoje, kur nuolat gyvena, turi darbą, nuomojasi butą.

2009-08-31 ieškovė D. R. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl neteisėto motinos valdžios ribojimo ir vaiko grąžinimo.

2009-09-04 į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi Z. R., kuris informavo, kad, jo nuomone, D. R. negeba tinkamai pasirūpinti dukra, todėl jis neketina leisti motinai išsivežti dukrą į Vokietiją.

Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo organizuojami konfliktuojančių pusių susitikimai, siūloma nustatyti laikiną motinos bendravimo su dukra tvarką, tačiau D. D. atsisakė leisti D. R. lankytis jos namuose, apeliuodama į tai, kad psichologė patarė laikinai neleisti mergaitei bendrauti su motina, nes E. R. santykius su motina suvokia kaip grėsmę, o konfliktinė situacija traumuoja mergaitės psichinę sveikatą.

2009-09-30 ieškovė D. R. iškėlė bylą teisme dėl vaiko grąžinimo, o atsakovai Z. R. ir D. D. 2009-10-29 pareiškė priešieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo. Šalių ginčas persikėlė į teismą, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina D. R. bendravimo su dukra E. R. tvarka, kuri buvo keletą kartų keičiama, tačiau norimo rezultato proceso eigoje nebuvo pasiekta – mergaitė atsisako bendrauti su biologine mama, nusiteikusi jos atžvilgiu priešiškai.

Iki 2009 metų rugsėjo mėnesio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad E. R. palikta be tėvų globos, mergaitei nebuvo nustatyta globa. Tik 2009-10-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1712 E. R. nustatyta laikinoji globa ieškovės prašymu. Globėju paskirtas Z. R.. 2009-10-29 Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu informavo Z. R. apie tai, kad D. R. skyriui pranešė, jog grįžo į Lietuvą ir ketina dukra rūpintis pati, todėl E. R. nustatyta laikinoji globa laikytina pasibaigusia.

Teisminio proceso eigoje mergaitės gyvenamoji vieta nebuvo keičiama. E. gyvena kartu Z. R. ir D. D. ir krikštatėviu A. L. Klaipėdoje, Statybininkų pr. 30-32.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. R. buvo išklausyta tiesiogiai. Ji išsakė norą gyventi Lietuvoje su mama Danute (atsakove D. D.). Mintis apie išvykimą gyventi į Vokietiją pas biologinę motiną (ieškovę D. R.) vaikui nepriimtina.

Įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai.

Vykdant Šiaulių apygardos teismo 2011-01-19 teisėjų kolegijos nutartį VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centre nuo 2011-03-15 iki 2011-05-04 buvo atliekamas E. R. kompleksinis psichiatrinis-psichologinis vaiko ir šeimos įvertinimas. Jį atlikę specialistai konstatavo, kad E. R. savo mama iki šiol laiko D. D., mergaitė teigia nė už ką negyvensianti Vokietijoje, nori gyventi Lietuvoje. D. R. kaip motinos nepripažįsta, gyventi su ja nenori. Teismui pateiktoje išvadoje nurodyta, kad glaudesnis vaiko emocinis ryšys ir prisirišimo jausmas yra susiformavęs su D. D., o gyvenamosios vietos, sąlygų ir globojančių asmenų pasikeitimas gali sutirkdyti E. R. psichologinę būseną. Išvadoje taip pat nurodyta, kad tokio amžiaus vaikas paprastai gali lengvai priprasti prie naujų ja rūpintis ėmusių asmenų ir užmezga su jais emocinius ryšius, tačiau šiuo konkrečiu atveju tą procesą apsunkintų išankstinis neigiamas mergaitės nusiteikimas, tačiau nebūtų neįmanomas, jei neiškiltų neigiamų faktorių (4 t., 155–159 b. l.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Ši vaiko teisė įtvirtinta ir CK 3.164, 3.177 straipsniuose. Todėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. R. buvo išklausyta tiesiogiai. Mergaitė paaiškino teismui, kad nori gyventi su savo šeima Lietuvoje, teigė nevažiuosianti į Vokietiją, nes Lietuvoje turi draugų, pradėjo lankyti mokyklą. Teisėjų kolegijai pasiūlius aplankyti mamą, D. R., Vokietijoje kartu su D. D., mergaitės pasipriešinimas sumažėjo.

Įvertinus bylos medžiagą ir išklausius mergaitės nuomonę, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko laikymas atsakovų šeimoje nuo 2009-ųjų metų pradžios yra neteisėtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu E. R. teisė į jos geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje gali būti garantuojama tik atsakovų šeimoje, nes vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai pagal Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį taikyti (2000-07-13 sprendimas byloje SCOZZARI ir GIUNTA prieš Italiją).

Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą. Vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti įstatymo ginamas. Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad savo šeimą E. R. visada įsivaizdavo kartu su D. D. ir Z. R., kuriuos suvokia kaip savo tėtį ir mamą. Mergaitė išsako norą gyventi ramiai, be pokyčių, taip kaip iki šiol.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu mergaitės grąžinimas motinai sąlygotų jos išvežimą į Vokietiją ir ryšių su artimiausiais ją visą gyvenimą globojusiais asmenimis nutraukimą, o tai prilygtų E. ir jos globėjų – atsakovų, teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, numatytos Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, apribojimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, grąžindamas E. R. jos biologinei motinai D. R., suabsoliutino motinos teisę rūpintis ir auklėti savo vaikus ir nesivadovavo geriausiais vaiko interesais (CK 3. 3 str., 3.161 str., 3.163 str.). Todėl skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu CPK 263 straipsnio prasme. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad skundžiamo sprendimo priverstinis vykdymas šiuo metu prieš vaiko, kuriam jau beveik aštuoneri metai, valią būtų nepateisinamas Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos ir Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, spręsdama tarp šalių kilusį ginčą, atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-05-17 ieškovė jau kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl vaiko grąžinimo (4 t., 57 b. l.). Analogišką prašymą, nepaisydama vaiko norų, ieškovė buvo pateikusi ir Klaipėdos m. vaikų teisių apsaugos tarnybai 2009-11-02 (1 t., 119 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė D. R. ir jos atstovė negalėjo paaiškinti kokiu būdu spręs su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu ir išvykimu gyventi į užsienį kylančias problemas, tik nurodė, kad Vokietijoje mergaitei bus teikiama psichologinė pagalba. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šiuo metu D. R. nėra tinkamai pasiruošusi dukros E. grąžinimui į biologinę šeimą.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, spręsdamas, jog byloje nėra nustatytas nei vienas iš CK 3.180 straipsnyje išvardintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovė ne tik septynerius metus neleistinai mažai bendravo su savo dukra, nedalyvavo ją auklėjant, bet ir pažeidė mažametės E. R. konstitucinę teisę į globą, nes, išvykdama gyventi ir dirbti į Vokietiją, nepasirūpino vaiko globa. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Tačiau E. R. dėl motinos neatsakingumo beveik šešerius metus buvo palikta be įstatymu kiekvienam vaikui garantuojamos globos, ja besirūpinantiems asmenims nebuvo suteiktas teisinis globėjų statusas.

Tai, kad ieškovė ilgą laiką tinkamai nesirūpino savo dukra patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad dukters ir motinos ryšiai nesusiformavę, mergaitė nenori bendrauti su ieškove. Ieškovės pateikti įrodymai dėl dukrai teikto materialinio išlaikymo, kurie teisėjų kolegijai nekelia abejonių, negali būti vertinami kaip pakankamas įrodymas, pagrindžiantis tinkamą Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra pasisakęs, kad tėvams, kurie nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja nuolat, jų materialiai neišlaiko yra pakankamas pagrindas taikyti sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Aukščiausio teismo nutartyse nurodyta, kad tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D., A. D., byla Nr. 3K-3-95/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas apriboti motinos D. R. valdžią, nes ji ilgą laiką dėl savo kaltės neįgyvendino tėvų valdžios, išvyko gyventi į kitą šalį, palikdama naujagimę globoti broliui ir jo sugyventinei. Aplinkybės, kad ieškovė dukrai gimus buvo nepasirengusi motinystei, neturėjo lėšų vaikui išlaikyti, nepateisina pareigos rūpintis vaiku nevykdymo. Tai, kad šiuo metu ieškovės požiūris, materialinės sąlygos pasikeitė ir ji siekia susigrąžinti dukrą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo ieškiniui patenkinti ir atsisakyti apriboti motinos valdžią, nes šiuo metu E. R. grąžinimas biologinei motinai pažeistų vaiko teisę augti saugioje ir sveikoje aplinkoje (CK 3.161 str.). Tačiau atsakovų priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami pilnutinai, nes neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, o iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje (CK 3.180 str. 2 d.). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas kaip atliekantis ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

Byloje nustatyta, kad mama, D. R., ilgą laiką vengė atlikti savo pareigą – auginti ir nuolat rūpintis dukra, tačiau dabar jos požiūris yra pasikeitęs. Ieškovės elgesys proceso metu įrodo, kad šiuo metu ji nori grąžinti dukrą į biologinę šeimą, yra tam pasirengusi materialiai, tačiau savo ketinimų negali įgyvendinti dėl dukros pasipriešinimo ir nesusiformavusių bendravimo įgūdžių su ja. Ieškovės D. R. veiksmai bylos nagrinėjimo eigoje nuo 2009 metų patvirtina jos pasiryžimą susigrąžinti dukrą, auginti ją ir rūpintis. Todėl teisėjų kolegija mano, kad, atsižvelgiant į biologinės motinos kaltės pobūdį, teisinga šioje byloje taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teisėjų kolegijos nuomone, bus užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinės motinos teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku.

Laikinai apribojus motinos valdžią, steigtina nuolatinė globa (LR CK 3.183 str., 3.257 str. 3 p., CPK 407 str.), o globėju skirtinas Z. R., gimęs 1962 m. balandžio 9 d., gyv. Statybininkų pr. 30-32, Klaipėda. E. R. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma globėjo gyvenamojoje vietoje. Ieškovės ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai dėl atsakovo Z. R. tinkamumo būti E. globėju teisėjų kolegijos atmetami kaip visiškai nepagrįsti, nes mergaitės globa atsakovų šeimoje tęsėsi ilgą laiką – septynerius metus, ir visiškai atitiko vaiko interesus, o vaiko teisių apsaugą įgyvendinančios institucijos ir pati vaiko motina jokių pretenzijų Z. R. neturėjo. Be to, D. D. ir Z. R. E. R. yra nuolatiniai ją globojantys žmonės, ir ryšių su jais nutraukimas vaikui būtų traumuojantis išgyvenimas. Pati mergaitė išsako norą gyventi ramiai, be pokyčių, taip kaip iki šiol (4 t., 155-159 b. l.).

Kadangi ieškovės D. R. dukrai nustatyta laikinoji globa, globėjas Z. R. skirtinas vaiko turto administratoriumi.

Teisėjų kolegija išaiškina ginčo šalims, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko perdavimas globai yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti, todėl ieškovė D. R. gali kreiptis į teismą dėl laikinosios globos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta.

Apribojus motinos valdžią laikinai, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.). Laikinosios globos taikymas turi būti derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris tam tikrą laiką gyveno globėjų šeimoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Kompleksinio psichologinio-psichiatrinio įvertinimo išvadoje pateiktos rekomendacijos, kurias būtina įgyvendinti, siekiant grąžinti vaiką į biologinę šeimą (4 t., 158-159 b. l.). Kad būtų įgyvendintas šis laikinosios globos tikslas, t. y. vaikas grąžintas į biologinę šeimą, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos: Vaikų teisių apsaugos tarnyba, mokykla, vietos savivaldos vykdomosios institucijos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams atkurti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 58 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-1217 nutarimu Nr. 1983 patvirtinti Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai). Vaikų teisių apsaugos tarnybų veikla reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja šią instituciją dalyvauti vykdymo procese, vykdant neturtinio pobūdžio sprendimus vaiko atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-17 nutarimu Nr. 1983 patvirtintų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų 7.14 p.).

Apribojus tėvų valdžią ir nustačius nuolatinę globą, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. R. yra Vokietijoje įregistruotos įmonės savininkė, jos pajamos reguliarios, turtinė padėtis gera (3 t., 96 – 117 b. l.). Todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo, priteisiant išlaikymą nepilnametei E. R. iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – po 800 Lt (CK 3.192 str., 3.195 str., 3.196 str.).

Pažymėtina, kad teisės normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). Šios kategorijos bylose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą ( CK 3.183 str. 2 d., CPK 376 str.). Todėl nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, teisine prasme nereikšmingi ir atskirai neaptartini ieškovės D. R. ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, susiję su atsakovo Z. R. teise reikšti ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį į tai, kad 2009-10-29 E. R. laikinoji globa negalėjo būti vertinama kaip pasibaigusi, nes vienintelis žinomas iš vaiko biologinių tėvų – mama D. R., į Lietuvą grįžo tik laikinai, ji nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, o Lietuvoje neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir dukra, E. R., motinai nebuvo perduota (t. 1, 118 – 121 b. l.).

Vadovaudamasi LR CK 3.183 straipsnio 2 dalies, 3.180 straipsnio nuostatomis teisėjų kolegija sprendžia esant būtinu šioje byloje nustatyti motinos D. R. bendravimo su dukra tvarką.

Šioje byloje ginčo šalys nėra geranoriškos sprendžiant klausimus dėl E. bendravimo su mama. Kadangi mergaitės biologinė mama gyvena Vokietijoje, jos bendravimas su dukra apsunkintas. Akivaizdu, kad bendravimo tvarkos nustatymas dėl E. mokslo, būrelių lankymo, ligų ir kitais atskirais atvejais, taip pat gali trukdyti mamai bendrauti, todėl siekiant pašalinti motinos ir globėjų nesutarimus, nustatytina lankstesnė mamos bendravimo su dukra tvarka. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsakovai negali daryti kliūčių ieškovei bendrauti su dukra internetinio ryšio ir telekomunikacinių įrenginių pagalba. Teismas pripažįsta, kad ieškovė, siekdama bendravimo su Egle, privalo atsižvelgti ir į vaiko norus.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekviena iš ginčo šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

E. R. globėjui išaiškintina pareiga netrukdyti motinai bendrauti su dukra, dėti maksimalias pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į biologinę šeimą. G. Z. R. įpareigotinas gerbti vaiko teisę bendrauti su mama ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti, nes byloje nustatyta, kad E. R. bendravimas su mama nekenkia vaiko psichologinei pusiausvyrai ir raidai (4 t., 155-159 b. l.). Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad nepagrįstas draudimas ar trukdymas E. bendrauti su mama gali būti vertinamas netinkamu globėjo pareigų atlikimu.

Klaipėdos miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba įpareigotina užtikrinti psichologo dalyvavimą D. R. ir jos dukters E. R. bendravime.

Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, turėjo 32,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės D. R. (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti D. R. (duomenys neskelbiami) valdžią dėl dukters E. R., gimusios 2004-04-15, asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. R., gimusios 2004-04-15, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir globėju paskirti Z. R. (duomenys neskelbiami).

E. R. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su globėju Z. R., gyvenančiu (duomenys neskelbiami).

S. Z. R. (duomenys neskelbiami) E. R., gimusios duomenys neskelbiami, asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto administratoriumi.

Priteisti iš ieškovės D. R. (duomenys neskelbiami) išlaikymą dukrai E. R., gimusiai (duomenys neskelbiami) periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 800 Lt (aštuonis šimtus Lt) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011-09-27) iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti ieškovės D. R. bendravimo su dukra E. R. tvarką, pagal kurią D. R., atvykusi į Lietuvą, su dukra E. R. susitinka ir bendrauja kiekvieną trečiadienį 15 valandą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje socialinių paslaugų centre, dalyvaujant BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro psichologei, kuri nustato bendravimo su vaiku trukmę.

Įpareigoti Klaipėdos miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybą užtikrinti psichologo dalyvavimą D. R. ir jos dukters E. R. bendravime.

Psichologei konstatavus, kad E. su mama gali bendrauti vienos, bendravimo neriboti ir leisti D. R. bendrauti su dukra kiekvieną savaitgalį, nustatant, kad D. R., atsižvelgdama į dukters norus dėl bendravimo trukmės, kiekvieną penktadienį 15 val. pasiima E. R. iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir parveža ją į globėjo namus, ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val.

Įpareigoti ieškovę D. R. informuoti atsakovus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių apie numatomą atvykimą į Lietuvą ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

Įpareigoti atsakovus Z. R. ir D. D. netrukdyti ieškovei D. R. bendrauti su dukra E. R. ir sudaryti galimybes bei teikti pagalbą E. R. ir D. R. bendravimui laiškais, žinutėmis, telefonu.

Iš ieškovės D. R. (duomenys neskelbiami) priteisti valstybei 32,75 Lt (trisdešimt du Lt 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.