Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2023-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-3-367/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-3-367/2023Nutarimas · 2023-02-02Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-31Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
II-3-367/2023
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00065-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimonda Pauparienė
Pareiškėjas
E. R.
Nukentėjusysis
J. V.
Pažeidėjas
E. R.
Advokatai
Romualdas Juščius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-3-367/2023Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00065-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. vasario 2 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,dalyvaujant pareiškėjui E. R., jo atstovui advokatui Romualdui Juščiui,nukentėjusiajam J. V.,institucijos, priėmusios nutarimą atstovams Mariui Krasauskui, Kęstučiui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3886-2022 (ROIK: 22180796173) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. R. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2022m. liepos 20 d. 17 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje tyčia griebė pareiškėjui (J. V.) už rankos ir iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau jam grąžino. Tokiu jo elgesiu pasipiktino viešoje vietoje buvę žmonės. Minėti E. R. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK; Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo turėjo Mariaus Krasausko 2022 m. spalio 14 d. nutarimu E. R. pripažintas kaltu padaręs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 85 Eur bauda.

Šalies argumentai

3. E. R. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės AVPK 2022 m. spalio 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 16 val. su gaisrininkų komanda pagal iškvietimą atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį kiemą, kuriame degė garažas. Garaže esančius daiktus padegė psichinį sutrikimą turintis garažo savininkas, jam buvo iškviesti medikai. Atvykus medikams, garažo savininko giminaičiai paprašė, kad užtikrindamas jų privatumą, jis paprašytų įvykio vietą mobiliuoju telefonu filmavusį asmenį nutraukti filmavimą. Vykdydamas prašymą nuėjo prie filmuojančio asmens ir paprašė nefilmuoti., tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti ir neprisistatė, kad yra žurnalistas, neturėjo jokios kortelės, tik pasakė, kad daro tiesioginę transliaciją. Kuomet medikai ruošėsi išvežti psichinį sutrikimą turintį asmenį, vėlei, prašomas to asmens giminaitės, priėjo prie filmuojančio asmens ir kelis kartus paprašė nefilmuoti, tačiau pastarajam nenutraukus filmavimo, ranka nukreipė jo mobilųjį telefoną žemyn. Pažymėjo, kad filmavusio asmens rankos nelietė, mobilaus telefono paėmęs nebuvo.

3.2. Prašė administracinį nusižengimą nagrinėjančių pareigūnų apklausti įvykio vietoje buvusius asmenis apie įvykio aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta. Mano, kad jo prašymas netenkintas nepagrįstai, skundžiamame nutarime nurodant, kad surinkta „pakankamai įrodymų, kuriais remiantis gali būti išspręsta byla“, t. y. pareigūnui pakako vieno asmens (kurio nėra vaizdo įraše) paaiškinimo.

3.3. Skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad pareiškėjo elgesiu pasipiktino viešoje vietoje buvę žmonės, tokiu būdu sudarant įspūdį, kad pasipiktino daug žmonių, tačiau šie žmonės nenustatyti ir neįvardinti, o administracinio nusižengimo byloje yra tik vieno asmens paaiškinimas, neva patvirtinantis pareiškėjo padarytą pažeidimą.

3.4. Pažymėjo, kad įrodinėjimo pareiga dėl administracinio nusižengimo padarymo tenka kaltintojui, t. y. Institucijai. Tačiau šiuo atveju pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, įrodinėjimo pareigos nevykdė tinkamai ir negana to, atsisakė apklausti nurodytus liudytojus, nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima daryti aiškią išvadą apie buvusią situaciją t. y. kad jis tyčia griebė pareiškėjui už rankos ir iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną.

3.5. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas vadovavosi išimtinai pareiškėjo ir liudytojo parodymais, nors priešingai nei nurodoma nutarime, vaizdo įraše nėra matoma, kaip jis paima mobilų telefoną.

3.6. Pažymėjo, kad ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad „Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“, o tai reiškia, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėčiai būtina tyčia ir siekis pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Mano, kad Institucija privalėjo nustatyti administracinio nusižengimo subjektyvinę pusę. Atkreipė dėmesį į tai, kad būtų nelogiška manyti, kad jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, atvykęs pagal iškvietimą, vilkėdamas specialią aprangą, telefoną patraukė su tikslu pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti žmonių rimtį.

3.7. Išdėstytų aplinkybių pagrindu mano, kad už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimą padarymą administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. E. R. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2022 m. liepos 20 d. būdamas viešoje vietoje tyčia griebė pareiškėjui už rankos ir iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau jam grąžino, tokiu elgesiu papiktindamas viešoje vietoje buvusius žmones. Tokius E. R. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

4.2. 2022 m. spalio 10 d. E. R. pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2022 m. spalio 14 d. E. R. į bylos nagrinėjimą atvyko kartu su atstovu advokatu Romualdu Juščiumi. Pastarasis pateikė prašymą apklausti visus asmenis, buvusius įvykio vietoje. Prašymo netenkino, kadangi administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų.

4.3. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu E. R. kaltės nepripažino. Pastarasis teigęs, kad įvykio vietoje buvęs garažo savininkas paprašė jo, kad jis nueitų prie įvykio vietą filmuojančio asmens ir paprašytų nefilmuoti. Tada E. R. atėjęs prie įvykį filmuojančio asmens, paprašė jį nebefilmuoti, tačiau asmuo savo veiksmų nenutraukė, filmavo toliau, po ko E. R. prie to paties filmuojančio asmens priėjo pakartotinai ir su savo ranka patraukė įvykio vietą filmuojančio asmens ranką į šoną. Tvirtino, kad telefono atėmęs nebuvo, filmuojančio asmens nestūmė.

4.4. Tačiau iš byloje surinktos medžiagos nustatė, kad 2022 m. liepos 20 d. E. R. būdamas viešoje vietoje, tyčia griebė pareiškėjui už rankos ir iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau sugrąžino. Tokiu jo elgesiu E. R. papiktino viešoje vietoje buvusius žmonės ir pažeidė viešąją tvarką.

4.5. Pažymėjo, kad vaizdo įrašo 3 min. matosi, kaip prie J. V., esančio viešoje vietoje, prieina ugniagesys E. R., su kuriuo J. V. pasisveikina ir paklausia „ar jūs kažko norėjote“, po ko ugniagesys atsako „nuleiskite telefoną“, po ko jam J. V. atsakė, kad nenuleis. Tuo metu prieina dar vienas pilietis, kuris paklausia „kodėl filmuoji“. Pastarajam J. V. paaiškina savo tikslą, po ko pilietis nueina nepareiškęs reikalavimo nefilmuoti. Po to J. V. paklausia ugniagesio „čia privati valda?“, toliau nesigirdi ar ugniagesys jam atsako, bet vaizdo įraše, ties 04.33 min., matosi, kaip ugniagesys nueina. Po to J. V. taip pat nueina filmuoti iš kitos pusės, kalbina ten buvusius žmones. Pažymėjo, kad kalbinami žmonės buvo viešoje vietoje, stebėjo įvykį. Vaizdo įraše, teis 05.19 min., matosi, kaip prie įvykio vietą filmuojančio J. V. vėl prieina E. R. ir pasako „gali išjungti tą telefoną“, ir ties 05.51 min. matosi, kad pastarasis su savo ranka paima telefoną iš J. V., po ko vaizdo įrašas nutrūksta. Vėliau vaizdo įraše matosi kaip E. R. nueina.

4.6. Kadangi vaizdas iš įvykio vietos buvo transliuojamas tiesiogiai, nėra galimybės nustatyti kiek laiko buvo nutrūkusi tiesioginė transliacija, ir kiek laiko telefonas buvo paimtas iš J. V., bet šalia pastarojo buvo įvykio liudininkas, kuris paliudijo, kad ugniagesys buvo paėmęs telefoną iš J. V. rankų ir tik po keleto prašymų grąžinti, ugniagesys telefoną grąžino.

4.7. Dėl minėtų E. R. veiksmų J. V. žala nebuvo padaryta, tačiau pastarais po šio įvykio buvo susijaudinęs, jam prireikė medikamentų jauduliui nuraminti.

Motyvuojamoji dalis

4.8.Konstatavo, kad E. R. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, kuris surašytas pažeidėjui nedalyvaujant, nukentėjusiojo J. V. pareiškimu, liudytojo paaiškinimu, vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. R. nurodė, kad palaiko skundą, jame išdėstytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad yra ugniagesys-gelbėtojas. 2022 m. liepos 20 d. atvyko į iškvietimą dėl gaisro – rūko senų daiktų prikrautas garažas. Pagal savo pareigybę įvykio vietoje turėjo užtikrinti vandens padavimą. Matė, kad įvykio vietą filmuoja asmuo. Girdėjo, kad aplinkiniai jo prašė, kad jis nustotų filmuoti, kadangi tai jų garažai, taip pat, kad padegėjas yra nesveikas jų šeimos narys. Be gaisrininkų įvyko vietoje buvo 7-8 žmonės, tarp jų keletas vaikų. Policijos pareigūnų tuo metu dar nebuvo. Prie jo priėjo moteris ir paklausė, ar jis galėtų filmuojančio asmens paprašyti, kad jis baigtų filmuoti, po ko nuėjo prie filmuojančio asmens ir paprašė nebefilmuoti. Filmavęs asmuo neprisistatė ir neturėjo jokios kortelės, tik pasakė, jog daro tiesioginę transliaciją. Po to jis (E. R.) nuėjo prie mašinos. Vėlei priėjo moteris ir pakartotinai paprašė, kad pasakytų filmuojančiam asmeniui nebefilmuoti. Tada vėlei priėjo prie žmogaus kuris filmavo ir su savo ranka patraukė filmuojančiojo mobilų telefoną. Užtikrino, kad pačio telefono neėmė, tik rankos mostu jį nulenkė žemyn. Taip pasielgė, kadangi garažą padegusio asmens artimieji, šalia esančio namo šeimininkai prašė paprašyti filmuojančio asmens nefilmuoti, galimai tikėdamiesi, kad asmuo paklausys uniformuoto pareigūno, tačiau jis vis vien filmavo nepaisant jo ir kitų žmonių prašymų. Mano, kad asmuo norėjo užfiksuoti padegėjo išvežimą į gydymo įstaigą. Tik vėliau sužinojo, kad filmavęs asmuo yra žurnalistas. Už tokius veiksmus yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, iš pradžių gavo 15 Eur baudą, nesutikus su pažeidimu – 85 Eur baudą.

6. Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotas atstovas Kęstutis Lukošius su administracinėn atsakomybėn traukiamo E. R. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra akivaizdu, jos aptariamu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nurodė, kad E. R. neturi jokių įgaliojimų, kad galėtų ateiti ir atimti telefoną, kad ir rankos mostu jį nukreipti, kuomet asmuo nedaro jokio pažeidimo.

7. Administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju pripažintas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra žurnalistas, dirba pagal autorinę sutartį (duomenys neskelbtini). Būdamas namuose pamatė, kad pravažiavo gaisrinės mašina, po ko nutarė vykti į įvyko vietą. Nurodė, kad įvykio vieta nebuvo aptverta, niekas nenurodė, kad teritorija privati. Įvykį pradėjo filmuoti mobiliuoju telefonu ir daryti tiesioginę transliaciją. Arti įvykio dalyvių nėjo, kalbino įvykio liudininkus. Priėjo ugniagesys ir paprašė nuleisti telefoną, tačiau nepagrindė motyvų, kad yra toks žmonių prašymas, kad yra ligonių, todėl atsisakė nefilmuoti, nes ugniagesiai ne pirmą kartą prašo nefilmuoti. Paėjo į kitą vietą ir toliau filmavo, po ko ugniagesys dar kartą prašė nutraukti filmavimą, kodėl jis turėtų nutraukti filmavimą pagrindo neišgirdo, todėl filmavimo nenutraukė, po ko ugniagesys griebė jam už rankos ir filmavimas nutrūko. Nurodė, kad ugniagesys telefoną laikė už nugaros. Jo garsiai ir aiškiai prašė gražinti telefoną, vienas asmuo išreiškė pasipiktinimą ugniagesiu. Konfliktas truko 1-2 minutes, po to ugniagesys telefoną grąžino. Po šių veiksmų iškvietė policijos pareigūnus, buvo atvykę medikai, kadangi jautėsi labai susijaudinęs ir jam reikėjo raminamųjų, taip pat bendravo su įvykio liudininku, kuris netoli gyvena. Pastarasis stebėjosi ugniagesio elgesiu, išreiškė pasipiktinimą. Pažymėjo, kad be ugniagesio daugiau niekas jo neprašė nefilmuoti. Nepamena, ar ugniagesiui prisistatė kas esantis. Teismo posėdžio metu po vaizdo medžiagos peržiūrėjimo paaiškino, kad įvykio metu buvo susijaudinęs, todėl galėjo neparinkti teisingų žodžių, galėjo pasakyti, kad jo telefoną buvo atėmę, ar pavogę, ar bandė atimti. Nurodė, kad įvykio aplinkybes dėl telefono paėmimo pamena sunkiai, negali tiksliai papasakoti kaip viskas buvo, todėl prašo vadovautis parodymais, teiktais pareigūnams iškart po įvykio.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

8. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

10. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

11. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

12. Ginčo, kad nagrinėjama situacija įvyko viešoje vietoje nėra. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms.

13. Būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis, kaip minėta, yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo E. R. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar jo veiksmai pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir atliktų veiksmų prasmę ir tikslą – išsiaiškinti ar jie buvo atliekami tyčia, siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

14. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad E. R. 2022 m. liepos 20 d. 17 val. 15 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia griebė J. V. už rankos ir iš jo paėmė telefoną, kurį vėliau jam grąžino. Pažymėta, kad tokiu elgesiu pasipiktino viešoje vietoje buvę žmonės. Taip pat nutarime nurodoma, kad E. R. buvo pateikęs prašymą apklausti kitus asmenis, buvusius įvykio vietoje. Šis prašymas netenkintas, remiantis tuo, kad byloje surinkta pakankamai E. R. kaltės įrodymų. Institucija pastarojo kaltę grindė administracinio nusižengimo protokolu, nukentėjusiojo J. V. pareiškimu, liudytojo paaiškinimu, vaizdo įrašu bei kitais byloje esančiais dokumentais.

15. Nukentėjusysis J. V. pareiškime Tauragės AVPK „Dėl netinkamo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio elgesio“ nurodė, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 17 val. 15 min. atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietą filmavo ir tiesiogiai transliavo socialiniame tinkle. Befilmuojant prie jo priėjo ugniagesys ir liepė nustoti filmuoti. Jis jam nurodęs, kad nenustos, nes tai yra įvykis viešoje vietoje, ugniagesys taip pat viešas asmuo, o jo reikalavimas yra nepagrįstas. Po pokalbio paėjo tolėliau, tačiau transliacijos nenutraukė. Tada prie jo vėlei priėjo tas pats ugniagesys, kuris vėl pareikalavo nutraukti filmavimą, tačiau jis (J. V.) pakėlė telefoną prieš ugniagesio veidą ir pasakė, kad filmavimas vyksta toliau. Tuo metu, kai laikė telefoną prieš ugniagesio veidą, ugniagesys atėmė telefoną iš jo rankų ir laikė už nugaros. Po keleto reikalavimų grąžinti telefoną, ugniagesys nieko nesakydamas telefoną grąžino ir jis toliau tęsė transliaciją. Pažymėjo, kad įvykį tarp jo ir ugniagesio matė liudininkas, kuris davė savo kontaktus, jei prireiktų informacijos apie įvykį.

16. 2022 m. rugsėjo 9 d. teikdamas paaiškinimą Tauragės AVPK pareigūnui V. P. nurodė, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 17 val. 15 min. buvo lauke, prie savo namo esančių garažų, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tą dieną netoli garažo buvo susirinkę žmonės, nes degė vienas iš garažų. Visą įvykį tiesiogiai filmavo (duomenys neskelbtini) korespondentas. Vienas nuo kito stovėjo daugmaž metro atstumu. Matė, kad prie korespondento priėjo ugniagesys, kuris griebęs už rankos atėmė mobilų telefoną ir laikė prie savęs. Girdėjo, kad korespondentas ugniagesiui kelis kartus pasakė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir turi teisę filmuoti tokius įvykius, po ko telefonas jam buvo atiduotas. Pažymėjo, kad kol telefonas buvo pas ugniagesį, pats jam pasakė, kad taip elgtis negalima. Nurodė, kad šį įvykį matė ir kiti kaimynai.

17. Byloje pateiktu vaizdo įrašu nustatyta, kad jame užfiksuota J. V. transliacija iš įvykio vietos. Ties vaizdo įrašo 01.35 min. matyti, kad J. V. filmuoja įvykio vietą, joje dirbančius ugniagesius, kitus asmenis, bendraujančius su ugniagesiais, taip pat tiesiog stebinčius įvykio vietą. J. V. kartkartėmis pakomentuoja matomus įvykius. Ties 02.51 min. matyti kaip prie ugniagesių tarnybinio automobilio ateina ugniagesys geltonu šalmu (kaip nustatyta bylos medžiaga – E. R.), J. V. su juo pasisveikina, paklausia, ar kažko norėjo, o tuo tarpu ugniagesys jo paprašo nuleisti telefoną. J. V. iškarto atsisako nuleisti telefoną. Iškart po to (vaizdo įrašo 03.02 min.) į J. V. kreipiasi kitas vyriškis, piktu balsu klausdamas kodėl jis filmuoja. Už minėto vyriškio stovi dar du vyrai bei GMP darbuotoja. J. V. klausiančiajam atsako, kad filmuoja, kadangi yra įvykis ir jis renka apie jį informaciją. Vyriškis J. V. nurodo, kad dėl įvykio yra atvykę pareigūnai. Iš vyriškio balso tono ir intonacijos eina suprasti, kad vyriškis nepatenkintas J. V. atliekamais veiksmais t. y. filmavimu. J. V. pastarojo paklausė, kuom jis nepatenkintas, tačiau nieko neatsakęs vyriškis nueina. Ties 03.25 min. J. V. tikslinasi ar įvykio vieta privati valda. 04.33 min. matosi, kad nuo vietos kur stovėjo ugniagesių tarnybinis automobilis ir J. V., E. R. nueina link įvykio vietos. 04.45 min. J. V. pradeda eiti arčiau įvykio vietos, apėjęs antrąjį ugniagesių tarnybinį automobilį, atsistoja tiesiai prieš įvykio vietą, klausinėja šalimais stovinčių asmenų įvykio aplinkybių. Ties 05.11min. matyti kaip link J. V. artėja E. R., 05.18 min. fone girdisi pasakymas „gali išjungti tą telefoną“, po ko J. V. atsuka telefono kamerą tiesiai į ugniagesį ir vaizdas apsiverčia aukštyn, po to trumpam užstringa. Ties 05.22 min. matyti, kad J. V. eina E. R. iš paskos teigdamas, kad ugniagesys ką tik iš jo buvo pavogęs telefoną, prašo pastarojo atsisukti, klausia, kodėl jis iš jo pavogė telefoną. 05.37 min. vaizdo įraše girdisi, kad J. V. yra klausiama, kodėl jis taip daro. J. V. pasitikslina ką jis daro, po to teigia, kad jūsų ugniagesys (galimai klausimą ką jis darantis uždavė kitas ugniagesys) atėmė iš jo telefoną ir jis nesuprantantis kodėl. Tuo metu atvyksta policijos pareigūnai. J. V. atsitraukiant nuo įvykio vietos vaizdo įraše matyti, kad E. R. kalbasi su policijos pareigūnais. Neilgai trukus policijos pareigūnas prieina prie J. V. ir paprašo išjungti telefoną. J. V. iš karto nurodo, kad „taip, žinoma“ (vaizdo įrašo 06.30 min.). Po to pareigūnas paprašo J. V. atsitraukti saugiu atstumu. J. V. su prašymu sutiko, atsitraukė tolėliau ir toliau, apie 14 min., filmavo įvykio vietą.

18. Liudytoja E. K. paaiškino, kad garažo padegėjas yra jos artimas žmogus. Pastarasis turi psichikos sutrikimų, yra gydytas Švėkšnoje. Matė, kad įvykio vietoje stovėjo vaikinukas ir viską filmavo. Jam išreiškė nesutikimą dėl įvykio vietos filmavimo, kadangi aplinkui lakstė mažamečiai vaikai, taip pat nenorėjo, kad būtų fiksuojamas padegėjas. Žino, kad filmuota medžiaga buvo transliuojama viešai, per socialinį tinklą „Facebook“. Pažymėjo, kad filmuotojas neturėjo jokių dokumentų, iš ko būtų buvę galima spręsti, jog jis yra žurnalistas. Nurodė, kad mobilus telefonas iš filmavusio asmens nebuvo atimtas, tik nukreiptas. Tokiu ugniagesiu veiksmu nesipiktino. Pažymėjo, kad ją piktino tai, kad buvo filmuojama.

19. Liudytoja O. S. paaiškino, kad garažo padegėjas jos buvęs žentas. Pastarasis turi problemų su psichika, taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. Matė, kad įvykio vietą filmuoja, todėl paprašė ugniagesio, kad jis nueitų ir paprašytų įvykio vietą filmuojančio asmens užbaigti filmavimą. Jai paprašius ugniagesys nuėjo prie filmuojančio asmens ir paprašė užbaigti filmuoti, tačiau pastarasis neklausė ir toliau filmavo. Po to pakartotinai paprašė ugniagesio, kad šis vėlei paprašytų, kad asmuo nustotų filmuoti. Ugniagesiui pakartotinai nuėjus prie filmavusio asmens, pastarasis nepakluso ir toliau filmavo, po ko ugniagesys ranka patraukė jo telefoną. Veiksmas, kuomet ugniagesys patraukė telefoną jos nepapiktinęs, mano, kad jis pasielgė teisingai.

20. Liudytojas G. S. paaiškino, kad važiuodamas pro šalį pamatė, kad kažkas vyksta – stovėjo ugniagesių automobiliai, buvo žmonių sambrūzdis, todėl sustojo pažiūrėti. Matė, kaip ugniagesys mostelėjimu stumtelėjo įvykio vietą filmavusio asmens mobilų telefoną ir prašė nustoti filmuoti, kadangi žmonės nepageidauja būti filmuojami. Girdėjo, kad aplinkiniai sakė „nefilmuok, ko pristojai“. Užtikrino, kad ugniagesys filmavusio asmens telefono į savo rankas paėmęs nebuvo.

21. Liudytojas R. B. paaiškino, kad matė, jog įvykio vietą filmavo kažkoks asmuo. Pažymėjo, kad jam stresą sukėlė gaisras, o dar buvo ir filmuojamas. Žmonės jam šaukė, kodėl jis filmuoja, pats ir prašė, kad baigtų filmuoti, prašė pareigūno, kad paprašytų filmuotojo, kad jis nebefilmuotų. Jaučiasi dėkingas ugniagesiui, kad prašė filmavusio asmens nebefilmuoti.

22. Liudytojas R. G. paaiškino, kad apie gaisrą jam skambučiu pranešė močiutė. Garažo padegėjas yra jo močiutės dukters buvęs sutuoktinis. Pastarasis yra neadekvatus, dažnai geria. Šalia garažų buvo susirinkę daug žmonių. Matė, kad įvykio vietą kažkas filmuoja. Po to sužinojo, kad įvykio vieta buvo transliuojama viešai. J. V. sakė, kad pasiskųs dėl jo filmavimo, po ko pastarasis pradėjo šaukti, kad jis nesiartintų, pradėjo bėgti šalin. Nurodė, kad J. V. buvo prašoma nefilmuoti, nes niekas iš aplinkinių to nenorėjo. Matė, kad ugniagesys jo telefoną nukreipė žemyn, tačiau jo į savo rankas paėmęs nebuvo.

23. Liudytoja L. P. paaiškino, kad gyvena prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės. Pamačiusios ugniagesių automobilio švyturėlius kartu su mama išėjo į lauką pažiūrėti, kas nutiko. Įvykio vietoje matė, kad atviro gaisro nebuvo, gaisrininkai pylė vandenį, o garažo padegėjas sėdėjo ant žolės. Aplink jį vaikščiojo jo šeimos nariai. Įvykio vietoje taip pat buvo susirinkę kaimynai. Nurodė, kad prie tvoros stovėjo vaikinas, kuris viską filmavo. Pastarasis klausinėjo apie padegėją. Apie svetimą žmogų neturėjo daug ką pasakyti. Stovėjo šalia ir girdėjo, kaip vaikinas kalbasi su Paulausku. Po to prie vaikino priėjo ugniagesys ir parašė baigti filmavimą, kadangi to prašo padegėjo namiškiai. Po šio veiksmo nuo minėtų asmenų nuėjo šalin. Nematė, kad ugniagesys ir vaikinas būtų konfliktavę. Vėliau pamatė, kad vaikino filmuota medžiaga yra internete. Filmuotoje medžiagoje buvo užfiksuota jos mažametė dukra, dėl to pasipiktino.

24. Liudytoja R. Š. paaiškino, kad netoli jos namų, garažuose kilo gaisras. Išgirdusi sirenas su dukra išėjo pažiūrėti. Matė stovinčias gaisrines. Matė, kai kalbėjosi gaisrininkas, policininkas ir dar vienas vaikinas. Jie ramiai pasikalbėjo ir išsiskirstė. Jokio triukšmo negirdėjo.

25. Liudytojas V. P. paaiškino, kad 2022 m. liepos 20 d. buvo lauke, prie savo namo esančių garažų, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną netoli garažo buvo susirinkę žmonės, nes degė vienas iš garažų. Visą įvykį tiesiogiai filmavo „(duomenys neskelbtini)“ korespondentas. Matė, kad prie korespondento priėjo ugniagesys, kuris išplėšė jam iš rankų mobilų telefoną ir korespondentui pasakius, kad jis yra žurnalistas, telefoną grąžino. Jis pasipiktino tokiu gaisrininko elgesiu, Šalia jo stovėjo kaimynė Š. su dukra, kurios viską matė.

26. Išanalizavęs pareiškėjo skundo turinį ir aukščiau pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurios pagrindu Institucija priėmė skundžiamą nutarimą, teismas daro išvadą, kad Institucija pagrįstai nustatė, kad skundžiamame nutarime nurodytas konfliktas tarp E. R. ir J. V. kilo viešoje vietoje, tačiau teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų E. R. tyčinį siekį ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

27. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. R. tiek policijos pareigūnams, tyrusiems administracinį nusižengimą, tiek skunde bei teismo posėdžių metu dėstė nuoseklius, nekintančius, vienas kitam neprieštaraujančius parodymus apie tarp jo ir J. V. įvykusį incidentą – t. y. kad jis, paprašytas aplinkinių žmonių, nuėjo prie J. V., kuris nepristatė esantis žurnalistas, ir paprašė nustoti filmuoti. Pastarajam nenustojus filmuoti, ir sulaukus pakartotinio prašymo iš asmens, buvusio kartu įvykio vietoje, vėlei nuėjo prie J. V. ir vėl paprašė nefilmuoti, o pastarajam nesutikus, ranka nukreipė J. V. rankoje laikytą telefoną žemyn. Teismo vertinimu, E. R., būdamas ugniagesiu ir sulaukęs įvykio vietoje buvusių pašalinių asmenų bei asmenų, kurie artimai susiję su įvykio kaltininku (garažo padegėju), kuris dėl savo sveikatos būklės tuo metu buvo galimai nestabilios psichinės būklės, prašymų paprašyti įvykio vietą filmuojantį asmenį nustoti filmuoti, geranoriškai vykdė aplinkinių asmenų prašymus, o J. V. nenustojus filmuoti, be tyčinio siekio sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, fiziniu būdu – nulenkdamas savo ranka J. V. rankose laikytą telefoną, nutraukė filmavimą, kadangi pastarasis nereagavo į žodinius prašymus. Šią išvadą pagrindžia teismo posėdžių metu apklausti liudytojai E. K., O. S., G. S., R. B., R. G., L. P., kurie patvirtino, kad jie buvo labiau pasipiktinę filmuojančio asmens elgesiu, kaip vėliau paaiškėjo - žurnalisto J. V. elgesiu, kuris nekreipdamas dėmesio į jų prašymus nefilmuoti incidento, filmavo įvykio vietą ir įrašą tiesiogiai transliavo per socialinį tinklą „Facebook“. Liudytojai teigė, jog buvo filmuojama ne tik gaisravietė, bet ir platesnis vaizdas, į objektyvą pateko ne tik pašaliniai asmenys bei asmenų, kurie artimai susiję su įvykio kaltininku, bet ir vaikai. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kurį į bylą pateikė pats J. V.. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad E. R. prieina prie J. V., klausia „gali išjungti telefoną?“ ir tada filmuojamas vaizdas pasikeičia, galimai kamera nukreipiama žemyn ir tuoj pat atsiranda vaizdas, kuriame filmuojamas nueinantis E. R.. Vaizdo, kuris patvirtintų, kad telefonas būtų atimtas iš J. V., nėra. Taip pat nėra ir girdėti pokalbio tarp J. V. ir E. R., kuriame J. V. prisistatytų jog yra žurnalistas ir reikalautų grąžinti telefoną. Pats J. V. teismo posėdžio metu, teigė, kad gaisrininkas „bandė atimti kamerą“, vėliau teigė, kad jo telefoną “pavogė“ ir galiausiai nurodė, kad telefoną „atėmė, palaikė ir atidavė“. Paprašius patikslinti, negalėjo to pasakyti. Aplinkybę, kurią nurodė liudytojas V. P., kad telefoną gaisrininkas atėmė ir J. V. pasakius, kad jis yra korespondentas, atidavė, patvirtina tik jis vienas. Kiti liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino, liudytojai tvirtina, kad telefonas iš J. V. nebuvo atimtas, tik nusuktas į šoną. Todėl liudytojo V. P. parodymai nelaikytini patikimais, nes jie prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems įrodymas.

28. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad E. R. veiksmai nelaikytini tyčiais veiksmais, sukėlusiais viešosios tvarkos pažeidimą ir žmonių pasipiktinimą, nes pastarasis taip pasielgė iš geranoriškų paskatų, o ne vedamas piktybiškumo siekiant tokiu būdu pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Minėti veiksmai šioje konkrečioje situacijoje, nesiekia tokio pavojingumo, kad galėtų būtų vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 str. 1 d.

29. Nustatyta, kad pareigūnai, nagrinėdami E. R. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, neapklausė visų liudytojų, kurių parodymai buvo reikšmingi sprendžiant E. R. kaltės klausimą.

30. Iš to kas išdėstyta akivaizdu, kad Institucija padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir dėl to neteisingai išsprendė E. R. kaltės klausimą. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

31. Esant nustatytoms aplinkybėms E. R. skundas tenkintinas, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 14 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3886-2022 (ROIK: 22180796173), naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. R. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3886-2022 (ROIK: 22180796173) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą E. R. atžvilgiu, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Raimonda Pauparienė