- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 2-774-1051/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-10998-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- UAB „M.“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui UAB „M.“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas S. S. pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. DGKS – 5143 ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „M.“ 314,21 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. spalio 7 d. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė netenkinti ieškovo prašymo, nes atsakovas pateikė 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio išrašo kopiją, kur nurodyta, kad ieškovui darbo sutarties nutraukimo dieną buvo išmokėta 314,21 Eur, t. y. su ieškovu buvo atsiskaityta. Ieškovas tiek bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje, tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje yra ne jo parašas, darbdavys su juo neatsiskaitė, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje nurodytos 314,21 Eur sumos ieškovas negavo. Ieškovas kreipėsi į policiją su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo. Teisme gauta ikiteisminio tyrimo baudžiamojo byla Nr. 01-1-5892816, kurioje 2017 m. kovo 15 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 27 d. Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame UAB „M.“ 2016-10-07 darbo užmokesčio žiniaraštyje už 2016 m. 08, 09, 10 mėn. lentelės skiltyje „Parašas“ pasirašė ne T. J., ne S. J., o S. S..Teismo posėdžio metu 2017 m. balandžio 18 d. ieškovas S. S. nurodė, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo terminas yra pasibaigęs, tačiau jis ketina jį skųsti. Nurodė, kad sirgo, todėl minėtų veiksmų dar neatliko. Taip pat nurodė, kad ketina atlikti kitą parašo ekspertizę Vilniuje, ne Šiauliuose. Pakartotinai nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje yra ne jo parašas, darbdavys su juo neatsiskaitė, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje nurodytos 314,21 Eur sumos ieškovas negavo.Ieškovo atstovė adv. Diana Latotina Micevičė prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovas yra sveiko proto žmogus, todėl jis žino, kad 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje yra ne jo parašas. Tai, kad ieškovas negavo jam su darbo santykiais susijusių išmokų įrodo tos aplinkybės, kad ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje atsakovas sutiko derėtis su ieškovu, taip pat tai, kad ieškovas po 2016 m. spalio 7 d. ne kartą rašė atsakovo atstovui žinutes telefonu, klausdamas, kada jam bus išmokėta, o atsakovo atstovas patvirtino, kad žinutes gavo, ko pasėkoje perskambindavo ieškovui.Atsakovas UAB „M.“ pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu nutraukus darbo sutartį 2016 m. spalio 7 d., tą pačią dieną jam buvo išmokėtas priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 314,21 Eur.Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo UAB „M.“ atstovas direktorius T. J. nurodė, kad su ieškovu darbo ginčų komisijoje tikrai buvo bandyta kilusį ginčą spręsti taikiai, nes norėjosi ginčą baigti kuo greičiau. Patvirtino, kad tikrai atsakovo atstovas gavo ieškovo minimas telefonines žinutes, perskambindavo ieškovui, norėdamas sužinoti ieškovui kilusius neaiškumus. Atsakovo vadovui buvo kilusi abejonė, gal kas neteisingai paskaičiuota, jis dar paprašė vyr. finansininkės viską patikrinti. Atsakovo UAB „M.“ atstovė adv. Laima Markevičienė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje yra ieškovo parašas, šį faktą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017, pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, teisėjų kolegijos vertinimu, pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2016 m. lapkričio 15 d. išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovo S. S. 2016 m. spalio 18 d. prašymą atsakovui UAB „M.“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų neišmokėjimo darbo sutarties nutraukimo dieną, ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo prašymo netenkino. Sprendime nurodyta, kad 314,21 Eur suma ieškovui 2016-10-07 pasirašytinai darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje yra išmokėta (b. l. 6-7). Ieškovas nesutinka su tokiu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos sprendimu ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. DGKS – 5143 ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „M.“ 314,21 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. spalio 7 d. Nurodo, kad 314,21 Eur sumos iš atsakovo negavo, 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje yra ne jo parašas.Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo S. S. pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2016-12-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58928-16 pagal BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) (b. l. 47), ikiteisminiame tyrime buvo paskirta rašysenos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje yra ieškovo parašas, ko pasėkoje Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58928-16 (b. l. 103-104). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta, išreikalauta ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos medžiaga (b. l. 120). Ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-5892816 duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 15 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 27 d. Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame UAB „M.“ 2016-10-07 darbo užmokesčio žiniaraštyje už 2016 m. 08, 09, 10 mėn. lentelės skiltyje „Parašas“ pasirašė ne T. J., ne S. J., o S. S. (ikiteisminio tyrimo bylos 79-81, 95-97 l.). Teismo posėdžio metu ieškovas S. S. nurodė, kad apie priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jam yra žinoma, taip pat žinoma, kad yra praėjęs minėto nutarimo apskundimo terminas. Ieškovas nurodė, kad jis ketina skųsti prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat ketina daryti kitą rašysenos ekspertizę, tačiau jokių įrodymų apie savo aktyvius ketinimus nepateikė, o rėmėsi vien deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str., 185 str.).Ieškovo atstovės prašymu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovui ir / ar jo atstovei buvo išduotas liudijimas apie teisę gauti iš UAB „Bitė Lietuva“ telefoninių pokalbių detalias išklotines ir įrašus, vykusius nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017. kovo 31 d. tarp ieškovo ir atsakovo direktoriaus telefoninių numerių (b. 1. 120), tačiau įrodymai negauti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad į jokią ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl pokalbių tarp jo ir darbdavio telefoninių įrašų darymo nėra kreipiąsis, todėl šios aplinkybės yra pagrindas teismui daryti išvadą, kad gauti iš UAB „Bitė Lietuva“ telefoninių pokalbių detalias išklotines ir įrašus nėra galimybės, nes įrašai objektyviai neegzistuoja, kad būtų galima daryti priešingą išvadą, ieškovas įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovui teismo posėdžio metu pagarsinus jo atsakovo vadovui rašytų telefoninių žinučių turinį, atsakovo atstovas T. J. sutiko su ieškovo pagarsintų žinučių turiniu, patvirtino, kad 2016-10-13 ieškovas jam rašė žinutę : „Sveiki, rytoj pinigų atvažiuoju“. Atsakymo ieškovas į šią žinutę negavo. Patvirtino, kad ieškovas 2016-10-14 penktadienį parašė tokio turinio žinutę : „Gal jau“. Atsakovo atstovas atrašė į šią žinutę : „Netrukus perskambinsiu“. 2016-10-14, 15.01 val. ieškovas parašė tokio turinio žinutę : „Atvažiuoju už pusės valandos“. 2016-10-14, 18.38 val. ieškovas atsakovo atstovui dar kartą parašė žinutę : „Laukti ar nebe“. Atsakymo nesulaukęs ieškovas 2016-10-17 pirmadienį parašė atsakovo atstovui tokio turinio žinutę : „Gal dabar, jau nuo ketvirtos valandos užsiėmęs būsiu, o man šiandieną reikia būtinai pinigų“. Gavo iš atsakovo atstovo atsakymą žinute : „Paskambinsiu vėliau“. 2017-10-17, 17.26 val. ieškovas atsakovo atstovui parašė paskutinę žinutę : „Jei negausiu pinigų iki pirmos valandos eisiu į mokesčių inspekciją“. Atsakovo atstovas T. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad į žinutes dažniausiai perskambindavo, jam nėra ko slėpti, norėjo žinoti, kas ieškovui neaišku. Taip pat nurodė, kad jam buvo kilę abejonių, jog galėjo suveikti žmogiškasis faktorius, gal kažkas padaryta neteisingai, bet viską perskaičiavo, koregavimų nedarė, rado neatitikimų, kad buvo šiek tiek per daug išmokėta.
Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju fakto nustatymo, įrodymų vertinimo
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo teisės gauti šias išmokas ar dėl jų dydžio, ginčijamas tik jų išmokėjimo faktas. Ieškovas nurodo, kad 314,21 Eur sumos 2016-10-07 nėra gavęs, o 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje yra pasirašęs ne jis. Atsakovas (darbdavys) UAB „M.“ darbo ginčų komisijai pateikė rašytinus įrodymus, t. y. 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį, kuriame ieškovas savo parašu yra patvirtinęs, kad už 2016 m. 08, 09, 10 mėn. jam išmokėta 314,21 Eur suma (b. l. 11), taip pat atsakovas pateikė 2016 m. spalio 7 d. UAB „M.“ kasos išlaidų orderį Nr. 36, patvirtinantį, kad iš įmonės kasos išduota 314,21 Eur suma darbo užmokesčio išmokėjimui pagal žiniaraštį (b. l. 10), atsakovas taip pat pateikė kasos knygos išrašą, iš kurio nustatyta, kad 2016-10-07 įmonės kasoje dienos pradžioje pinigų likutis buvo 730,51 Eur, o likutis dienos pabaigoje – 563,21 Eur, 21016-10-07 atsakovo kasos knygos išraše užfiksuotas toks pinigų judėjimas : iš atskaitingų asmenų gauta 1000 Eur; mokėtinas ir sumokėtas darbo užmokestis tą dieną nurodytas 704,08 Eur, 149,01 Eur ir 314,21 Eur (b. l. 37), kas patvirtina, kad 2016-10-07 įmonės kasoje buvo reikiama pinigų suma ir, kad su ieškovu jo atleidimo dieną buvo visiškai atsiskaityta (DK 141 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).Kaip jau buvo minėta, ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atleidimo iš darbo dieną darbdavys su juo neatsikaitė, įrodinėjo, kad 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio žiniaraštyje yra ne jo parašas, teigdamas, kad minėtas dokumentas yra suklastotas, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-5892816 duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 15 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 27 d. Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame UAB „M.“ 2016-10-07 darbo užmokesčio žiniaraštyje už 2016 m. 08, 09, 10 mėn. lentelės skiltyje „Parašas“ pasirašė ne T. J., ne S. J., o S. S. (ikiteisminio tyrimo bylos 79-81, 95-97 l.). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina darbo ginčų komisijos sprendime padarytas išvadas, su kuriomis teismas neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovui darbo sutarties nutraukimo dieną buvo išmokėta 314,21 Eur suma, t. y. su ieškovu buvo pilnai atleidimo iš darbo dieną atsiskaityta (CPK 185 str., 218 str.). Jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė ( CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto, šiuo atveju specialisto, išvadai kaip įrodymų šaltiniui CPK nesuteikia išskirtinės galios, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto (specialisto) išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 str.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje gautos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 27 d. Specialisto išvados trūkumų, tyrimo neišsamumo ar išvadų prieštaringumo, ko pasėkoje būtų pagrindas teismo iniciatyva šioje civilinėje byloje skirti ekspertizę (CPK 185 str., 414 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 p., jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, teismo vertinimu, pinigų gavėjo, nagrinėjamu atveju ieškovo parašas, kurio tikrumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo metu atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 27 d. Specialisto išvada (ikiteisminio tyrimo bylos 79-81, 95-97 l.), yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijama suma neišmokėta, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).Ieškovas, nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo metu atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 27 d. Specialisto išvada, neprašė byloje skirti pakartotinės ekspertizės, tik nurodė, kad ketina skųsti prokuroro nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, taip pat nurodė, jog jis kreipsis, kad ekspertizė būtų atlikta Vilniuje, tačiau jokių įrodymų apie realų savo ketinimų vykdymą nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, kreipdamas į darbo ginčų komisiją, nurodė, kad darbdavys jam liko neišmokėjęs apie 200 Eur (Darbo ginčų byla 1 l.), bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad į darbdavį sužinoti dėl jam priklausančio darbo užmokesčio dydžio niekada nesikreipė, tačiau sutiko su atsakovo pateiktais įrodymais, kad atleidimo dieną jam darbdavys turėjo išmokėti 314,21 Eur sumą, nurodydamas, kad pamiršo apie priklausančius atostoginius. Ieškovas taip pat teigė, kad egzistuoja telefoninių pokalbių garso įrašai tarp jo ir atsakovo vadovo, kuriuos galimai turi UAB „Bitė Lietuva“, tačiau paklaustas apie tai, ar jis yra kreipiąsis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl tokių pokalbių sankcionavimo, nurodė, kad ne. Teismas taip pat nenustatė, kad šioje civilinėje byloje, ar išreikalautoje ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos medžiagoje būtų sankcionuotas koks nors pokalbių pasiklausymas. Be to, teismui 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi išdavus ieškovui ir / ar jo atstovei liudijimą gauti minėtų telefoninių pokalbių išklotines ir išrašus iš UAB „Bitė Lietuva“, iki 2017 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo teismui daryti išvadą, kad ieškovas yra ganėtinai užmaršus, atsainiai naudojasi savo teisėmis. Darbo ginčų komisijoje nagrinėtos darbo bylos medžiaga, taip pat ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad teigdamas, jog jam priklausančio darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų negavo, ieškovas nuosekliai teigė, kad 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio žiniaraštyje yra ne jo parašas, kad minėtas dokumentas yra suklastotas, kitokių egzistuojančių faktinių aplinkybių ir įrodymų į bylą neteikė, neprašė teismo jų išreikalauti. Tačiau, sužinojęs apie tai, kad atlikus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje ekspertizę, specialisto išvadoje konstatuota, kad parašas yra ieškovo, tik tuomet nurodė kitas egzistavusiais aplinkybes, jog jis telefono žinutėmis reikalavo atsakovo atsiskaityti, kad apie jo reikalavimą atsiskaityti gali patvirtinti jo pusseserė. Kaip jau buvo minėta, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2017 m. kovo 15 d., ieškovas dar 2017 m. kovo 9 d. buvo supažindintas su atliktos rašysenos tyrimo išvados rezultatais (ikiteisminio tyrimo bylos 89-92 b. l.), tačiau iki 2017 m. balandžio 18 d. paskirto parengiamojo teismo posėdžio nesikreipė į teismą su prašymu kviesti liudytojus, galinčius patvirtinti jo įrodinėjamas aplinkybes, taip pat ieškovas jų neatsivedė ir į teismo posėdį pats, o prašymą dėl liudytojo iškvietimo pateikė tik teismo posėdžio metu, kartu prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą. Tokius ieškovo veiksmus teismas vertintina kaip siekį vilkinti bylos nagrinėjimą, pažeidžiančius CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, pažeidžiančius ieškovo pareigą nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 42 str. 5 d.), juolab, kad tai yra darbo byla, o ieškinys teisme gautas 2016 m. gruodžio 15 d., byla iškelta paties ieškovo iniciatyva. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pagarsino telefono žinutes, kurias jis rašė atsakovo vadovui, atsakovo vadovas patvirtino tokias žinutes gavęs. Teismas įvertinęs teismo sprendimo 16 punkte nurodytų žinučių turinį, sprendžia, jog jos nėra įrodymas, paneigiantis atsakovo įstatymo reikalaujama forma pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes. T. y., kad 2016 m. spalio 7 d. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje yra ieškovo parašas, kuriuo ieškovas patvirtino, kad už 2016 m. 08, 09, 10 mėn. jam išmokėta 314,21 Eur suma (b. l. 11); kad iš 2016 m. spalio 7 d. UAB „M.“ kasos išlaidų orderio Nr. 36 nustatyta, kad iš įmonės kasos išduota 314,21 Eur suma darbo užmokesčio išmokėjimui pagal žiniaraštį (b. l. 10); kad iš kasos knygos išrašo nustatyta, kad 2016-10-07 įmonės kasoje dienos pradžioje pinigų likutis buvo 730,51 Eur, o likutis dienos pabaigoje – 563,21 Eur, kad 2016-10-07 atsakovo kasos knygos išrašę užfiksuotas toks pinigų judrėjimas : iš atskaitingų asmenų gauta 1000 Eur; mokėtinas ir sumokėtas darbo užmokestis tą dieną nurodytas 704,08 Eur, 149,01 Eur ir 314,21 Eur (b. l. 37), kas patvirtina, kad su ieškovu jo atleidimo dieną buvo visiškai atsiskaityta (DK 141 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – atsakovo UAB „M.“ vyr. finansininkė S. J., patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes, kad UAB „M.“ su darbuotojais, tuo pačiu ir su ieškovu, būdavo atsikaitoma grynaisiais, kad įmonėje darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir kitus reikiamus finansinės atskaitomybės dokumentus parengia finansininkas, kuris darbo užmokesčio darbuotojui neišmoka, o visus dokumentus perduoda įmonės vadovui, kuris ir atsiskaito su darbuotojais. Liudytoja patvirtino, kad ieškovas niekada nesikreipė į ją, kaip į įmonės finansininkę, prašydamas paskaičiuoti ir išduoti pažymą apie jam priklausantį darbo užmokestį. Liudytoja patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes, kad po ieškovo atleidimo iš darbo, įmonės vadovas prašė jos paskaičiuoti ir patikrinti, ar ieškovui išmokėtos sumos dydis buvo teisingai paskaičiuotas. Nurodė, kad jei gerai pamena, ieškovui buvo paskaičiuota apie dešimt eurų didesnė suma, tačiau jokių koregavimo įmonės dokumentuose dėl to daryta nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais (CPK 185 str.). Dėl išdėstyto, teismas daro išvadą, kad atsakovas UAB „M.“ su ieškovu S. S. jo atleidimo iš darbo dieną 2016 m. spalio 7 d. pilnai atsiskaitė įstatymo nustatyta tarka (CPK 141 str. 1 d.). Todėl atmestinas ieškovo ieškinio reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. DGKS – 5143, kuriuo buvo netenkintas ieškovo prašymas išieškoti iš atsakovo UAB „M.“ ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Konstatavus, kad atsakovas UAB „M.“ su ieškovu S. S. jo atleidimo iš darbo dieną 2016 m. spalio 7 d. pilnai atsiskaitė, atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. spalio 7 d. Kaip jau buvo minėta, priklausančios išmokėti sumos atleidimo iš darbo dieną, ieškovas neginčijo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. (2.5).(NTP-2)-17-T-514-2958 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal minėto sprendimo 7 punktą ieškovas 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų valstybei mokėjimo. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo žyminis mokestis ir teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas iš viso patyrė 484 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 57-59, 137-139, 140-142). Pažymėtina, kad pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2016 m. III ketvirtį tai sudarė 793,30 Eur, o IV ketvirtį tai sudarė 822,80 Eur.Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t. y. 1983,25 Eur). Atsakovas pateikė įrodymus apie 2017 m. sausio 12 d. patirtas 242,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą (b. l. 57-59), kurios yra ženkliai mažesnės už Rekomendacijose nurodytus dydžius, jos pripažintinos pagrįstomis, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,1 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Byloje nustatyta, kad į paskirtą 2017-01-17 parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko, nors apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 50), 2017 m. vasario 3 d. buvo paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis, nes ieškovas paprašė laiko kreiptis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (b. l. 81), 2017 m. vasario 14 d. paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis, nes ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu paskirta advokatė nespėjo susipažinti su bylos medžiaga (b. l. 88), 2017 m. kovo 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė prašė bylą sustabdyti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, prašymas buvo patenkintas (b. l. 101-103), visose minėtose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovo atstovė adv. Laima Markevičienė, kurios atstovavimo išlaidos atsakovui už 1 val. įvertintos 100 Eur suma be PVM, o su PVM – 121 Eur, kai pagal minėtų Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą yra 79,33 Eur, t. y. advokatės įkainiai viršija net maksimalius įkainius, nustatytus Rekomendacijose. Byloje nustatyta, kad sprendimo 32 punkte nurodytų parengiamųjų teismo posėdžių trukmė iš viso pagal parengiamųjų teismo posėdžių garso įrašų trukmę yra apie 40 min. (b. l. 50, 81, 88, 101), todėl už advokato atstovavimą maksimali atstovavimo išlaidų suma sudarytų 53 Eur. Minėti parengiamieji teismo posėdžiai buvo trumpi, didžioji jų dalis tiesiog neįvyko, buvo paskirta kita parengiamojo teismo posėdžio data, todėl teismas sprendžia, jog šioje dalyje atsakovo atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 20 Eur (CPK 98 str. 2 d., CK 1.5 str.).Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ir byla išnagrinėta iš esmės, iš viso pagal garso įrašo trukmę 2017 m. balandžio 18 d. bylos nagrinėjimas truko apie 1 val. 30 min. (b. l. 146-148). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2016 m. IV ketvirtį buvo 822,80 Eur, todėl pagal minėtų Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą yra 82,28 Eur, todėl už advokato atstovavimą maksimali atstovavimo išlaidų suma sudarytų 123,42 Eur, o pagal atsakovo pateiktą 2017-01-14 atskaitą (b. l. 142), atsakovo atstovavimo išlaidų suma yra 60,50 Eur su PVM, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ji priteistina iš ieškovo atsakovui.Atsižvelgiant į sprendimo 29 punkte - 34 punkte išdėstytus argumentus ir motyvus, ieškinį atmetus, iš ieškovo S. S. atsakovui UAB „M.“ iš viso priteistina 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str. – 270 str., 279 str.,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-5143 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „M.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijai bylą Nr. APS-110-18311/2016.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-5892816.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.