- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-81-526/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46091-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- D. M.
- Civilinis ieškovas
- (Duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- N. E.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė D. M. paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinės ieškovės (Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo N. E. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2022 m. lapkričio 3 d., apie 17.30 val. (Duomenys neskelbtini), ant viaduko, kelyje A13 (Klaipėda-Palanga-Liepoja), ties 7 km, D. M., vairuodamas automobilį „(Duomenys neskelbtini)“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, kelyje su viena eismo juosta, kiekviena kryptimi, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies dešiniojo krašto, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešingos krypties eismo juostoje važiavusiu automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. E.. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „(Duomenys neskelbtini)“ keleivis, H. E., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir vairuotojas N. E., kuriam sukeltas fizinis skausmas bei automobilio „(Duomenys neskelbtini)“ keleivis M. M., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šiais neatsargiais veiksmais D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą, (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 119 punktą (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) ir 127 punktą (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metams. Nuosprendį kitoje dalyje palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Skunde remiasi kasacinio teismo praktika ir pažymi, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas- skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones - atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pakankamo pagrindo paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi atsižvelgė tik į ankstesnius nuteistojo pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tačiau visiškai nevertino vairuotojo asmenybės, eismo įvykio aplinkybių, nuteistojo kaltės, kaltininko padarytų konkrečių KET pažeidimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti ir proporcingumo reikalavimą, todėl sprendimą skirti šią priemonę teismas turi priimti, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, t. y. teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme (BK 41 straipsnis, 67 straipsnio l dalis).
2.2. Pažymi, kad nusikaltimas buvo padarytas esant neatsargiai kaltės formai dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nuteistasis savo padarytos veikos atžvilgiu nuo jos padarymo momento buvo labai kritiškas. Būdamas subrendęs ir atsakingas žmogus, šeimos vertybių besilaikantis ir nepilnametį vaiką auginantis tėvas, jis gali įvertinti bei numatyti tokio elgesio padarinius bei visiškai suvokia neigiamas savo veiksmų pasekmes ir tai, kokius padarinius galėtų sukelti pakartotinis analogiškos ar panašios veikos padarymas. Teigia, kad jis prisiėmė visą jam tenkančią atsakomybę, labai galisi dėl padarytos neatsargios veikos, neneigė savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusių, nusikaltimu padarytą žalą visiškai atlygino. Apeliantas ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, siekė su jais susitaikyti, tačiau nukentėjusieji nenorėjo bendrauti su nuteistuoju. Taip pat D. M. kreipėsi ir į nukentėjusiųjų atstovą su prašymu tarpininkauti siekiant susitaikyti, tačiau ir atstovui nepavyko pagelbėti nukentėjusiuosius sutaikant su D. M..
2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, už analogiškos veikos padarymą anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto padarytų administracinės teisės pažeidimų pobūdžio, kadangi didžioji dalis padarytų administracinių nusižengimų - visiškai nesusiję su specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Be to, administraciniai nusižengimai, kuriuos padarė D. M., numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio l dalyje, t. y. apeliantas daugiausia baustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 302 „Eismas draudžiamas“ su papildoma lentele Nr. 826 „Galiojimo laikas 13-24 h“ ir kelio ženklo Nr. 412 „pėsčiųjų takas“ reikalavimus, t. y. įvažiavo į šių ženklų galiojimo zoną. Visi minėti pažeidimai yra analogiški. Teisiamajame posėdyje D. M. nebuvo užduoti klausimai apie padarytus administracinius nusižengimus. Akcentuoja tai, kad minėti administraciniai nusižengimai padaryti todėl, kad tai susiję su apelianto darbine veikla - jam būtina privažiuoti prie objekto, kuriame vystoma veikla, be to, minėtų ženklų įrengimo teisėtumas yra apskųstas, todėl tai negali būti laikoma sistemingu teisės normų pažeidimu. Šiuo atveju, padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Apeliantas įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes ir ateityje pasižada laikytis KET, tiek kitų teisės aktų reikalavimų, ir naujų administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų nedaryti.
2.4. Apelianto vertinimu, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu turėjo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su jo teisių suvaržymo proporcingumu siekiamiems tikslams. Nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas dirbo ir šiuo metu dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, darbovietėje charakterizuojamas itin teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, skatintas už puikiai atliktą darbą. Teisės vairuoti turėjimas tiesiogiai susijęs su apelianto darbu bei gaunamomis pajamomis. Apelianto darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuot transporto priemones, kadangi jis turi tiekti prekes, susitikti su klientais, dalyvauti derybose, sudaryti sutartis. Todėl teisės vairuoti netekimas visiškai apribotų jam galimybes tiesiogiai užsiimti darbine veikla ir nuteistasis netektų pragyvenimo šaltinio. Apeliantui netekus darbo neigiamas turtines pasekmes patirtų ne tik jis pats, bet ir jo šeima. Be to, apeliantas yra susituokęs ir augina nepilnametį vaiką (sūnų), kurį būtina vežioti į ugdymo įstaigą. Taip pat apelianto sūnus lanko stalo teniso treniruotes (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini). Šios treniruotės vyksta keturis kartus per savaitę, todėl nuteistasis itin dažnai turi vykti į (Duomenys neskelbtini) miestą. Mano, kad jo šeimos narių patiriami nepatogumai dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nėra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas.
2.5. Apelianto manymu, nors aplinkybės susijusios su darbo ir šeimos poreikiais, ir nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, tačiau visų aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nuteistajam tampa nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Vien tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat pateikia Konstitucinio teismo išaiškinimus, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui.
Atsiliepimas
3. Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam D. M.. Pažymėjo, jog nuteistasis itin daug kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos daro sistemingai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.
5. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. M. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su teismo sprendimu skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prokuroro atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metams.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo
7. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
8. Nuteistasis D. M. nusikaltimą šioje byloje padarė naudodamasis specialiąja teise, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Pažymėtina, kad svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, nurodė, kad D. M. itin daug kartų baustas už KET pažeidimus, kuriuos daro sistemingai, ir siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise.
10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra neproporcingas. Kaip minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius 5 metus nuteistasis daugybę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prieš eismo įvykį, D. M. padarė daugybę kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš kurių 6 susiję su nustatyto greičio viršijimu (2019-03-06, 2019-10-28, 2021-06-09, 2022-02-08, 2022-06-10, 2022-10-10), paskutinį kartą buvo baustas už tai, kad viršijo greitį 2022-10-10, taigi mažiau nei prieš mėnesį iki įvykio. Taip pat baustas administracine tvarka už tai, kad 2022-04-19 keliu važiuodamas elektriniu motoroleriu, kirto sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, 4 kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (2020-11-05, 2021-06-08, 2021-06-09, 2021-07-11). Be to, baustas ir už tai, kad 2020-05-18 vairuodamas transporto priemonę ir sankryžoje apvažiuodamas iš dešinės pusės priekyje važiavusį ir sukantį į kairę automobilį kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją Nr. 1.1, neparodė įspėjamojo posūkio signalo, nuvažiavo tiesiai ir pavažiavęs keletą metrų į priekį suko į kairę taip keisdamas važiavimo kryptį ir neparodė įspėjamojo posūkio signalo. Tokiais savo veiksmais padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat baustas už tai, kad 2020-11-18 vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankų pagalba, keisdamas važiavimo kryptį du kartus neįjungė atitinkamo posūkio signalo, taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Svarbu ir tai, kad po eismo įvykio baustas dar 6 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių 2 susiję su nustatyto greičio viršijimu. Šios aplinkybės charakterizuoja D. M. kaip asmenį, kuriam vien faktas, kad dėl jo veiksmais sukelto eismo įvykio buvo sužalotas žmogus, nepadarė reikiamo poveikio ir nepaskatino laikytis kelių eismo taisyklių.
11. Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdžio, kad jis daugiausia baustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė draudžiamųjų kelio ženklų reikalavimus, t. y. įvažiavo į šių ženklų galiojimo zoną, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia byloje esančių ir visų pirmiau aptartų duomenų visetas. Taip pat atmestini apelianto teiginiai, jog kelio ženklų įrengimo teisėtumas yra apskųstas, todėl tai negali būti laikoma sistemingu teisės normų pažeidimu. Šiame skundo kontekste pažymėtina, kad nuteistasis administracine tvarka yra baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog jis nėra drausmingas vairuotojas, priešingai, jis yra linkęs sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles. Nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai yra pagrindas išvadai, kad kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta vieno asmens sveikata, kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas, pačio apelianto sūnui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, buvo sistemingo D. M. elgesio pasekmė.
12. Sutiktina su skundo argumentais, kad apeliantas padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas blaivus, už analogiškos veikos padarymą anksčiau nebuvo teistas, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kai kiti bylos duomenys patvirtina jos skyrimo reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino D. M. asmenybę ir pagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, minimaliam terminui. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodomos aplinkybės, kad teisės vairuoti atėmimas sukels apeliantui ir jo šeimos nariams itin daug nepatogumų, neproporcingų jo padarytam nusikaltimui, nes jis negalės vykdyti darbinių funkcijų ir neteks pragyvenimo šaltinio, praras galimybę pasirūpinti vaiku.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vien tai, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo darbinės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, nes pagrindinės jo pareigos – įmonės direktorius, kurių pagrindinė funkcija nėra transporto priemonių vairavimas ir byloje nėra jokių duomenų, kad neturėdamas specialiosios teisės, nuteistasis darbinių funkcijų atlikti objektyviai negalėtų. Taip pat negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, kurį reikia vežioti į ugdymo įstaigą ir stalo teniso treniruotes (Duomenys neskelbtini) mieste. Nors nuteistasis tvirtina, kad jis įmonėje turi tiekti prekes, susitikti su klientais, dalyvauti derybose, sudaryti sutartis, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įmonėje dirba ne tik pats nuteistasis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas turi žmoną, kuri kaip matyti iš prašymo su charakteristine rekomendacija (pridėtas prie apeliacinio skundo), yra jo pavaduotoja, kuri neabejotinai gali prisidėti vykdant darbines funkcijas ir vežiojant sūnų į ugdymo įstaigą ir treniruotes. Taigi skundo argumentai, kad teisės vairuoti netekimas visiškai apribotų apelianto galimybes tiesiogiai užsiimti darbine veikla, rūpintis sūnumi, atmetami ir nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl teisės vairuoti netekimo, nuteistasis patirs itin didelius suvaržymus darbinėje veikloje.
14. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams užtikrinti, darbo funkcijoms atlikti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę ar ją naikinti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau jo nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki nusikaltimo padarymo ir jam buvo žinomos. Atitinkamai šiuo metu nuteistojo patiriami nepatogumai yra jo paties nerūpestingo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas tik jis pats.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Įvertintina ir tai, kad eismo įvykio metu, kuris buvo padarytas dėl vairuotojo neatsargumo, buvo nesunkiai sutrikdyta vieno asmens sveikata, kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas, pačio apelianto sūnui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir kas sąlygojo ne administracinės, o baudžiamosios atsakomybės taikymą, todėl visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra būtinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones. Be to, D. M. teisė vairuoti transporto priemones atimta tik minimaliam įstatymo numatytam terminui – 1 metams, todėl nesutiktina su apeliantu, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra jam pernelyg griežta ar neproporcinga padarytai veikai. Juo labiau, kad BK 68 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas šią poveikio priemonę gali skirti nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas BK 68 straipsnio nuostatų nepažeidė ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad D. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra minimalus, taip pat tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad skunde nurodytais argumentais keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-19 nuosprendžio nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise nėra perteklinė, atitinka proporcingumo principo reikalavimus ir padės užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.