- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- II-83-543/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00339-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Advokatai
- Vidmantas Žiemelis
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant pareiškėjai A. K., pareiškėjos atstovams advokatui Vidmantui Žiemeliui ir advokato padėjėjai D. L., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams N. Z., R. V.,
teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Kelių policijos skyriaus 2018 m. kovo 22 d. nutarimą, kuriuo ji nubausta 75 eurų bauda dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 09.00 val., vairuojamu automobiliu „M B. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 46,23 km., sukdama į kairėje kelio pusėje esantį keliuką, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, kad nei vienas iš paskos važiuojančių automobilių nepradėjo jos lenkti, nepraleido lenkiančio automobilio „O. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 157 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Prašo šią administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant nusižengimo sudėties. Tiek skunde, tiek ir duodama paaiškinimus teisme, pareiškėja nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 9 val. ji savo vairuojamu automobiliu „M B. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš Žagarių kaimo Lauko gatvės įsuko į pagrindinį kelią Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ir važiavo link Alytaus pusės. Truputį pavažiavusi, įjungė kairio posūkio signalą ir sustojo, kadangi jai reikėjo sukti į kairę pusę. Sustojusi praleido iš priekio atvažiuojantį automobilį. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė už kelių šimtų metrų iš paskos važiuojančią transporto priemonę, bet automobilis dar buvo toli, posūkio signalas, kad jis ruošiasi lenkti, įjungtas nebuvo. Jai pradėjo sukti į kairę ir buvo bebaigianti manevrą, kai pajuto smūgį į galinę transporto priemonės dalį ir iš karto sustojo. Po įvykio, automobilio „O. A.“ vairuotojas ją kaltino, kad pastaroji nerodė posūkio, tačiau atvykus pareigūnams, šią aplinkybę paneigė įvykį matę liudytojai. Pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, pasakė, jog ji nekalta. J. B. su matavimais ir schema nesutiko, atsisakė pasirašyti ant pirminės įvykio schemos, reikalavo, kad atvyktų kiti pareigūnai. Nuvykus į policijos komisariatą aplinkybės pasikeitė, ji buvo apkaltinta dėl eismo įvykio. Mano, kad taip galėjo atsitikti todėl, kad pareigūnė N. Z., kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą, yra jos giminaitė, su kuria jų šeima nesutaria, tarp jų yra priešiški santykiai . Kadangi su administracinio nusižengimo protokolu ji nesutiko, buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Tačiau apie šio procesinio veiksmo atlikimą jai nebuvo pranešta, taip pat nebuvo išaiškinta galimybė pateikti ekspertui klausimus. Su ekspertizės aktu ji nesutinka. Mano, kad „O. A.“ vairuotojas dėl garbaus amžiaus jos vairuojamo automobilio tiesiog nepastebėjo , be to, net ir pradėjus jai sukti į karę, „O. A.“ vairuotojas turėjo realią galimybę ją apvažiuoti iš dešinės. Ji KET reikalavimų nepažeidė, suko į kairę, įsitikinusi, kad tai daryti saugu, taip pat, rodydama kairio posūkio signalą.
Pareiškėjos atstovas nurodė, kad skundas turėtų būti patenkintas, nes nebuvo atliktas nešališkas ir objektyvus eismo įvykio tyrimas, taip pat, nepašalintos abejonės dėl J. B. veiksmų KET požiūriu. Jo atstovaujamoji kaltinama tuo, kad sukdama į kairę, neįjungė kairio posūkio signalo. Šią aplinkybę paneigia liudytojų parodymai. Liudytojas J. G. paaiškino, kad rugsėjo 21 d. apie 9 val. laukė šalikelėje priduoti pieną. Pamatė, kaip iš Žagarių kaimo išsuko baltas autobusiukas, kuris superka pieną. Ties įsukimu į žvyrkelį autobusiukas sustojo, parodė posūkį į kairę pusę ir suko link jo. Tuo metu paskui važiavęs automobilis „O. A.“, atvažiavo greitai apie 80 km/h greičiu ir trenkėsi į jau beveik baigusio pasukti autobusiuko galinės dalies kairę pusę. Šie parodymai paneigia eismo įvykio dalyvio J. B. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad neva jis važiavo apie 70-80 km/h, o priekyje jo į kelią išvažiavo automobilis „M B. S.“, kurį jis pradėjo lenkti, tačiau priekyje net nepristabdęs ir nepradėjęs rodyti kairio posūkio signalo, staiga pasuko į kairėję esantį keliuką. Tokius J. B. paaiškinimus iš esmės paneigia ir kita eismo įvykio liudytoja B. R., kuri nurodė, kad A važiavo lėtai, privažiavusi jų keliuką ir likus keliems metrams, ji pilnai sustojo, nors iš priekio automobilių nebuvo, pradėjo lėtai įsukinėti į jų keliuką, ir tuo metu tas iš paskos važiavęs automobilis atsitrenkė į autobusiuko galinę dalį. Akivaizdu, kad abiejų eismo liudininkų paaiškinimai nesutampa su J. B. duotais paaiškinimais. Šios abejonės nebuvo pašalintos, todėl galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjos kaltė nebuvo įrodyta, o nusižengimas buvo konstatuotas, vadovaujantis ne visų objektyvių duomenų visuma, o prielaidomis, tai iš esmės paneigia nekaltumo prezumpciją ir yra neteisėtas. Iš esmės atliekant eismo įvykio nagrinėjimą nebuvo pašalinta ši abejonė, o buvo preziumuojama pareiškėjos kaltė esant akivaizdžioms ir protingoms abejonėms. Tokiu pagrindu priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, nes buvo priimtas nepašalinus abejonių, kadangi buvo vadovautasi vieno liudytojo parodymais, kurie iš esmės prieštaravo kito liudytojo parodymams. Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai būtų ėmęsi papildomų priemonių nustatyti, ar kairio posūkio signalas buvo rodomas prieš manevrą, kadangi dėl to kilo pagrįstos ir protingos abejonės. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje dalyvavęs Alytaus apskrities VPK atstovas R. V., palaikydamas atsiliepime į skundą nurodytus argumentus (b. l. 15), prašė skundo netenkinti, policijos nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad eismo įvykis įvyko 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 9 val. kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė. Pareigūnams nuvykus aiškintis įvykio aplinkybių, buvo ištirti įrodymai, A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriuo ji nesutiko. Dėl to buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Abiems eismo dalyviams buvo išaiškinta žodžiu, kad jie gali užduoti klausimus ekspertams, tačiau jie to nepadarė. Ekspertizės akte nenustatyta, ar A. K. rodė posūkio signalą, dėl to papildomai buvo apklausti liudytojai J. G. ir B. R.. B. R. nurodė, kad posūkio A. K. nerodė, o J. G. nurodė, kad posūkį pradėjo rodyti prieš patį posūkio manevrą. Dėl to buvo pripažinta, kad dėl eismo įvykio kalta A. K.. Jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nes posūkį pradėjo rodyti, jeigu iš viso jį rodė, ne iš anksto, o jau beveik sukdama į kairę. Susidūrimas vyko kelio viduryje, ties ašine linija, kai J. B. jau lenkė jos vairuojamą automobilį, taip nustatyta ekspertizės akte. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas remiantis surinktais byloje duomenimis.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. G. parodė, kad kaime prie kelkraščio laukė pienininkės A. K.. Pienininkė iš Žagarių kaimo įsuko į pagrindinį kelią, rodė dešinį posūkio signalą, truputį pavažiavusi pradėjo rodyti kairio posūkio signalą ir suko į kairę, tuo metu paskui ją važiuojantis tamsios spalvos automobilis atsitrenkė į pienininkės autobusiuko kairės pusės galinę dalį. Įvykio vietoje buvo šukių. Kitą automobilį vairavo pagyvenęs vyras. Pareigūnams viską papasakojo teisingai, spaudimo niekas jam nedarė. Šį įvykį dar matė B. R. ir A. M., kuri pravažiavo keliu link Punios, bet nesustojo.
Liudytoja B. R. teisme parodė, kad ji su J. G. ant keliuko laukė pienovežio. Pienininkė A. K. išvažiavo iš Žagarių į pagrindinį kelią, parodė posūkį ir beveik buvo įsukusi į keliuką, o nuo Punios dideliu greičiu atvažiavusi kita mašina trenkė į pienininkės automobilio galą iš dešinės pusės. Kodėl pareigūnė jos parodymuose parašė, kad A nerodė posūkio signalo, ji negali paaiškinti. Policijos komisariate ją apklausinėjo pareigūnė moteris, jai viską pasakojo ką matė, pareigūnams nemelavo. Matė pro įvykio vietą pravažiuojančią A. M., tačiau pastaroji sustojusi nebuvo.
Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų rugsėjo mėnesį su anūku važiavo į Punią. Autobusiukas važiavo iš priekio ir rodė posūkį į kairę. Šį faktą ji gerai atsimena, nes toje vietovėje gyveno jos teta. Ji juokais pasakė anūkui, kad „autolavkė“ pas jos tetą atvažiuoja. Ji matė, kad autobusiukas ruošiasi sukti į kairę. Iki keliuko dar buvo gal 10 metrų, o kairio posūkio signalas jau buvo įjungtas. Prasilenkusi su autobusiuku nuvažiavo į Punią, po kurio laiko grįžo ir pamatė avariją. Iš mėlyno automobilio buvo išlipęs pagyvenęs vyriškis. Matė stovintį G ir moterį. Sustoję įvykio vietoje nebuvo. Su kaimo moterimis išsikalbėjo apie avariją ir ji pasakė, kad matė tą autoįvykį. Kaimo moterys sakė, kad dėl įvykio kaltinama A, todėl ji pradėjo domėtis, pati susirado A ir pasisiūlė paliudyti, nes viską matė. Ji nematė paskui autobusiuką važiuojančio automobilio, nekreipė dėmesio ar kas nors važiuoja, bet mano, kad iš paskos važiavęs automobilis galėjo iš dešinės pravažiuoti, nes autobusiukas buvo prie pat ašinės linijos. Anūkas galėtų paliudyti, bet išvažiavęs į užsienį.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį važiavo į Alytų. Iš dešinės kelio pusės į pagrindinį kelią išvažiavo autobusiukas ir važiavo lėtai apie 40 metrų. Jis ketino jį aplenkti. Autobusiukas pasuko į kairę ir jie susidūrė. Posūkio signalo autobusiuko vairuotoja nerodė. Kai jis pradėjo lenkimo manevrą, autobusiukas dar nebuvo pradėjęs sukti į kairę. Asfaltas buvo šlapias, jis stabdė, automobilis pradėjo čiuožti ir įvyko susidūrimas. Didelių sužalojimų nebuvo. Jis galėjo važiuoti apie 70 km/h greičiu. Pareigūnai surašė schemą, bet jam pasirašyti nedavė. Iki 1990 metų jis dirbo policijoje 20 metų, dirbo ir autoinspekcijoje. Įvykio vietoje niekas jo pavardės neklausė, dokumentų taip pat netikrino, pareigūnų jis nepažinojo. Pareigūnai liepė važiuoti į policijos komisariatą. Automobiliui vairuoti jam akinių nereikia, tik skaitymui. Sveikata tikrinta gal prieš 5 metus. Autobusiuko vairuotoja pasuko gal 15 metrų prieš jo transporto priemonę ir užsuko iškarto į kairę pusę. Kol laukė pareigūnų apie patį įvykį su kita vairuotoja nieko nesiaiškino. Kas kvietė pareigūnus nepamena, galėjo iškviesti ir jis. Pareigūnui jis paaiškino, kad jis lenkė autobusiuką ir atsitrenkė į jį. Pareigūnas rašė kažką, bet ką pasakyti negali. Buvo žmonių šalikelėje atnešusių pieną, bet jie turbūt pasišalino. Tą dieną ryte lijo, bet įvykio metu jau nelijo, kelio danga buvo šlapia. Kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, bet pravažiuoti dešine puse neturėjo galimybės.
Teismo posėdžio metu ekspertė L. L. paaiškino, kad tvirtina 2018 m. sausio 30 d. išvadą. Iš policijos komisariato gavusi duomenis, atliko ekspertizę. Kadangi liudytojų parodymai ekspertizės akte nevertinti, galimai jie nebuvo pateikti, nes akte aprašoma visa gauta informacija. Tuo atveju, jeigu automobilio „M B. S.“ vairuotoja A. K. prieš atlikdama kairiojo posūkio manevrą rodė kairiojo posūkio signalą, tai buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio „O. A.“ vairuotojas J. B. turėjo nepradėti lenkimo manevro ir privalėjo važiuoti dešiniau linijos skiriančios priešingos krypties eismo srautus. Iš duomenų, kurie buvo pateikti ekspertams, nebuvo galima nustatyti, kurio šio eismo įvykio dalyvio, J. B., A. K., veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Jeigu būtų buvę pateikti išsamesni duomenys, kad „M B. S.“ rodė posūkį į kairę, tai tokioje kelio situacijoje J. B. turėjo važiuoti savo juosta dešiniau ir nepradėti lenkimo manevro, ir atvirkščiai, jei J. B. būtų pradėjęs lenkimo manevrą „M B. S.“ vairuotoja privalėjo nesukti kairėn. Ar „M B. S.“ stovėjo, ar judėjo negalima nustatyti, nes nėra tokio mechanizmo. „O. A.“ greitį galima būtų nustatyti pagal padangų pėdsakus. Šiuo atveju jie fiksuoti nebuvo, todėl buvo remtasi tuo ką sakė vairuotojas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 567, 569 straipsnių nuostatas administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos bylai reikšmingos veikos aplinkybės.
Alytaus apskrities VPK 2018 m. kovo 22 d. nutarime nurodyta, kad įvertinus liudytojų parodymus darytina išvada, jog A. K. vairuojamu automobiliu „M B. S.“,valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę, neparodė ar per vėlai įjungė kairio posūkio signalą, taip suklaidindama už jos važiuojančio automobilio „O. A.“ vairuotoją J. B., kuris pradėjo lenkimo manevrą. A. K. prieš pradėdama posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad jos nelenkia kita transporto priemonė. Šie pareiškėjos veiksmai pripažinti pagrindine sąlyga tiriamam eismo įvykiui įvykti. Tuo pagrindu padaryta išvada, kad A. K. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, bei nulėmė abiejų transporto priemonių susidūrimą bei apgadinimą.
Teismas nesutinka su tokiu aplinkybių vertinimu, nes tyrimas šioje medžiagoje atliktas neišsamiai, nevisapusiškai, nepašalinti prieštaravimai, nutarime neįvertintos esminės įvykio aplinkybės, be to, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pareigūnės N. Z. neužtikrino proceso objektyvumo, tokiu būdu nešališkumo principo pažeidimo subjektyviuoju aspektu.
Atlikus teisminį įrodymų tyrimą, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 46,23 km., autoįvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės t. y. automobilis „M B. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamas pareiškėjos A. K. ir automobilis „O. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. B.. Iš pareiškėjos A. K., liudytojų J. G., B. R., A. M. parodymų nustatyta, kad A. K. vairuojamu automobiliu iš Žagarių kaimo Lauko gatvės įsuko į pagrindinį kelią Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė. Pavažiavusi nedidelį atstumą, apie 40 metrų, įjungė kairio posūkio signalą. Posūkio signalas buvo įjungtas kai iki šalutinio keliuko dar buvo likę apie 10 metrų. Kai automobilis jau buvo pradėjęs sukti į kairę, ir buvo bebaigiantis manevrą, į A. K. automobilio kairės pusės galinę dalį atsitrenkė J. B. vairuojamas automobilis „O. A.“. Ekspertizės akte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu automobilio vairuotoja A. K. prieš atlikdama kairiojo posūkio manevrą rodė kairiojo posūkio signalą, šioje eismo situacijoje, automobilio vairuotojas J. B. turėjo nepradėti lenkimo manevro ir privalėjo važiuoti dešiniau linijos, skiriančios priešingos krypties eismo srautus. Teismo posėdyje ekspertė nurodė, kad ekspertizės atlikimui buvo pateikti neišsamūs duomenys. Iš tokio kiekio duomenų, kurie buvo pateikti ekspertams, nebuvo galima nustatyti, kurio šio eismo įvykio dalyvio - J. B. ar A. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Ekspertinio tyrimo metu buvo taikyti moksliškai pagrįsti metodai, situacija atkurta panaudojant specialią kompiuterio programą, tačiau liko nevertinti ne mažiau svarbūs liudytojų parodymai. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumą, sutinka su pareiškėjo atstovo teiginiais, jog nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas vadovaujantis ne visų objektyvių duomenų visuma, o prielaidomis, A. K. kaltė buvo grindžiama tik kito tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo J. B. parodymais, teisiniu aspektu visiškai be motyvų atmetant kitų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų J. G., A. M. parodymus, kurie iš esmės neprieštarauja faktinėms byloms aplinkybėms. Akivaizdu, kad atliekant šio eismo įvykio tyrimą, nutarime turėjo būti pasisakyta ir dėl kito eismo dalyvio J. B. veiksmų, ar techniniu požiūriu jie nebuvo priežastiniame ryšyje su šio įvykio kilimu ir ar tai nebuvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, juolab, kad ekspertizės akte buvo konstatuota, jog tuo atveju, jeigu automobilio vairuotoja A. K. prieš atlikdama kairiojo posūkio manevrą rodė kairiojo posūkio signalą, šioje eismo situacijoje, automobilio vairuotojas J. B. turėjo nepradėti lenkimo manevro ir privalėjo važiuoti dešiniau linijos, skiriančios priešingos krypties eismo srautus.
Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant išvengti bet kokių abejonių institucijos bešališkumu ir objektyvumu, nustačius, jog tiriamo įvykio dalyvis yra giminaitis, pareigūnas tiriantis šį įvykį, vadovaujantis ANK 576 straipsniu privalėjo nusišalinti nuo šio įvykio tyrimo. Nustačius, kad bylą tirianti pareigūnė N. Z. yra pareiškėjos A. K. giminaitė ir jų santykiai yra priešiški, teismui kilo pagrįstų abejonių šios pareigūnės objektyvumu, ar tikrai ji neturėjo susiformavusios išankstinės ir galimai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepalankios nuomonės dėl galimos administracinio nusižengimo bylos baigties, nes būtent ši pareigūnė surašė administracinio nusižengimo protokolą, formulavo klausimus ekspertui, atliko kitus tyrimo veiksmus, todėl yra pakankamas pagrindas abejoti jos priimtų sprendimų teisėtumu.
Įstatymas reikalauja visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus (ANK 563 straipsnis). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs Alytaus apskrities VPK priėmė nutarimą nubausti A. K., nesiėmus visų priemonių, kad būtų objektyviai ir nuodugniai ištirtos šio eismo įvykio aplinkybės, todėl 2018 m. kovo 22 d. nutarimas laikytinas nepagrįstu ir jis panaikintinas, o byla grąžintina policijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 22 d. nutarimą, kuriuo A. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį. Bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.