Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. 2024 m. birželio 7 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)teritorijoje, priėjęs prie L. M. spyrė jam koja vieną smūgį į nosį, po ko L. M. nukritus ant žemės, tęsdamas savo veiksmus jam gulinčiam spyrė du kartus į galvą ir du kartus į dešinį šoną, tokiu būdu nukentėjusiajam L. M. padarė poodines kraujosruvas nosies nugarėlės viršutinėje dalyje ir dešiniame smilkinyje, lūpos žaizdą, nosies kaulų lūžimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. M. fizinį skausmą bei padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis T. R. apklaustas teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini)turgavietėje gėrė alkoholį su A., M. ir N.. Jiems geriant, atėjo L. su drauge S. A.. Tarp jo ir L. įvyko konfliktas ir jis jam spyrė į veidą. Tuo metu L. stovėjo. Nuo spyrio jis nukrito ant žemės. L. gulint ant žemės koja spyrė du kartus. Atsimena, kad spyrė į šoną ir į galvą. Kai jis atsistojo, matė, kad L iš nosies bėga kraujas. Po suduotų smūgių L. nieko nesakė. Vėliau sužinojo, kad L sulaužė nosį. Visko gerai neatsimena, nes buvo girtas. Trise išgėrė butelį degtinės, po to alaus. Kai atėjo L. su juo išgėrė butelį. Su L. buvo susitikęs policijoje, kalbėjo su juo, jis pretenzijų neturi. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Dėl šio įvykio gailisi. Buvo girtas, todėl visų suduotų smūgių neatsimena. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. R. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Nukentėjusysis L. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis 2024-06-07 vakare apie 17 val., kartu su savo pusbroliu B. M. (20 metų), jo namuose gėrė deginę, abu išgėrė 0,7 l. talpos degtinės. Abu su pusbroliu išėjo į (duomenys neskelbtini)parke vykusią šventę. Šventėje jis susitiko savo merginą S. A., kuriai 16 metų, ji buvo blaivi. Su mergina S. išėjo pasivaikščioti, ėjo per (duomenys neskelbtini)turgavietės teritoriją ir ten pavėsinėje, kurioje vyksta prekyba, pamatė S. A. brolį M. A., kuris buvo su savo draugais, tai yra dviem jam iš matymo pažįstamais T. R., A. J., taip pat vaikinas vardu N.. Vaikinai pavėsinėje gėrė alkoholį. T. R. pradėjo kabinėtis prie jo merginos S., jis bandė jį nuraminti, tarp jų kilo konfliktas. T. R. priėjo prie jo arčiau ir rankomis suėmė už galvos, šiek tiek galvą palenkė į priekį ir taip su keliu spyrė jam į nosį, smūgis buvo stiprus, pajautė stiprų skausmą nosyje. Labai skaudėjo nosį, nuo skausmo atsigulė ant žemės, atsigulė ant šono, iš nosies bėgo kraujas, suėmė nosį bei veidą rankomis, susigūžė. Gulėdamas juto smūgius į kūną, juto du kartus į galvą, du kartus į dešinį šoną. Negali pasakyti ar smūgiai suduoti rankomis, ar kojomis, jis gulėjo susigūžęs, veidą užsidengęs. Į nosį daugiau smūgių nebuvo pataikyta, tik į galvą du smūgiai ir į šoną du smūgiai. Iš nosies stipriai bėgo kraujas. Kiek pabuvęs iš turgaus teritorijos išėjo su mergina, nes stipriai kraujavo iš nosies. Nuėjo abu prie jos buto Dainavos g. kur ji paskambino savo pusbroliui B. M. ir pasakė, kad jį sumušė, kuris pranešė tėvui A. M.. Tėvas jį susirado ir pasiėmė iš (duomenys neskelbtini) miesto, nuvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas. Civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l.100-103).

Liudytoja J. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad T. R. yra jos sūnus. 2024 m. birželio 7 d. vakare jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad sūnus T. R. yra sulaikytas ir jis bus išvežtas į areštinę Alytuje, pasakė, kad įtariamas sukėlęs muštynes. Kitą dieną sūnus Titas papasakojo, kad buvo su draugais ir tarp kitų draugų kilo muštynės. Pasakojo kad jis nieko nemušė, tik stovėjo ir žiūrėjo. Daugiau apie aplinkybes sūnus nepasakojo. Su kitais muštynėse dalyvavusiais asmenimis ji nebendravo ir nieko apie tai nežino (1 t., b. l. 111-114).

Liudytoja S. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad L. M. pažįsta. 2024 m. birželio 7 d. vakare leido su juo laiką. Vaikščiodami po miestą (duomenys neskelbtini)turgaus aikštelėje susitiko brolį M. A., su pažįstamais N. V., T. R. ir A. J.. Jie visi keturi jau gėrė alkoholį. Prisijungė prie jų ir visi toliau gėrė. L. M. ir ji alkoholio negėrė. Jiems būnant pavėsinėje T. R. pradėjo prie jos lysti. L. M. norėjo ją apginti ir susipyko su T. R.. Brolis M. A., kartu su A. J., bandė išskirti M. su R.. Matė kaip T. R. įspyrė koja L. M. į nosį, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. L. M. nukrito ant žemės ir tada T. R. pradėjo L. M. spardyti. Niekas kitas gulinčio L. M. nemušė tik T. R.. Kiek kartų T. R. ir į kurias kūno vietas spyrė gulinčiam M. ji nematė. Ji pati pradėjo T. R. traukti nuo M. (t. 1, b. l. 122-125).

Liudytoja J. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad M. A. yra jos sūnus. 2024 m. birželio 7 d. ji buvo (duomenys neskelbtini) mieste vykusioje „Pasienio fiestoje“, ir dukros sužinojo, kad yra sumuštas L. M.. Dukra pasakė, kad jį sumušė T. R.. Sūnus jai papasakojo, kad L. M. pirmas pradėjo kabinėti prie T. R. ir jis pats kaltas (1 t., b. l. 131-134) .

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. birželio mėnesį, buvo penktadienis „Pasienio fiesta“ šventė. Jis susitiko su draugais T. R. ir M. A.. T. R. turėjo alaus, jie visi išgėrė po dvi skardines alaus. Prie jų prisijungė N. V.. Jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) mieste esančią miesto turgaus aikštėje esančią pavėsinę. Keturiese nusinešė ten degtinės. Turėjo du butelius degtinės. Jie gėrė ir prie jų atėjo pažįstamas L. M. su savo drauge S. A.. L. buvo neblaivus, S. buvo blaivi. Jiems begeriant alkoholį L. M. pradėjo konfliktuoti su T. R., dėl ko jis nežino. T. R. spyrė L. M. į veidą, kur pataikė neįsidėmėjo. Kokia konkrečiai kojos dalimi, neįsidėmėjo. Nuo spyrio L. M. nukrito pavėsinėje ant medinių grindų. Nematė, kad kas nors jį būtų gulintį mušęs. L. M. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis priėjo prie gulinčio L., pakėlė jį nuo grindų ir valė jam kraujuotą nosį su kažkokiu popieriaus lapu, kurį rado pavėsinėje. Kai jis jį pakėlė nuo grindų ir apvalė jam kraują, jis su drauge S. išėjo. Popieriaus lapą, kuriuo valė M. kraują numetė pačioje pavėsinėje. Jie visi taip pat iš tos pavėsinės išėjo, nuėjo į parką, į šventę (t. 1, b. l. 146-149).

Liudytojas N. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam yra 18 metų. 2024 m. vasarą, per Pasienio fiestos šventę, jis buvo (duomenys neskelbtini) mieste su draugais: T. R., M. A. ir A. J.. Kurį laiką buvo (duomenys neskelbtini) mieste, paskui nuėjo į (duomenys neskelbtini) turgavietėje esančią pavėsinę. Nepamena kuris – J. ar R. - iš kažkur gavo alkoholio, kurį visi trys gėrė. Buvo vakaras, prie jų į pavėsinę atėjo porelė, t. y. jam iš matymo pažįstama M. A. sesė S. ir jos draugas L.. L. jis nepažįsta. Porelė prisijungė prie jų, matėsi, kad tas L. atėjo išgėręs. L. kažkiek išgėrė degtinės kartu su jais. S. degtinės negėrė. Vienu metu L. pradėjo konfliktuoti su T. R.. Jie visi buvo pavėsinės viduje. Konflikto metu T. R., pastūmė L., tiksliai jis nematė, L. nukrito pavėsinėje ant grindų, ir tada jam gulinčiam T. R. spyrė į galvą. Jis neįsidėmėjo kiek kartų tiksliai spyrė, atrodo kartą arba du. Matė, kad L. iš nosies bėgo kraujas. Jis nematė, kad kažkas kitas iš jų butų mušęs L., išskyrus T. R.. Visi pradėjo rėkti, stabdyti muštynes, kiek prisimena A. J. sumuštą L. pakėlė nuo grindų. Jam atrodo, kad sumuštas L. dar apie 10 minučių buvo pavėsinėje ir su S. iš pavėsinės išėjo (t. 1, b. l. 152-155).

Liudytojas M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam 17 metų. 2024 m. birželio 7 d., turgaus aikštėje, susitiko su A. J., T. R. ir N. V.. Nepažįstamo žmogaus paprašė, kad jis nupirktų jiems alkoholio, jie gėrė alkoholį. Išgėrę alkoholio ėjo link (duomenys neskelbtini)turgavietės, susitiko L. M. ir sesę S. A.. Pasiūlė L. M. išgerti alkoholio, jis sutiko, ir su jais gėrė alkoholį. Išgėrus alkoholį, jie L. M. davė pinigų, nes jis yra pilnametis, kad jis nupirktų daugiau alkoholio. L. M. atnešė dar butelį alkoholio ir toliau gėrė pavėsinėje. T. R. su L. M. susipyko, dėl jo sesės. Titas trenkė L. iš kojos arba rankos, neatsimena tiksliai, tuo momentu L. nukrito ant žemės, pavėsinėje. Titas toliau jį spardė, atrodo spardė į veidą. Kai jį spardė visi pavėsinėje toliau gėrė. Nepamena kiek kartų T. R. spyrė L. M., bet tikrai ne vieną ir ne du, jis daugiau negu du kartus spyrė ir visus kartus spyrė į veido sritį. Kai Titas nustojo spardyti L., jis atsistojo ir L. M. A. J. padavė kažkokią servetėlę apsivalyti kraują, nes veidas buvo kruvinas. L. M. po muštynių pavėsinėje pabuvo apie 10 minučių ir iš pavėsinės kartu su S. A. išėjo. Visi išėjo iš pavėsinės ir nuėjo į vykusią šventę mieste, kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kiek matė, L. M. mušė tik vienas T. R. (t. 2, b. l. 48-51). ??

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta pirminė gauta informacija apie įvykį t. y. kad 2024 m. birželio 7 d. apie 21.45 val. buvo gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus pranešimas apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurį šiandien, (duomenys neskelbtini)parke sumušė iš matymo pažįstami asmenys. Diagnozuotas nosies lūžis, bendras veido sumušimas. Atvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių nukentėjusysis L. M., paaiškino įvykio aplinkybes nurodė, kad T. R. pradėjo priekabiauti prie jo draugės S. A. ir tarp jo, bei T. R. ir M. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio pasekoje T. R. bei M. A. rankomis ir kojomis sudavė smūgius jam, t. y. L. M., į veido sritį ir sulaužė nosį. Alkotesteriu ,,Alcotest 6810 Nr. ARFM-0244, apie 20 val. 54 min. L. M. buvo nustatytas 1,51 promilių girtumas (t. 1, b. l. 1-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu), apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), esančiame vidiniame turgavietės kieme. Kieme yra įrengti mediniai prekystaliai. Prekyvietės viduje matomas suolas, kuris yra 6 metrų ilgio, ant suolo (2 metrų atstumu nuo įėjimo) matomos dėmės, panašios į kraujo. Po prekystaliu matomas užkritęs baltos spalvos popieriaus lapas, ant kurio matomi pėdsakai, panašūs į kraujo. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas baltos spalvos popieriaus lapas su dėmėmis, panašiomis į kraujo (t. 1, b. l. 21-28).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G228/2024 (06), patvirtina, kad L. M. nustatyta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės viršutinėje dalyje ir dešinio smilkinio srityje, lūpos žaizda, nosies kaulų lūžimas, sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 84).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo T. R. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. R. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. spyrė koja vieną smūgį į nosį, po ko jam nukritus ant žemės, gulinčiam spyrė du kartus į galvos sritį ir du kartus į dešinį šoną, dėl ko nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas nosies nugarėlės viršutinėje dalyje ir dešinio smilkinio srityje, lūpos žaizdą, nosies kaulų lūžimą.

Kaltinamojo veiksmus padarius šį nusikaltimą patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Ištyrus teismo posėdyje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo T. R. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Kaltinamasis T. R. būdamas nepilnametis padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). T. R. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2., b. l. 98-108). (duomenys neskelbtini), kuriame veikos padarymo metu mokėsi T. R., charakteristikoje nurodyta, kad jis blogai lanko mokyklą, mokymosi rezultatai minimalūs, neturi motyvacijos mokytis (t. 2., b. l. 116). T. R. atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis T. R. praeityje neteistas, nors jo atžvilgiu yra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, tačiau apkaltinamojo nuosprendžio nėra. Būtina pažymėti ir tai, jog nukentėjusysis kaltinamajam atleido, byloje nereiškia civilinio ieškinio žalai atlyginti, nenorėjo rašyti pareiškimo. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo T. R. asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, didesnę už sankcijoje numatytą minimalią (BK 90 straipsnio 5 dalis, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nepaskiriant jam intensyvios priežiūros, bet skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatytus įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 136,12 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 87-93).

Ieškinyje nurodoma, kad L. M. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių L. M. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais T. R. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, prašomą priteisti sumą – 136,12 Eur, priteisiant iš kaltinamojo.

T. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, popieriaus lapą su pėdsakais, paimtą iš įvykio vietos ir saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Alytus, Jotvingių g. 8) sunaikintinas kaip menkavertis daiktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. R. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. R. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 136,13 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Alytus, Jotvingių g. 8) saugomą popieriaus lapą su pėdsakais sunaikinti.

T. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.