Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimo bausme atidedant jos vykdymą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2021 m. rugsėjo 25 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), patalpose, išgertuvių metu kilus konfliktui, sudavė ne mažiau nei vieną smūgį A. V. į veidą, padarydamas jam apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, šalia kūno vidurinės linijos projekcijos tarp pirmo ir antro danties bei dešinės šakos srityje ir kraujosruva veido dešinėje pusėje, kuri atsirado išsiliejus kraujui apatinio žandikaulio lūžgalių aplinkoje, kas sukėlė A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą

Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. R., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Nurodė, kad viskas įvyko pas V. Š. sodo namelyje, jis parašė žinutę, kad kviečia jį ir jo kolegę pas save į svečius. Jį įtikinėjo, kad jis yra vienas, blaivus ir su savo drauge. Pas jį nuvyko su kolege kažkur apie vienuoliktą valandą vakaro, būdami abu visiškai blaivūs. Iš pradžių juos pavaišino arbata, paskui gėrė kokteilį, kuris buvo padarytas iš džino ir toniko. Su A. konfliktas kilo tada, kai A. pradėjo įžeidinėti jo kolegę ir nepadoriai elgtis jos atžvilgiu, pradėjo ją liesti prieš jos valią. Ji pasakė A., kad atstotų. Jis pasakė, kad jis nusiramintų ir paliktų Inesą ramybėje, tačiau A. vis tiek tęsė savo nepadorų elgesį. V. Š. taip pat perspėjo A., kad šis nusiramintų ir elgtųsi mandagiai. Jie su kolege I. nuėjo ir atsisėdo prie žurnalinio staliuko. Vėliau A. atėjo ir atsisėdo prie to paties žurnalinio staliuko ir toliau savo veiksmais tęsė nepadorų elgesį prieš Inesą. Jis dar kartą perspėjo A., kad jis paliktų ramybėje jo kolegę, tada A. trenkė jam į saulės rezginį. Atgavęs kvapą ir atsistojęs dar bandė A. pasakyti, kad jis liautųsi, o jis jau ėjo link jo ir trenkė į petį. Po smūgio jis trenkė A. į veidą ir jis virsdamas užsigavo dešinį žandikaulį. A. virsdamas trenkėsi į stalo kampą ant dešinio žandikaulio. Visa tai matė ir jo kolegė I.. Kai A. atsikėlė nuo žemės, jie pamatė, kad jo žandikaulis tikrai blogos būklės, bet dešinysis. Jis iškvietė tą patį žmogų, kuris juos atvežė ir paprašė, kad jis A., kuris buvo visiškai girtas, parvežtų namo. Neneigia, kad mušė A. Jis trenkė A., nukrito dėl jo kaltės ir tai pripažįsta. Supranta, kad daug teko iškentėti dėl patirto sužalojimo. To vakaro įvykio metu buvo blaivus. Konfliktas prasidėjo po valandos jiems atvykus. Jie norėjo išeiti, kad nekiltų konfliktas, bet V. Š. patikino, kad viskas gerai. Jis bet kokią merginą gins, jei matys, kad prieš ją smurtauja. A. daug kartų prašė, kad jis nusiramintų ir pradėtų mandagiai elgtis. Nors A. jam sukėlė skausmą, į medikus nesikreipė. Pirmą smūgį jis jam taikė į dešinį žandikaulį. Antrą smūgį sudavė gulinčiam A. į kairią pusę prie smilkinio. Antro smūgio nereikėjo, bet ji jau valdė emocijos. Pripažįsta, kad A. nukrito dėl jo kaltės, patyrė žalą dėl jo kaltės. Gailisi dėl to ir atsiprašo nukentėjusiojo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, galėtų žalą sumokėti per tris mėnesius.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

D. R. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai):

– nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. vakare buvo (duomenys neskelbtini) kaimo sodyboje, kur vartojo alkoholinius gėrimus kartu su savo pažįstamais V. Š., Ž. (jo pavardės neatsimena) ir V. Š. drauge D. Po kurio laiko prie jų prisijungė D. R. su savo drauge, tikslaus laiko neprisimena, bet jau buvo vėlesnis metas, nes buvo sutemę. Jis jam nedraugas, jį tikriausiai kartu pasibūti pakvietė sodybos šeimininkas V. Š.. Po kiek laiko kartu buvęs jo pažįstamas Žilvinas išsikvietė taksi ir išvyko namo. Jie sėdėjo prie stalo. Šalia jo sėdėjo D. R. draugė, kuriai vakaronės metu besišnekučiuojant draugiškai pasakydavo komplimentų. Jiems bebūnant prie jo priėjo D. R. ir nieko nesakęs paleido kumščius, tuo metu jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jis iškart prarado sąmonę. Po sąmonės praradimo neatsimena, kas vyko, jo galva buvo stipriai sumušta. Tik prisimena, kad namo grįžo su taksi ir iškart nuėjo miegoti. Kitą dieną atsikėlė, jam buvo sutinęs visas veidas, skaudėjo, valgyti taip pat negalėjo. Suprato, kad kažkas negerai ir pirmadienį nusprendė kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas pirmadienį jį apžiūrėjo. Jis jam pasakė, kad jam yra problema su žandikauliu, kuris galimai lūžęs. Gydytojas jo paklausė, ar jį kas sumušė, jis pasakė, kad nukrito, nes nenorėjo kreiptis į policiją, galvojo galbūt tai visgi veido sumušimas ir be didesnių pasekmių pasveiks. Tada jam gydytojas išrašė siuntimą į Klaipėdą, pas specialistą, kuris apžiūrėtų jo žandikaulį. Po gydytojo apžiūros vyko į savo darbo vietą pasišnekėti su V. Š. apie 2021 m. rugsėjo 25 d. įvykusias aplinkybes, galbūt jis kažką matė ir žino. Jis jam paaiškino, kad buvo sodybos tualete ir pradaręs duris pamatė, kaip jį gulintį kumščiais muša D. R. ir tai pamatęs iškart puolė atitraukti D. R. nuo jo. Atitraukęs šis pasakė D., kad jo namuose to nebus, taip šie neteisėti D. R. veiksmai ir buvo nutraukti. Mano, kad jį sumušė, nes jo draugei pasakė keletą komplimentų. Mano, kad D. R. jam trenkė mažiausiai 5 kartus į veido sritį, kadangi jam veidas skaudėjo visuose pusėse, tačiau tikslaus skaičiaus pasakyti negali, nes po pirmo smūgio prarado sąmonę. 2021 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis kelių sričių, dėl ko jis buvo paguldytas tris dienas į ligoninę. Kai jis buvo ligoninėje Klaipėdoje, pas jo žmoną į darbą buvo atvykęs D. R., kuris jai paaiškino, kad jis neva priekabiavo prie jo draugės, jog pats pradėjo konfliktą, neva jam trenkė į pilvą ir po to krito pats ant stalo ir pats susilaužė žandikaulį. Jis pasisiūlė atlyginti visas išlaidas važiuoti jam į Klaipėdą ir gydymui, kas jau leidžia suprasti, kad jis pats jo žmonai netiesiogiai prisipažino jį sumušęs (b. l. 25-28);

– A. V. papildomai parodė, kad iki tol, kol įvykio dieną D. jam sudavė smūgius į veidą jis neprisimena ir negali pasakyti, ar D. draugė ir V. draugė buvo salėje ir visą incidentą matė. Kiek prisimena, nebuvo taip, kad nuolat visi sėdėtų prie stalo, buvo ir vaikščiojimo į lauką. Po suduotų smūgių jam ištiko atminties spraga, nes jis tik kitos dienos rytą atsikėlęs jau savo namuose pradėjo galvoti, dėl kokių priežasčių jam taip skaudėjo galvą ir buvo veidas sutinęs. Jis kreipėsi į gydymo įstaigą, jam išrašė siuntimą į Klaipėdą, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam atliko apžiūrą, pasakė, kad yra žandikaulio lūžis dviejose vietose. Šį mėnesį jis vyks pas dantų gydytoją, nes neaišku, kiek jis dėl patirtos traumos dantų praras. Ieškinį jis pateiks vėliau, kai žinos tikslią gydymo sumą. D. jis nebuvo sutikęs, jis jo neatsiprašė ir dėl žalos atlyginimo ir medicininių išlaidų su juo nekalbėjo. Įvykio dienos jis neprisimena, jam V. daugiau pasakojo, kad matė, kaip ant jo buvo užsigulęs D. ir matomai jis jį gulintį ant grindų ir mušė, t. y. sudavė smūgius rankomis į veidą, bet kiek smūgių buvo suduota tikrai nepasakys, mano, jis taikėsi į veido šonus ir į žandikaulį, nes jo akys ir nosis buvo sveiki, nebuvo nei sutinę, nei pamėlę. Šiaip jis neturi jokių piktumų ar nesutarimų su Donatu (b. l. 37-40);

– ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Š. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. vakare buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo namuose taip pat buvo ir jo draugas A. V., jo draugė ir kitas draugas Ž. L. Visi kartu šiek tiek vartojo alkoholinių gėrimų. Vėliau pas jį į namus atvažiavo pažįstamas D. R. su savo drauge, kiek žino vardu I. Praėjus šiek tiek laiko Ž. L. išsikvietė taksi ir išvyko namo. Toliau liko penkiese, sėdėjo prie stalo. Praėjus šiek tiek laiko jis atsistojo ir nuėjo į tualetą. Grįžęs pamatė, kaip D. ant žemės buvo užgulęs A. ir užsimojęs kumščių lyg norėtų jam trenkti, tačiau, kaip vėliau sužinojo iš A., kad D. jau buvo dar iki jam grįžtant A. trenkęs, dėl ko šis gulėjo ant grindų. Jis priėjo prie D. ir jį jėga nustūmė nuo A. Dar pasakė, kad „jo namuose to nebus“. A., kiek matė, atrodė ganėtinai gerai, tačiau pats taip pat buvo nemažai išgėręs alkoholio per vakarą todėl, kaip viskas vyko toliau, t. y po to nelabai ką prisimena. Jo draugė tuo metu, kai D. mušė A. nieko nematė, nes buvo namo antrame aukšte. Ž. taip pat nematė įvykio, nes išvyko dar gerokai prieš jį. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. l. 55-58);

– ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. Z. parodė, kad ji 2021 m. rugsėjo 25 d. dieną buvo pas V. Š. sodyboje. Jį ji pažįsta iš matymo, o jo sodyboje yra buvusi gal kokius tris kartus. Į V. sodybą ji vyko kartu su D. R. Tai buvo vakaras galėjo būti gal jau po 22 val. Vykimo tikslas buvo pasisvečiuoti, nes D. gavo kvietimą iš V. atvykti šašlykų valgyti. Nuvykus ir įėjusi į sodybos vidų pamatė, kad viduje buvo kitų, jai nepažįstamų asmenų. Jie visi sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholį. V. draugę D. ji yra mačiusi, ji taip pat buvo sodyboje. Prie pagrindinio stalo buvo šešios kėdės. Prie stalo jau sėdėjo V. su D. ir dar du vyrai. Buvo likusios tik dvi laisvos vietos, bet jos buvo skirtingose stalo pusėse. D. atsisėdo prie tokio šviesaus vyro, o ji atsisėdo šalia D.s ir kito vyro. Vos tik atsisėdo D., tas šviesus vyras šalia pradėjo sakyti, kas tau čia leido atsisėsti. Tada ji sakė gal jie važiuoja iš čia, bet V. sako ne, viskas gerai, būkit. Paskui valandos laikotarpyje tą šviesų vyrą V. palydėjo iki durų ir jis buvo išvežtas namo. Ji kol bendravo su D., pajuto kaip per stalą su koją į jos koją glaustosi šalia jos sėdėjęs A. Ji jam pasakė, kad liautųsi, tada jis vis dėjo savo ranką ant jos peties, stengėsi jos kojos šlaunį paliesti. Ji vis kartojo A., kad jis liautųsi šitaip elgtis. Paskui galiausiai pakilo nuo stalo ir nuėjo į virtuvę. Vyrams padarė kokteilį, o D. nuėjo miegoti. Ji tą vakarą ir stengėsi nesėdėti prie stalo, nes jai atsibodo A. priekabiavimas prie jos. Vienu metu, kai ji buvo virtuvėje, atėjo V. ir sakė jai ateiti prie stalo. Ji jam atsakė, kad neis, nes A. kabinėjasi prie jos. Tada V. jai pasiūlė nueiti prie kito staliuko atsisėsti. Taip sėdėjo jiedu su V. ir kalbėjosi. Nerukus prie jų prisijungė D., o A. prie stalo jau praktiškai snūduriavo. Po kiek laiko A. atėjo prie jų. Kadangi šalia jos buvo laisva vieta, A. atėjo prie jos ir visu savo svoriu krito ant jos ir pasakė, kad ji bus jo. Per vakarą gal kelis kartus A. buvo nuėjęs kalbėti su D. ir aiškinosi, kam ji čia priklauso. D. jam atsakė, kad jie yra bendradarbiai. Tada ji išgirdo kaip A. pasakė, kad jau dvi savaites nebendrauja su savo žmona, kad skirsis su ja ir nuo šiol ji priklausys A. V. buvęs šalia pradėjo sakyti A., kad šitaip nieko nebus ir kad negalima šitaip elgtis jo namuose. Tada A. supyko, kad ji jį atstūmė, beje D. jį taip pat ramino, kad negalima šitaip elgtis. A. pradėjo mosikuoti su savo rankomis ir taip sudavė vieną smūgį sėdinčiam D. į pilvo sritį, gal į „saulės rezginį“, nes matė, kad D. tik įkvėpė ir pasidarė jam sunku kvėpuoti. Toliau A. vėl mosikavo rankomis ir vieną kartą pataikė D. į dešinį petį. Tada D. atsistojo ir užsimojęs trenkė vieną smūgį kumščiu A. į veidą, jis jam pataikė į žandikaulį. A. nukrito prie pagrindinio stalo, nes A. besimosikuojant rankomis ir trypiant jis vaikščiojo aplink ir jau nuėjo nuo kampo, prie kurio jie visi buvo, atsidurdamas netoli stalo, o pagrindinis stalas visai netoli buvo, toje pačioje patalpoje viskas. Po gauto D. smūgio, A. sukniubo, krito, o krisdamas jis veidą susitrenkė į to pagrindinio stalo kampą. Negali pasakyti, ar dėl A. suduoto smūgio jis nukrito ir susitrenkė, ar ne, bet A. pats vis mosikavo rankomis ir vaikščiojo, nes jis pats kėsinosi trenkti D.. A. vis mosikuodamas šaukė D., kad jis yra toks galingas ir turi daug pažįstamų. Kai A. nugriuvo D. pribėgo ir dar vieną kartą jam kumščiu sudavė į veido sritį, bet D. buvo stačiomis. Ji mano, kad D. taip iš inercijos pasielgė, suduodamas tą antrą smūgį A. V., buvęs šalia jų, nuėjo ir padėjo A. atsikelti. Kai atsikėlė A. matė, kad jo veidas buvo truputį patinęs, jo visa apatinė veido dalis ties žandikauliu buvo patinusi, bet neparaudusi. Dar ji paklausė A., ar jam viskas gerai ar nereikia jam pagalbos, bet jis į ją pažiūrėjo ir pasakė, kad dabar ir jai ir D. bus blogai, kad atvyks jo draugai iš Šiaulių. Tada V. suorganizavo ir A. buvo išvežtas namo. Po to, jie su D. dar truputį palaukė pas V. sodyboje, nes 1 val. buvo sutarę, kad atvyks mašina jų paimti. Kai išvyko A., pats V. dar stebėjosi tokiu vulgariu A. elgesiu, jis pyko, kad jo namuose taip viskas įvyko. Gali pasakyti, kad V. buvo visame šitame įvykyje ir viską matė, jis nebuvo niekur išėjęs. V. buvo girtas, tai negali pasakyti, ar jis atsimena šitą įvykį ar ne, bet kaip A. prie jos priekabiavo V. ir matė ir jį ramino. Po visko dar V. jai pasakė, kad A. yra jo darbuotojas ir jis nesigadins santykių su juo. (b. l. 61-64);

– įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas į kurį patenkama iš vakarinės pastato pusės pro duris. Įėjus į namą priešais akis matoma svetainė, kurioje netoli lango esančio pietinėje pusėje yra stalas. Už stalo yra permatomos duris, pro kurias patenkama į terasą, toliau matoma, įvykio vieta esanti prie pat stalo ant žemės (b. l. 15-17);

– specialisto išvadoje nurodyta, kad A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, apatinio žandikaulio dvigubas lūžis ir kraujosruva veido dešinėje pusėje (b. l. 49). Gautas papildomas patikslinimas kūno tyrimo, kuriame nurodyta, kad A. V. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis šalia kūno vidurinės linijos projekcijos dešinėje pusėje tarp pirmo ir antro danties, o kraujosruva atsirado dešinėje pusėje po gauto smūgio, kuris išsiliejo žandikaulio lūžgalių aplinkoje (b. l. 52).

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo D. R. nusikaltimui, padarytam 2021 m. rugsėjo 25 d., atskleisti ir D. R. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, D. R. savo kaltę teismo posėdžio metu pripažino visiškai, pateiktus parodymus patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo D. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. R. ir nukentėjusysis A. V. teismui pateikė atsiprašymo ir susitaikymo protokolą ir sutartį kuriuose nurodyta, kad jie susitaikė, kaltinamasis atlygino dalį padarytos žalos, dėl likusios susitarė, nukentėjusysis kaltinamajam daugiau jokių pretenzijų neturi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad jam padarytą žalą atlygino, dėl likusios dalies susitarė, priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir sutinka, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdžio metu prokuroras neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalies pagrindais asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Šioje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šio straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

Kaltinamojo D. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, dėl likusios dalies žalos susitarė. Rašytinis kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašymas bei nukentėjusiojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad kaltinamasis D. R. ir nukentėjusysis A. V. susitaikė. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. R. teistas tris kartus, dėl veikų, nesusijusių su smurtu, teistumas išnykęs (b. l. 86-91), administracine tvarka baustas (b. l. 93-101), duomenų apie įdarbinimą nėra, tačiau nurodė, kad dirba Olandijos įmonėje (b. l. 70, 71), gailisi nusikaltęs ir atsiprašė nukentėjusiojo, todėl yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis D. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina ir patvirtintinas susitarimas dėl žalos atlyginimo (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam D. R. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111-112).

Teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui pinigų priėmimo-perdavimo aktą ir sutartį dėl likusių mokėjimų už pateiktą civilinį ieškinį. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad D. R. perdavė nukentėjusiajam 1500 Eur kaip dalį civilinio ieškinio ir įsipareigojo likusią dalį 2300 Eur pagal ieškinį sumokėti per tris einamuosius mėnesius pervedant į A. R. atsiskaitomąją sąskaitą. Nukentėjusysis A. V. prašė patvirtinti jų susitarimą dėl likusios dalies reikalavimų pagal civilinį ieškinį, įskaitant jo bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis patvirtintinas pateiktas susitarimas dėl dalies žalos atlyginimo, o dėl likusios dalies civilinio ieškinio (1500 Eur) procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo D. R. ir nukentėjusiojo A. V. 2022 m. kovo 23 d. susitarimą dėl nukentėjusiajam A. V. padarytos žalos atlyginimo, kuriuo D. R. įsipareigoja išmokėti likusią 2300 (du tūkstančiai trys šimtai eurų) dalį pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje per tris einamuosius mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, mokant pavedimu į A. V. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą grafiką: 2022 m. balandžio 23 d. – 766,66 Eur, 2022 m. gegužės 23 d. – 766,66 Eur, 2022 m. birželio 23 d. - 766,66 Eur.

Procesą dėl civilinio ieškovo A. V. civilinio ieškinio 1500 Eur dalies nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu kaltinamajam D. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. R. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.