- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-677-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Z. G., R. G.
- Pareiškėjas
- Z.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. G. ir R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų Z. G. ir R. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo atidalijimo pagal ieškovų Z. G. ir R. G. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. T., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, butų atidalijimo, teisės pripažinimo, įpareigojimo netrukdyti naudotis turtu ir statinių nugriovimo pagal atsakovės V. T. priešieškinį (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja VĮ Registrų centras, G. G.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2004 m. kovo 22 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovų Z. G. ir R. G. ieškinį ir atsakovės V. T. priešieškinį, t. y. panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau VAVA) 1999-10-21 įsakymo Nr.3157-01 2, 4.2 p. dalis dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo pagal pridedamą priedą, kuriuo V. T. leista pirkti 364 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (iš bendro 628 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo dalį), naikinant dalį dėl 50 kv. m; panaikino 1999-10-26 valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutarties Nr.PO1/99-21716, sudarytos tarp VAVA ir V. T., kuria VAVA pardavė V. T. 364 kv. m ploto žemės sklypo dalį 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį dėl 50 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo V. T.. Kitą dalį, t. y. dėl 314 kv. m ploto žemės sklypo dalies 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavimo V. T., paliko galioti; taikė dvišalę restituciją – grąžino 50 kv. m ploto žemės sklypo dalį 628 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. T. nuosavybės VAVA nuosavybėn, priteisė iš VAVA 95,29 Lt V. T.; ieškovų Z. G. ir R. G. ieškinio dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo atmetė; priėmė ieškovų Z. G. ir R. G. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl įpareigojimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą kadastro ir registro duomenų bazėje nurodyti, kad V. T. nuosavybės teise priklauso 316 kv. m žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir šią bylos dalį nutraukė; tenkino V. T. priešieškinio dalį dėl butų atidalijimo ir pripažino jai teisę galiojančių aktų nustatyta tvarka atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios V. T., rekonstrukcijos darbus, nesant ieškovų Z. G. ir R. G. sutikimo pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame 1A1p, pertvarkymo projektą bei 2002 m. paminklotvarkos sąlygas; atmetė priešieškinio dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal pridėtą projektą, dėl ieškovų įpareigojimo nugriauti pagalbinius statinius.
Šalies argumentai
Ieškovai Z. G. ir R. G. 2007-04-03 kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje dėl V. T. priešieškinio dalies, t. y. dėl Z. ir R. G. įpareigojimo duoti sutikimą namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų pertvarkymo projektą bei paminklotvarkos sąlygas arba leidimo V. T. atlikti šiuos darbus be Z. ir R. G. sutikimo; išnagrinėjus bylą, panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004-03-22 sprendimo dalį dėl butų atidalijimo ir pripažinimo V. T. teisės galiojančių aktų nustatyta tvarka atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, nesant atsakovų pagal priešieškinį Z. G. ir R. G. sutikimo pagal UAB „Viljuosta“ parengtą butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projektą bei 2002 m. paminklotvarkos sąlygas, ir šią V. T. priešieškinio dalį atmesti. Nurodė, kad įgyvendinant teismo 2004-03-22 sprendimą pagal UAB „Viljuosta“ parengtą butų pertvarkymo projektą paaiškėjo, kad naujai pastatytoje laiptinėje neįmanoma suprojektuoti norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančių sraigtinių laiptų, nes patalpos yra per mažos. Ši aplinkybė egzistavo ir nagrinėjant bylą, tačiau pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Jeigu ši aplinkybė būtų buvusi žinoma teismo proceso metu, atsakovės V. T. priešieškinio dalis būtų atmesta, kaip pažeidžianti pareiškėjų teises. Dėl eksperto išvados jie kreipėsi į ekspertą tik tuomet, kai atsakovė V. T. dėl nežinomų priežasčių sustabdė darbus laiptinėje, t. y. tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė ieškovų Z. G. ir R. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjų prašyme nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjams priklausančioje patalpoje yra neįmanoma įrengti norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančių laiptų, nėra esminė. Teismas nurodė, kad 2004-03-22 sprendimas, kuriuo atsakovei V. T. pripažinta teisė atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios V. T., rekonstrukcijos darbus, nesant pareiškėjų sutikimo, yra tik pareiškėjų, kaip bendraturčių sutikimas, kuris suteikia teisę V. T. pradėti projektavimo ir kitus darbus. Tam, kad V. T. galėtų vykdyti rekonstrukcijos darbus, ji turi įvykdyti visas kitas statytojo sąlygas, t. y. suderinti projektą, gauti statybos leidimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo statybos leidimo išdavimo teisėtumas, UAB „Viljuosta“ projekto atitikimas teisės aktų reikalavimams, padarė išvadą, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė nesudaro CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyto pagrindo atnaujinti procesą.
Šalies argumentai
Ieškovai Z. G. ir R. G. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti - panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004-03-22 sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-616-614/2004 dėl V. T. priešieškinio dalies dėl Z. ir R. G. įpareigojimo duoti sutikimą namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų pertvarkymo projektą bei paminklotvarkos sąlygas arba leidimo V. T. atlikti šiuos darbus be Z. ir R. G. sutikimo. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog pagal UAB „Viljuosta“ parengtą butų pertvarkymo projektą naujai pastatytoje laiptinėje neįmanoma suprojektuoti norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančių sraigtinių laiptų nėra esminė, nes 2004-03-22 sprendime buvo nustatyta, kad „iš pateiktų projektinių butų atidalijimo pasiūlymų matyti, jog po darbų atlikimo abu butai taptų savarankiškais ir nepriklausomais butais, abu butai būtų pilnavertiškai naudojami pagal savo funkcinę paskirtį“. V. T. priešieškinis buvo tenkintas tik dėl to, kad „neįrodytas atsakovų pagal priešieškinį nesutikimo dėl V. T. pasiūlyto butų atidalijimo projektų pagrįstumas“. Kadangi butų po atidalijimo nebus galima naudoti pagal funkcinę paskirtį, t. y. patekti į palėpę ir rūsį, ši aplinkybė yra esminė ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
Atsakovė V. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, solidariai iš pareiškėjų priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą pateikė tik tuomet, kai jiems kitoje byloje nepavyko nuginčyti statybos leidimo, išduoto namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijai atlikti, bei teisėtai uždrausti vykdomus statybos darbus, kai teismine tvarka buvo paprašyta atlyginti nuostolius. Teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjų nurodomas aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra sąlygų viseto būtino procesui atnaujinti, pagrįstai pareiškėjų nurodomos aplinkybės nepripažino esmine. Pareiškėjai negalėjo paaiškinti, kodėl ekspertizės išvadų jie negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo metu, nors teismas jiems buvo išaiškinęs teisę ir galimybę atlikti projektinę ekspertizę. Dėl to pareiškėjai neteko teisės remtis aplinkybe, kad jie neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis teismo procese. Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė daugiau nei po 4 metų ir tik po to, kai kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių jiems nepavyko nuginčyti statybos leidimo, išduoto namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijai atlikti bei teisėtai uždrausti vykdomus statybos darbus, ir tik po to, kai teismine tvarka dėl nepagrįstų ieškinių buvo paprašyti atlyginti nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino civilinės bylos dalies dėl ieškovų Z. G. ir R. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2004-03-22 sprendimu iš dalies tenkino atsakovės V. T. priešieškinio dalį dėl butų atidalijimo, pripažino atsakovei V. T. teisę galiojančių aktų nustatyta tvarka atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios V. T., rekonstrukcijos darbus, nesant ieškovų Z. G. ir R. G. sutikimo pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame 1A1p, pertvarkymo projektą bei 2002 m. paminklotvarkos sąlygas. Šie atsakovės reikalavimai buvo patenkinti CK 4.80 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės V. T. pateiktu 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtu butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame 1A1p, pertvarkymo projektu, kuris yra projektinis pasiūlymas, atidalijo ieškovus ir atsakovę iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų turimas bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą projektinį pasiūlymą dėl butų atidalijimo, paminklotvarkos sąlygas, nustatė, kad po rekonstrukcijos atlikimo abu butai taps savarankiškais ir nepriklausomais butais, abu butai bus naudojami pagal funkcinę paskirtį. Iš projektinį pasiūlymą paruošusios architektės V. K. aiškinamojo rašto matyti, kad projektiname pasiūlyme dėl butų atidalijimo, turi būti padalyta bendro naudojimo patalpa – koridorius į dvi dalis, vienoje dalyje projektuojant laiptus į rūsį ir palėpę, kitoje dalyje – laiptus į rūsį, virtuvę perkeliant į kitą vietą, o virtuvės vietoje projektuojant laiptus į palėpę, įrengiant laiptus turi būti panaudotas esamos laiptinės baliasinas, projektuojami laiptai ant metalinių sijų (T. 1, b. l. 175) Iš projektinio pasiūlymo (plano) matyti, kad buvo suprojektuoti laiptai tiek viename bute, tiek kitame bute (T. 1, b. l. 180). Iš projektinio pasiūlymo (plano) matyti, kad projektinį pasiūlymą įvertino specialistai, kurie nenurodė, kad siūlomas architektūrinis sprendimas yra neįmanomas. Nagrinėjant bylą ieškovai teikė argumentus, kad atidalijus butus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, nebus tinkamo įėjimo į palėpę, rūsį, kad atitvertas koridorius liks tamsus, suplanuotais sraigtiniais laiptais negalės užnešti baldų, neliks jokios ventiliacijos, priėjimo prie dujų katilo, pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos atsakovų argumentus kaip neįrodytus leistinais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su laiptų įrengimu, apklaustos liudytojos V. K., S. B., kurios davė parodymus apie laiptus (T. 2, b. l. 42-43). Ieškovams buvo sudarytos galimybės teikti įrodymus, susijusius su jų argumentais dėl projektinio pasiūlymo, kuriame buvo išreikšti projektuojamų butų pagrindinių sprendinių idėja, įvardyta, kokie nekilnojamieji daiktai bus suformuoti.
Ieškovai Z. G. ir R. G. prašė atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad įgyvendinant teismo sprendimą ir 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų pertvarkymo projektą paaiškėjo, jog naujai pastatytoje laiptinėje neįmanoma suprojektuoti norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančių sraigtinių laiptų, nes patalpos Nr.5 matmenys yra per maži. Šiuos argumentus ieškovai grindė teismo eksperto doc. dr. S. Mitkaus 2008-07-10 surašytu ekspertizės aktu. Iš šio akto matyti, kad yra padaryta išvada, jog patalpoje Nr.5 įrengti tinkamus naudoti pagal paskirtį ir atitinkančius STR 2.02.01 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus sraigtinius laiptus neįmanoma. Iš akto matyti, kad iš dalies jau yra įrengti laiptai į rūsį ir palėpę, atliktas bendro naudojimo patalpos padalijimas. Ieškovų nurodytos aplinkybės ir pateiktas įrodymas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, CPK 366 str. 1 d. 2 p nurodytu pagrindu, nes ieškovų nurodomos aplinkybės, dėl kurių jie nori, kad būtų atnaujintas procesas, jiems turėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, šios aplinkybės negali būti pripažintos esminėmis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas minėtoje civilinėje byloje.
Proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti, kai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl nurodytų priežasčių teismai privalo pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą analizuoti visų bylos aplinkybių kontekste ir, esant abejonių dėl priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atnaujinti procesą byloje. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra nežinojimas esminių faktinių aplinkybių, kurios buvo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl į jas negalėjo atsižvelgti teismas, nagrinėdamas bylą, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jei jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pagal šio įstatymo nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Teismo aktų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būdinga tai, kad teismo priimto akto ydingumas yra naujai paaiškėjusių aplinkybių, į kurias teismas, spręsdamas bylą, negalėjo atsižvelgti, rezultatas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių tokius kriterijus: 1) jeigu jie buvo bylos nagrinėjimo metu, 2) jie turi esminės reikšmės bylai, 3) teismui ir pareiškėjui nebuvo žinoma apie juos bylos nagrinėjimo metu, o tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir jie turi esminės reikšmės bylai, t. y. priimant sprendimą, būtų turėjusios jam įtakos. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).
Kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjant bylą iš esmės buvo pateiktas projektinis pasiūlymas, kuriame buvo aiškiai nurodyta patalpa, kurioje turi būti įrengti laiptai, ieškovams buvo suteiktos galimybės teikti argumentus, motyvus, įrodymus, atskleidžiančius pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi ieškovų nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą, ieškovams galėjo būti žinomos, šias aplinkybes jie galėjo nurodyti bylos nagrinėjimo metu. Tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama, patalpų rekonstrukcija, butų atidalijimas nebuvo vykdomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovei V. T. 2006-02-07 buvo išduotas statybos leidimas pagal A. V. parengtą projektą (T. 3, b. l. 63). Taigi ieškovų nurodoma aplinkybė apie negalimą laiptų įrengimą paaiškėjo, kai buvo iš dalies atlikti darbai pagal šį statybos leidimą ir A. V. parengtą projektą, o ne pagal 2002 m. UAB „Viljuosta“ parengtą butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), plane, pažymėtame 1A1p, pertvarkymo projektą. Atsakovė pagal priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą negalėjo ir negali atlikti jokių pertvarkymo darbų, nes tam, kad ji galėtų atlikti pertvarkymo darbus pagal teismo sprendime įtvirtintą patalpų perplanavimo ir rekonstravimo įgyvendinimo būdą, ji turėjo gauti projektavimo sąlygas, parengti projektą, gauti statybos leidimą. Iš ieškovų pateikto įrodymo (ekspertizės akto), kurio pagrindu jie prašo atnaujinti procesą, matyti, kad buvo apžiūrima pertvarkyta patalpa, kurioje jau iš dalies yra įrengti laiptai, t. y. vertinama situacija, kuri yra įvykusi po to, kai iš dalies jau yra atlikti pertvarkymo darbai pagal išduotą statybos leidimą, pagal A. V. parengtą projektą. Pažymėtina, kad ieškovai kitoje civilinėje byloje ginčijo statybos leidimą, A. V. parengtą projektą ir jų (ieškovų) reikalavimai nebuvo patenkinti. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-11-26 nutartyje konstatavo, kad A. V. personalinės projektavimo firmos parengto namo dalies rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, buvo parengtas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nustatyta tvarka buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, jame išdėstyti projektiniai sprendiniai buvo pakankami statybos leidimui gauti ir rekonstrukcijos darbams atlikti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1072/2007, žr.: Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovų atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu teigiama, kad jų nurodoma aplinkybė atitinka naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės kriterijus ir dėl to būti atnaujintas procesas civilinėje byloje, prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nepripažintini pagrįstais, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.