Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. L. atstovo advokato V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties I. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu I. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. vasario 19 d. apie 14.20 val., vairuodamas transporto priemonę ,,Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to susidūrė su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, I. L. apylinkės teismui pateikė skundą. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi I. L. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. balandžio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas I. L., vairuodamas automobilį ,,Nissan“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 108 punkto reikalavimus.

3. Apeliaciniu skundu apygardos teismui I. L. atstovas advokatas V. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį, Institucijos 2023 m. balandžio 19 d. nutarimą ir administracinę teiseną I. L. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo priteisti I. L. naudai proceso išlaidas.

3.1. Skunde nurodo, kad tiek Institucija, tiek teismas nepagrįstai atmetė ir nesivadovavo į bylą pateikta UAB „I.“ eksperto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, išvada, remiantis kuria buvo konstatuota, jog techniniu požiūriu eismo įvykio kilimo priežastimi laikytini automobilio ,,Audi A4“ nepriimtini veiksmai, prieštaravę KET 154 ir 177 punktų reikalavimams. Byloje nėra jokio kito įrodymo, kuris paneigtų UAB „I.“ padarytas išvadas. Institucija nevertino fakto, kad ,,Audi A4“ vairuotojas pažeidė KET 4 punkto reikalavimus. Būtent ,,Audi A4“ automobilio vairuotojas, artėdamas prie pagrindinės sankryžos, buvo neatsargus ir parodė nepagarbą I. L. atžvilgiu, nes prie sankryžos artėjo pakankamai dideliu greičiu iš kiemo teritorijos, kur maksimalus greitis yra 20 km/h. Be to, matydamas, kad ,,Nissan Navara“ jau atlieka posūkį iš pagrindinio kelio į šalutinį, vis tiek judėjo jo kryptimi.

3.2. Apelianto teigimu, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad I. L. vairuojamas automobilis dėl savo gabaritų niekaip kitaip negalėjo atlikti posūkio, kaip kad nagrinėjamu atveju. Pagal Institucijos ir teismo logiką, tam, kad neįvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, I. L. turėjo „užvažiuoti“ ant pėsčiųjų tako. Toks aiškinimas reikštų, kad apskritai įvažiavimas į šalutinį kelią yra neįmanomas, nepažeidžiant KET nuostatų.

3.3. Apelianto teigimu, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ,,Audi A4“ vairuotojas KET 119 punkte nustatyto imperatyvo nesilaikė. UAB „I.“ ekspertizės akte esančioje nuotraukoje matyti, kad automobilis, žvelgiant į jį iš galo, randasi pakankamai toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Įvertinus automobilių padėtis po eismo įvykio, akivaizdu, kad jei ,,Audi A4“ automobilis būtų važiavęs arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jokio susidūrimo nebūtų.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje apklaustas pareigūnas P. D. teigė, kad I. L. turėjo važiuoti pagal menamas baltas juostas bei pasirinkus sankryžos centrą sukti savo judėjimo trajektorija, kaip nusako KET 108 punktas. Nei Institucijos atstovas, nei teismas nutartyje nepasisako apie tai, kad iš sankryžos išvažiavimo keliai yra nevienodo pločio ir nėra taisyklingas kryžiaus formos. Menamasis sankryžos centras yra nutolęs nuo menamo centro į dešinę pusę. „Google maps“ sankryžos vaizdas patvirtina, kad menamas centras yra nutolęs dešinėn, o ne kaip aiškina pareigūnas. Tokiu būdu darytina išvada, kad automobilio ,,Nissan Navara“ vairuotojas, teisingai buvo pasirinkęs važiavimo trajektoriją. Taip pat ši nuotrauka patvirtina, kad privažiuojant prie pagrindinio kelio yra pėsčiųjų perėja, prieš kurią automobilis ,,Audi A4“ privalėjo sustoti.

3.5. Atstovo teigimu, iš byloje esančių fotonuotraukų bei „Google maps“ matyti, kad nuo kelio iki pirmo automobilio, priparkuoto pačio kiemo viduje, yra apytiksliai 10 m. Iš filmuotos medžiagos ir likus dviem sekundėms iki posūkio matosi, kad automobilio ,,Audi A4“ nebuvo, t. y. nebuvo užėmęs stovėjimo padėties, nors savo paaiškinamose ,,Audi A4“ vairuotojas teigė, kad privažiavo prie sankirtos, sustojo ir laukė atvažiuojančio ,,Nissan“ automobilio. Teismas nevertimo fakto, kad automobilis ,,Audi A4“ negalėjo būti sankirtoje posūkio metu ir į sankirtą įvažiavo jau tik po to, kai iš pagrindinio kelio pasuko ,,Nissan“ automobilis. ,,Audi A4“ automobilio vairuotojas įvažiavo jau į baigiantį manevrą automobilį ,,Nissan Navara“. ,,Audi A4“ automobilio vairuotojas negalėjo nematyti priekyje iš pagrindinio kelio įvažiuojančio ,,Nissan Navara“ automobilio, juolab, kad ,,Nissan“ automobilis yra gerokai aukštesnis, todėl jis matomas net per stovinčių automobilių viršų. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad priparkuoti automobiliai yra žemesni, nei ,,Nissan“, kas paneigia teismo padarytas išvadas, kad ,,Audi“ automobilio vairuotojas turėjo riboto matomumo galimybes.

3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad techniniu požiūriu prievolė (pagal KET 177 punkto ir 154 punkto reikalavimus) automobilio ,,Audi“ vairuotojui duoti kelią juo artėjančioms/artėjančioms prie sankryžos transporto priemonėms reiškė, kad jis privalėjo duoti kelią (nesukliudyti) automobilio ,,Nissan“ vairuotojui ne sankirtoje, bet sankryžos važiuojamosios dalies plote, kurio apytikslės ribos nurodytos į bylą pateiktos UAB „I.“ išvados 3 pav. ir pažymėtos mėlyna brūkšnine linija. Automobilio ,,Audi“ vairuotojui įvykdžius šį reikalavimą, buvęs eismo įvykis nebūtų kilęs, nes sprendžiant iš užfiksuotos 2022 m. vasario 19 d. schemoje automobilio ,,Nissan“ padėties po eismo įvykio, ties mėlyna brūkšnine linija pažymėta riba (esančia įvažiavime) šis automobilis būtų judėjęs pilnai tam skirtos menamos eismo juostos ribose. Ir nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neva šioje išvadoje duomenys nėra korektiški dėl to, kad minimas automobilis ,,BMW“, kuris nedalyvavo eismo įvykyje, tačiau teismas savo esme suabsoliutino šią aplinkybę, paneigdamas pačios ekspertizės turinį. Vien redakcinio pobūdžio neatitikimas, lemtas žmogiškojo faktoriaus klaidos, negali būti pagrindu apskritai atmesti ekspertizės išvadas, juo labiau, kad ji atlikta specialių žinių turinčio asmens ir nebuvo paneigta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

4. Atsiliepimu į I. L. atstovo apeliacinį skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, T. P. prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. I. L. atstovo advokato V. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. L. atžvilgiu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs I. L. apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų reikšmės ir teisinio vertinimo bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad I. L. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su teismo išvadomis, pateikdamas subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

8. ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Pažymėtina, jog šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai. Nagrinėjamu atveju I. L. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nubaustas už KET 108 punkto pažeidimą, numatantį reikalavimą sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.

9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. L. pirmosios instancijos teisme teigė, kad, važiuojant pagrindiniu keliu, suko į kairę ir tuo metu į jį atsitrenkė ,,Audi“ automobilis. Jo manymu, „Audi“ vairuotojas jam neleido užbaigti manevro ir įvažiavo į sankirtą.

10. Nors I. L. neigia savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nagrinėjamu atveju jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. T. paaiškino, kad įvykio metu laikėsi dešinės kelio pusės ir sustojo šalutiniame kelyje, neišlindęs į pagrindinį kelią. Tuo metu kita transporto priemonė įsukinėjo iš pagrindinio kelio į šalutinį. Liudytojo teigimu, kai įvyko susidūrimas, jis stovėjo, o įsukanti transporto priemonė įvažiavo į jį, pasirinkusi ne tokį posūkio kampą. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas P. D. (policijos pareigūnas) paaiškino, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad „Audi“ vairuotojas nebuvo įvažiavęs į kelių sankirtą. Nagrinėjamu atveju ,,Nissan“ automobiliui reikėjo sukti stačiu kampu, o ne nukertant kampą. Įvykio vertinimui įtakos neturėjo, ar ,,Audi“ įvykio metu judėjo, kadangi įvykis kilo dėl to, kad ,,Nissan“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuotos automobilių padėtys sustojus po eismo įvykio. Šios nuotraukos patvirtina, kad automobilis ,,Audi“ stovi šalutiniame kelyje, nėra privažiavęs kelių sankirtos, o automobilis ,,Nissan“ stovi skersai kelių sankirtoje, galinė automobilio dalis yra priešpriešinėje eismo juostoje. Automobilio vaizdo registratoriumi fiksuotas vaizdo įrašas patvirtina, kad įvykio metu automobilio vairuotojas pradeda sukti iš pagrindinio kelio į šalutinį ir sustoja, šis manevras atliekamas pasirenkant netinkamą trajektoriją, t. y. ,,nukertant kampą“ ir išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai nesivadovauta UAB „I.“ eksperto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, išvada, kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimo priežastimi laikytini automobilio ,,Audi A4“ nepriimtini veiksmai, prieštaravę KET 154 ir 177 punktų reikalavimams. Pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, nei vienai iš ANK 569 straipsnyje numatytų įrodymų rūšių negali būti teikiama pirmenybė. Tai reiškia, kad kiekvienas iš byloje surinktų įrodymų turi lygiavertę reikšmę ir jo įtakos byloje įrodinėtinoms aplinkybėms vien dėl formos ar subjekto, kuris jį surašė, negalima suabsoliutinti. Visais atvejais įrodymai privalo būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumoje, atidžiai juos sugretinant bei nustatant, kokia apimtimi jie patvirtina ar paneigia nagrinėjamas faktines aplinkybes, taip pat kokia apimtimi jie sutampa tarpusavyje ar vienas kitam prieštarauja. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ši išvada yra pateikta privataus eksperto, pažeidėjo atstovo prašymu, o išvadoje minimas automobilis ,,BMW“ eismo įvykyje nedalyvavo. Be to, viename iš eksperto išvados paveikslėlių modeliuojama situacija, kas nutiktų, jei eismo įvykyje dalyvautų sunkiasvoris vilkikas su puspriekabe, aprašomos prielaidos ir dėstomos aplinkybės, nesusijusiosios su aptariamu įvykiu ir neturinčios jokios reikšmės šiai bylai, kadangi nagrinėjamu atveju I. L. vairavo lengvąjį automobilį. Kita vertus, eksperto išvada iš dalies sutampa su jau anksčiau išvardintais įrodymais. Eksperto išvadoje pripažinta, kad susidariusioje prieš pat eismo įvykį kelio situacijoje automobilio ,,Nissan“ vairuotojo veiksmai prieštaravo KET 108 punkto reikalavimui ir laikytini kaip turėję priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu, nes esminis dalykas vertinant prieš tiriamąjį eismo įvyki susidariusią kelio situaciją yra automobilio ,,Audi“ vairuotojo prievolė besąlygiškai duoti kelią (duomenys neskelbtini) į įvažiavimą sukančių transporto priemonių vairuotojams. Eismo įvykio, užregistruoto 2022 m. vasario 19 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) pastato, kurio metu susidūrė lengvieji automobiliai ,,Audi A4“ ir ,,Nissan Navara“ kilimo pagrindine priežastini techniniu požiūriu laikytini automobilio ,,Audi A4“ vairuotojo nepriimtini veiksmai, prieštaravę KET 154 punkto ir 177 punkto reikalavimams. Taigi, iš aptartos eksperto išvados matyti, kad pats ekspertas neneigia aplinkybės, kad I. L. vairuojamas automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o tai iš esmės sutampa su aukščiau analizuotais liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai eksperto išvada rėmėsi ta apimtimi, kiek ją atitinka byloje surinkti ir patikimais pripažinti įrodymai. Būtent šių įrodymų visuma leidžia pagrįsta laikyti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent dėl I. L. išvažiavimo į kitą priešpriešinę eismo juostą ir įvyko aptariamas eismo įvykis.

12. Skunde atstovas akcentuoja, kad ,,Audi A4“ vairuotojas pažeidė KET 4 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie pagrindinės sankryžos, buvo neatsargus ir parodė nepagarbą I. L. atžvilgiu, nes prie sankryžos artėjo pakankamai dideliu greičiu iš kiemo teritorijos, kur maksimalus greitis yra 20 km/h bei matydamas, kad ,,Nissan Navara“ jau atlieka posūkį iš pagrindinio kelio į šalutinį, vis tiek judėjo jo kryptimi. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ,,Audi“ vairuotojo greitis prieš susidūrimą, todėl skunde nurodoma aplinkybė dėl didelio greičio gyvenamojoje teritorijoje nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be to, jei ,,Audi“ vairuotojas išties gyvenamojoje zonoje būtų važiavęs dideliu greičiu, tiek pats ,,Audi“ automobilis, tiek ir ,,Nissan Navara“ neabejotinai būtų labiau apgadinti. Kartu pažymėtina, kad ,,Audi“ automobilis nebuvo išsikišęs į priešpriešinę eismo juostą ar pagrindinį kelią, kadangi stovėjo šalutiniame kelyje, t. y. nebuvo privažiavęs važiuojamųjų dalių sankirtos. Byloje esančioje eksperto išvadoje taip pat konstatuota, kad automobilis ,,Audi“ sustojo tam skirtoje išvažiavimo važiuojamosios dalies pusėje, o automobilis ,,Nissan“ – iš dalies šio išvažiavimo priešpriešinėje eismo juostoje. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad KET nenumato pareigos sustoti prie ženklo „Duoti kelią“. Priešingai, nei teigiama skunde, ,,Audi A4“, artėdamas prie pagrindinio kelio, neprivalėjo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, jei tuo metu perėjoje nebuvo pėsčiųjų. Kartu pažymėtina, kad iš byloje esančių eismo įvykio nuotraukų matyti, kad susidūrimo metu buvo apgadinti: automobilio ,,Audi A4“ priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, o automobilio ,,Nissan Navara“ – užpakalinis kairės pusės sparnas. Taigi, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai yra pakankamai nežymūs, labiau slystamojo pobūdžio, todėl versija, kad ,,Audi“ automobilis važiavo nestabdydamas, atmestina kaip nepagrįsta.

13. Atstovas skunde taip pat nurodo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad I. L. vairuojamas automobilis dėl savo gabaritų niekaip kitaip negalėjo atlikti posūkio, kaip kad nagrinėjamu atveju. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje esančioje UAB ,,I.“ eksperto išvadoje sumodeliavo situaciją, kad vairuojant ,,Nissan Navara“ įvykio vietoje galima atlikti posūkį į kairę, neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Taigi, būtent I. L., vairuodamas ,,Nissan Navara“ įvykio metu, išvažiuodamas iš kelių sankirtos, turėjo važiuoti dešiniau ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone. Vis dėlto, I. L. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, todėl šio automobilio vairuotojo veiksmai prieštarauja KET 108 punkto reikalavimams. Atstovas su šia išvada nesutinka, skunde teigdamas, kad, ,,Audi A4“ automobiliui važiuojant arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jokio susidūrimo nebūtų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas analogiškus apeliaciniam skundui atstovo argumentus, išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl šio argumento, jį paneigdamas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju M. T. vairuojama transporto priemonė ,,Audi“ eismo įvykio metu nebuvo įvažiavusi į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą ir buvo pilnai šalutiniame kelyje. Tuo tarpu I. L., vairuodamas ,,Nissan Navara“, išvažiuodamas iš pagrindinio kelio į šalutinį, netinkamai įvertino savo automobilio gabaritus, nepasirinko tinkamos ir taisyklingos važiavimo trajektorijos, dėl ko, sukdamas iš pagrindinio kelio į šalutinį, atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje ir susidūrė su šalutiniame kelyje buvusiu M. T. vairuojamu automobiliu. I. L. vairuojamo automobilio galinė dalis buvo net 0,85 m atstumu įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, kai tuo tarpu M. T. vairuojama transporto priemonė buvo savo eismo juostos ribose ir neįvažiavusi į kelio sankirtą, t. y. pilnai esant šalutiniame kelyje. Taigi, KET 108 punkto pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo esminis ir pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti I. L. jo patirtas atstovavimo išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamojo asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju I. L. atstovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. L. atstovo advokato V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.