Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2023-03-07 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, 2023-08-08 nutartimi A. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir už šią veiką paskirta bausmė sušvelninta iki 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, ir 4 dalimi, paskirtos bausmės (30 parų arešto bausmė ir 20 parų arešto bausmė) subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta 42 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 28 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2024 m. rugsėjo 4 d. 11.44 val., būdamas suimtas, (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. lipant į antrame aukšte esantį gultą, tyčia smūgiavo du kartus jam per nugarą, o R. M. nukritus ant kameros grindų, spyrė ir rankomis smūgiavo jam į galvos ir veido sritis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kairio paakio srities poodinę kraujosruvą.

Motyvuojamoji dalis

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. M. padarytas sužalojimas: kairio paakio srities poodinė kraujosruva; nugaros ir krūtinės odos paraudimas sužalojimu nekvalifikuojamas. R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nurodytomis aplinkybėmis R. M. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. R. M. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas liudytojo apklausos protokole nurodytomis aplinkybėmis (suduodant rankomis arba kojomis į galvą) (1 t., b. l. 70-73);

- nukentėjusysis R. M., apklaustas 2024-09-09, parodė, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime yra suimtas nuo 2024-05-31. Pasak R. M., 2024-09-04 (duomenys neskelbtini) kalėjime jis buvo paskirtas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu gyveno A. Š., kurio vardą ir pavardę žino iš tyrėjos. Su A. Š. gyveno apie dvi savaites (10-14 dienų). R. M. teigimu, 2024-09-04 jis pradėjo belsti, rėkti kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), šaukėsi pareigūnų, kadangi parėjus iš pasivaikščiojimo kiemelių, apie 9.15 val., jis nusirengė drabužius ir ruošėsi lipti į savo gultą, kuris yra antrajame aukšte, tada be jokios priežasties ir nieko nesakydamas A. Š. pasiėmė kameroje buvusią šluotą ir su šluota jam trenkė du kartus per nugarą, jis (R. M.) nukrito ant grindų, šalia gulto, susirietė, o tada A. Š. puolė prie jo ir rankomis bei kojomis smūgiavo į galvos/veido sritį. Kaip paaiškino R. M., kojomis (kuria koja spyrė, neatsimena) A. Š. įspyrė į veido sritį, į kairę akį ir nosį. Kai A. Š. jį mušė, jis gynėsi, užsidengdamas galvą rankomis. Pats prieš A. Š. nesmurtavo, nesudavė jam nei vieno smūgio. Pasak R. M., kai A. Š. jį mušė, jis rėkė ir kvietėsi pagalbos. Vienu momentu jis spėjo atsikelti nuo grindų ir, pribėgęs prie kameros durų, pradėjo rankomis trankyti į duris ir kvietėsi pagalbos. R. M. teigimu, nedelsiant atėjo trys pareigūnai, atidarė kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir liepė apsirengti bei išeiti iš kameros. Pareigūnai jį nuvedė į Sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai, taip pat jį nufotografavo, medikė apžiūrėjo jo kūną ir užfiksavo kūno sužalojimus, jokių medikamentų nedavė, į ligoninę nevežė, rekomendavo prisipilti šalto vandens butelį ir laikyti ant kairės akies. Kaip nurodė R. M., po apžiūros jį grąžino į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. joje nebebuvo. Nuo 2024-09-04 Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena vienas. A. Š. turi pretenzijų, prašo, kad A. Š. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi įvykio metu jis patyrė kūno sužalojimus ir didelį stresą, kurį vis dar jaučia (1 t., b. l. 16-19);

- liudytojas M. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), Saugumo valdymo skyriaus specialisto pareigose. Pasak M. B., 2024-09-04 apie 11.00 val. jis išgirdo triukšmą režiminio korpuso I aukšto koridoriuje. Eidamas prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad prie durų jau stovi pareigūnė E. N., atidaręs kameros duris, pamatė prie grotuotų vidinių durų stovintį ir rusų kalba šaukiantį R. M., kuris vilkėjo tik trumpikes, o suimtąjį A. Š. nuolat vaikščiojantį po kamerą. M. B. teigimu, tarp suimtųjų vyko ginčas - A. Š. rėkė ant R. M., kažką aiškino (kokius žodžius jam sakė, nebeprisimena), bet naudojo tarnybinį vaizdo registratorių, kuriame turėtų būti užfiksuotas šis įvykis. Abu suimtieji kameroje buvo neramūs. R. B. pastebėjo, kad R. M. kairė akis yra su hematoma. Atrakinęs kameros vidines duris, jis (M. B.) įėjo į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), liepė A. Š. nusiraminti ir atsisėsti ant savo gulto, o R. M. nurodė apsirengti ir išeiti iš kameros į koridorių, kad pareigūnai nuvestų jį į Sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai. M. B. teigimu, R. M. sakė, kad jį mušė A. Š., tačiau nesakė, kad jį mušė su šluotos kotu; jis (M. B.) iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) neėmė jokios šluotos, net neužfiksavo, ar ji iš viso kameroje buvo. Kai R. M. išvedė į Sveikatos priežiūros skyrių, jis (M. B.) nurodė A. Š. susirinkti savo asmeninius daiktus ir išeiti iš kameros, nes jis bus perkeliamas į kitą kamerą. Po apžiūros R. M. buvo grąžintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76-79);

- liudytoja E. N. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime nuo 2023 m. spalio mėn., vykdo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės funkcijas. Pasak E. N., 2024-09-04 ji dirbo režiminio korpuso I aukšte kartu su Saugumo valdymo skyriaus specialistu M. B.. Apie 11.00 val. korpuse yra vykdomi suimtųjų nuteistųjų pasivaikščiojimai. Kiek pamena, kažką parvedė iš pasivaikščiojimų kiemelių, ji uždarinėjo į kamerą ir išgirdo garsų beldimą kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). E. N. teigimu, ji priėjo prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini), pakėlė langelį ir pamatė, kad R. M. yra prie durų susirietęs, ją pamatęs, jis pradėjo šaukti, kviestis pagalbos rusų kalba, o A. Š. jį rankomis tranko/smūgiuoja. Kaip nurodė E. N., ji greitai atrakino ir atidarė kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris, matė prie grotuotų vidinių durų prisispaudusį ir susirietusį R. M., kuriam A. Š. dar kokius tris kartus trenkė kumščiu į veido sritį. Ji nedelsiant kvietė pareigūnų pagalbą ir, kai atbėgo M. B., A. Š. nustojo mušti R. M.. Pasak E. N., M. B. atidarė kameros duris ir užėjo į kamerą, ji rusų kalba pasakė R. M., kad šis apsirengtų, kad jie eis pas medikus, palydėjo R. M. į Sveikatos priežiūros skyrių, kur jis, kiek pamena, sakė, jog A. Š. jį mušė šluota. Ar kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šluota, E. N. neužfiksavo. Po medikų apžiūros R. M. buvo parlydėtas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. Š. nebebuvo (1 t., b. l. 82-85).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. Š. prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti gana išsamūs ir detalizuoti parodymai apie A. Š. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, liudytojų M. B., E. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kuriose užfiksuotas sužalojimas, padarytas R. M., tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024 m. rugsėjo 4 d. 11.44 val., būdamas suimtas, (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. lipant į antrame aukšte esantį gultą, tyčia smūgiavo du kartus jam per nugarą, o R. M. nukritus ant kameros grindų, spyrė ir rankomis smūgiavo jam į galvos ir veido sritis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – kairio paakio srities poodinę kraujosruvą. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus R. M. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. Š. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš R. M. pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

A. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 9 kartus (1 t., b. l. 116-132, 159-175, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl BK 27 straipsnio 1 dalies (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) prasme yra recidyvistas. Toks sprendimas priimtinas įvertinus tai, kad A. Š. praeityje teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe - ir tris kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, teistumui neišnykus, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) nenustatyta. Nors teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuoširdaus gailesčio neišreiškė, savo veiksmų kritiškai neįvertino, nurodė, kad ateityje kilus panašiai situacijai, pasielgtų taip pat, t. y. vėl smurtautų kito asmens atžvilgiu. Tad nėra jokio pagrindo pripažinti asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). 5 metų laikotarpyje eilę kartų baustas administracine tvarka, nemokantis paskirtų baudų (1 t., b. l. 133-158), nedirbantis (2 t., b. l. 1-2), šiuo metu suimtas dėl kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos ir laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime, naujas apkaltinamasis nuosprendis, priimtas jo atžvilgiu, yra neįsiteisėjęs (1 t., b. l. 176-199). (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistės charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 22-23). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. Š., nepadariusiam išvadų iš ankstesnių nuteisimų, kaip recidyvistui, už naujos nusikalstamos veikos padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą. Bausmės trukmė, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, tame tarpe – kad kaltę pripažino visiškai, taip pat kilusius padarinius (sukeltas fizinis skausmas, padarytas tik vienas sužalojimas), nustatytina kaip kiek mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tokios bausmės trukmės baigiamosios kalbos metu prašė ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, įvertinus, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. Š. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuoširdaus gailėjimosi nebuvimas nėra kliūtis taikyti BK 64-1 straipsnio nuostatas. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad viena iš BPK 273 straipsnyje įtvirtintų sąlygų siejama su kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, o ne su asmens, kaltinamo dėl nusikalstamos veikos, kritišku savo veiksmų vertinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-122-699/2018, Nr. 2K-7-29-594/2025). Prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdus gailėjimasis yra asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ji yra reikšminga individualizuojant asmeniui bausmę. Tuo tarpu asmens prisipažinimas kaltu, esant visoms kitoms BPK 273 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, suteikia asmeniui tam tikrų procesinių lengvatų, t. y. atlikti dėl jo sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kartu siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu (BK 64-1 straipsnis). Tarp pripažinimo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi) bei sutrumpinto įrodymų tyrimo ir bausmės mažinimo yra procesinis skirtumas (procesinių pasekmių prasme), tačiau prisipažinimo kaltu aplinkybės turinys tiek vienu, tiek ir kitu atveju išlieka toks pats (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms arešto bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Bylos medžiaga liudija, kad A. Š. nusikalto būdamas teistas net 9 kartus. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą A. Š. teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, įvykdė neišnykus teistumui, praėjus gana neilgam laiko tarpui po ankstesnės bausmės atlikimo. Jo atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, šiai dienai jis nėra įsiteisėjęs, taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Iš administracinių baustumų pažymos matyti, kad yra įvykdęs daug administracinių nusižengimų, paskirtų baudų nemoka. Eilę kartų buvo atlikęs paskirtas arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Visa tai itin neigiamai charakterizuoja asmenybę, rodo, kad jis ir toliau įstatymų nesilaiko, tinkamo elgesio normas ignoruoja, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė asmens nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas A. Š. netaikytinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. Š. buvo skirtas gynėjas advokatas A. Z.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-03-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 76), iš kurios matyti, kad A. Š. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 245,83 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, suimtas, turėsiantis atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktinis įrodymas – (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. V. tyrimui pateikta kompaktinė laikmena su joje įrašytu 2024-09-04 vaizdo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, A. Š. pripažinti recidyvistu.

Nepriteisti iš A. Š. 245,83 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Daiktinį įrodymą – (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. V. tyrimui pateiktą kompaktinę laikmeną su joje įrašytu 2024-09-04 vaizdo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.