Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-26 · Administracinė byla Nr. eI-5041-428/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
eI-5041-428/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5041-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00448-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 16.6; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro atstovei advokatei S. Ž., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro skundą ir skundo patikslinimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl skundžiamų aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras kreipėsi į teismą su 2017-04-10 skundu ir 2018-01-31 skundo patikslinimu, tikslindamas skundo reikalavimus, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) 2016-11-18 sprendimą Nr. 8SD-6829-(14.8.7.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017-02-21 sprendimą Nr. 1S3-437-(8.5.); 3) įpareigoti NŽT duoti sutikimą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), pertvarkymo, prijungiant prie jo atskirtą žemės sklypo dalį (apie 440 kv. m ploto), arba suformuoti atskirą naują valstybinės žemės sklypą (apie 440 kv. m ploto), jį sujungiant arba prijungiant prie pareiškėjo naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 4) arba įpareigoti NŽT rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkymo, prijungiant prie jo atskirtą žemės sklypo dalį (apie 440 kv. m ploto), arba suformuoti atskirą naują valstybinės žemės sklypą (apie 440 kv. m ploto) ir jį sujungti arba prijungti prie pareiškėjo naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti NŽT duoti sutikimą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui, valdančiam panaudos sutarties pagrindais žemės sklypą ir statinius (duomenys neskelbtini), įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu.

Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė prašė skundą ir patikslintą skundą patenkinti. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė bei jo atstovė advokatė paaiškino, kad pareiškėjas 2016-10-25 pateikė NŽT Kauno skyriui prašymą duoti sutikimą pareiškėjui rengti projektą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį, ir duoti sutikimą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui, valdančiam panaudos sutarties pagrindais žemės sklypą ir statinius (duomenys neskelbtini), įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu. Prašyme buvo nurodyti motyvai, pagrindžiantys prašyme nurodytas aplinkybes. Skundžiamu NŽT Kauno skyrius skundžiamu 2016-11-18 raštu Nr. 8SD-6829-(14.8.7.) atsisakė tenkinti pareiškėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro prašymą. Atsakovė nurodė, kad negali išduoti pritarimo neįregistruotų statinių įteisinimui, kadangi Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai yra už žemės sklypo ribos, bei negali duoti sutikimo žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimui, kadangi žemės sklypo pertvarkymo projektą organizuoja Kauno miesto savivaldybės administracija. Pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikė 2016-12-12 skundą NŽT direktoriui, kuriuo prašė panaikinti NŽT Kauno skyriaus 2016-11-18 raštą Nr. 8SD-6829-(14.8.7.). NŽT pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas teigia, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimus nepagrįstas. Atsakovė nevertino, kad žemės sklypo dalis, kurios prijungimo projektui buvo prašomas atsakovės sutikimas, yra prie pareiškėjui suformuoto 0,2006 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kad žemės sklypo dalyje, kurios prijungimo projektui buvo prašomas atsakovės sutikimas, yra pareiškėjo naudojamas garažas, pastato kaminas, trinkelėmis išgrįsta aikštelė (toliau – ir statiniai), pažymėti kadastro byloje, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių neįteisinti Lietuvos Respublikos vardu. Dėl šių priežasčių būtina šiuos statinius įteisinti ir pertvarkyti žemės sklypą. Atsakovė atsisakymą duoti sutikimą pareiškėjui rengti projektą dėl žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį, bei duoti sutikimą pareiškėjui įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu motyvavo tuo, jog NŽT nėra subjektas, turintis teisę duoti sutikimą pareiškėjui rengti projektą dėl žemės sklypo pertvarkymo, taip pat ji neturi teisės pritarti statinių įteisinimui, kadangi teisės aktuose nėra reglamentuotas NŽT sutikimų išdavimas statiniams, esantiems nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, statybą leidžiančiam dokumentui gauti žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas, pateikiami sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) valdytoju. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnį, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas yra NŽT, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Atsakovė gali duoti sutikimą statiniams įteisinti. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįsti faktais ir teisiniais argumentais. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas, rengiant vieną projektą dėl žemės sklypo pertvarkymo gali būti formuojamas žemės sklypas jį pertvarkant arba sujungiant su bendrą ribą turinčiu tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypu į vieną, o tai šiuo atveju ir siekiama padaryti. Taisyklių 12.2 punkte nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Nors atsakovė nurodė, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Taisyklių 13.6 punktą (asmenys, kuriems pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis, panaudai), tačiau Žemės įstatymo 8 straipsnis numato, kad tokią žemę perduoda būtent Nacionalinė žemės tarnyba, todėl pareiškėjas prašė šios institucijos sutikimo žemės sklypo pertvarkymo projektui rengti. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, prašydamas organizuoti arba duoti sutikimą rengti projektą dėl žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius atsisakė tokį prašymą tenkinti ir nurodė, kad prašomame suformuoti žemės plote yra statiniai, kurie nėra teisiškai įregistruoti. Taigi yra susidariusi tokia situacija, jog NŽT neduoda sutikimo įteisinti atskirtoje žemės sklypo dalyje esančius statinius, o Kauno miesto savivaldybės administracija atsisako pradėti rengti projektą, nurodydama, kad pirmiausia turi būti įteisinti statiniai. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą įteisinti statinius ir rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą yra akivaizdžiai neteisėti, neatitinkantys suformuotos teismų praktikos.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė skundo ir skundo patikslinimo netenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos vienas iš uždavinių yra atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.3 p.), taip pat organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (Nuostatų 6.4 p.). Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Pareiškėjo 0,2006 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), suformuotas ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-4479 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)plano patvirtinimo“. Pareiškėjo valdomas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiant kadastro duomenų bylą. Pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribos pagal UAB „Inventora“ parengtą kadastrinių matavimų planą pažymėtos taškais 14-19, 3, ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kurį nori prisijungti pareiškėjas. Statiniai, esantys pareiškėjo valdomame 0,2006 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, juos turto patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Pareiškėjas pagal 2009 m. balandžio 22 d. Valstybės nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. SUT-115 turi teisę juos neatlygintinai naudoti 10 metų. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 8VĮ-161-(14.8.2.) pagrindu su pareiškėju buvo pasirašyta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 8SUN-12-(14.8.53.), galiojanti iki 2019 m. balandžio 22 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įteisinti žemės sklype savavališkai pastatytus (rekonstruotus) statinius galima tik tuomet, jeigu tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovė nėra įgaliota išduoti sutikimus įteisinti jau pastatytų statinių savavališką statybą. Tais atvejais, kai asmenys prašo išduoti sutikimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą (rekonstrukciją), Nacionalinė žemės tarnyba sprendžia klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) šiai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti išdavimo. Tais atvejais, kai savavališka statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja galiojančio šio valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, o jeigu jis nebuvo parengtas – NŽT pasiūlo šiems asmenims parengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriame turi būti suprojektuotas žemės sklypas. Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatos nenumato, kad valstybinės žemės patikėtinis turi teisę išduoti sutikimą rengti projektą dėl žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą. Taisyklių 12.2 papunktyje reglamentuota, kad miestų ir miestelių teritorijose Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 13.6 papunktyje nustatyta, kad Projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai). Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai, kuriuos pageidauja įteisinti pareiškėjas, yra už pareiškėjo panaudos pagrindais valdomo žemės sklypo ribos, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypu nesuformuotoje teritorijoje, NŽT Kauno skyrius skundžiamu 2016-11-18 raštu Nr. 8SD-6829-(14.8.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė pareiškėjui neturinti teisinio pagrindo išduoti sutikimą įteisinti savavališkai pastatytus statinius bei pasiūlė kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą. Nacionalinės žemės tarnybos administraciniai aktai neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko bei atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, pagrindžiančių nurodytų statinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, nepateikus duomenų, patvirtinančių statinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, formuoti valstybinės žemės sklypą prie neįregistruotų statinių nėra teisinio pagrindo, o prašymas duoti sutikimą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui negali būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija prašė pareiškėjos skundą tenkinti teismo nuožiūra ir nurodė, jog pareiškėjas naudojasi statiniais, kurių registracija nėra įteisinta, neįregistruota nuosavybė. Pareiškėjas anksčiau buvo gretimo žemės sklypo naudotojas, tačiau žemės sklypo plotas rengiant žemės sklypo ribų planus buvo sumažintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Ginčas kilo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir nuosavybės teise neįteisintų statinių, esančių valstybiniame nesuformuotame žemės sklype, įteisinimo.

Atsakovė atsisakė duoti sutikimą pareiškėjui rengti žemės sklypo, valdomo pareiškėjo panaudos pagrindais, pertvarkymo projektą, kurio tikslas – prijungti atskirą laisvos valstybinės žemės sklypo dalį, kuria pareiškėjas naudojasi neįregistruotiems nuosavybės teise statiniams eksploatuoti, taip pat atsisakė duoti pareiškėjui sutikimą neįteisintų statinių, naudojamų pareiškėjo, įteisinimui Lietuvis Respublikos vardu.

Pareiškėjas iš esmės siekia, jog žemės sklypo pertvarkymo projektu prie pareiškėjo panaudos pagrindais naudojamo ir suformuoto žemės sklypo būtų prijungta dalis kito, valstybinio laisvo ir nesuformuoto, žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo naudojami statiniai, tačiau į kuriuos daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos ir į kuriuos pareiškėjas siekia įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu.

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas panaudos pagrindais naudojasi 0,2006 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio plotas ir ribos patvirtintos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-4479 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“. Pareiškėjo teisėtą naudojimąsi 0,2006 ha ploto žemės sklypu patvirtina 2016-02-11 valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 8SUN-12-(14.8.53.). Pareiškėjo panaudos pagrindais valdomas 0,2006 ha ploto žemės sklypas suformuotas prie pareiškėjo panaudos sutarties pagrindu valdomų pastatų: 1) mokyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane indeksu lC2p; 2) vaikų darželio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 2Clp; 3) mokyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu 3C2P. Šias aplinkybes patvirtina valstybės įmonės Registrų centro išrašas. Tačiau nuosavybės teisės į kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos. Kadangi, kaip teigia pareiškėjas, jis naudojasi kiemo statiniais: trinkelėmis išgrįsta kiemo aikštele, pastato kaminu ir garažu, neįregistruotais nuosavybės teise, esančiais nesuformuotame laisvos valstybinės žemės sklype prie pareiškėjo panaudos pagrindais valdomo žemės sklypo, todėl 2016-10-25 jis kreipėsi į NŽT Kauno skyrių su prašymu Nr. SD-494-(1.12)-131 dėl žemės sklypo pertvarkymo ir statinių įteisinimo. Pareiškėjas minėtu prašymu prašė atsakovės duoti sutikimą rengti panaudos pagrindais naudojamo žemės sklypo pertvarkymo projektą, prijungiant prie šio sklypo atskirą žemės sklypo dalį, kurioje yra jo naudojami neįregistruoti nuosavybės teise statiniai, bei duoti sutikimą įteisinti Lietuvos Respublikos vardu pareiškėjo naudojamus neįteisintus statinius, esančius ne pareiškėjo panaudos pagrindais naudojamo žemės sklypo ribose. NŽT Kauno skyrius skundžiamu 2016-11-18 sprendimu Nr. 8SD-6829-(14.8.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė duoti sutikimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą bei nurodė pareiškėjui, kad neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimą įteisinti savavališkai pastatytus statinius ir nėra subjektas, turintis teisę duoti sutikimą sklypo pertvarkymo projektui rengti, pasiūlė kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti projekto rengimą.

Ginčo santykiams aktualios Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos, kurios numato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejus, projektų rengimo organizatorius ir iniciatorius bei principinius reikalavimus, kuriuos detalizuoja Taisyklės, numatančios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (Taisyklių 1 p.).

Nurodyti teisės aktai numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja viešojo administravimo subjektai – savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1 ir 2 p.).

Taisyklių 13 punkto 13.1–13.10 papunkčiuose nurodyti subjektai, turintys projekto rengimo inicijavimo teisę, t. y.: valstybinės žemės patikėtiniai; statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai; privačios žemės savininkai; asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; asmenys, kuriems pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai); valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai; sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje; asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama valdyti patikėjimo teise; kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka.

Pareiškėjas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras yra viešoji valstybinė profesinio mokymo įstaiga, kuri siekia, kad prie pareiškėjo panaudos pagrindais naudojamo žemės sklypo būtų prijungta laisvos valstybinės žemės dalis, kurioje yra pareiškėjo naudojami, tačiau neįteisinti statiniai. Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms ir kitiems šio straipsnio dalyje nurodytiems asmenims laikinai neatlygintinai naudotis gali būti perduodami žemės sklypai, reikalingi jų naudojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Pareiškėjas patenka į subjektų grupę, nurodytą Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje, turinčią projekto rengimo inicijavimo teisę, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai), tačiau tokį prašymą turi pateikti Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytai institucijai – savivaldybės administracijai, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijai, nes pareiškėjo pageidaujamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra Kauno miesto teritorijoje – (duomenys neskelbtini).

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas yra subjektas, turintis teisę inicijuoti projekto rengimą, tačiau savo teisę gali realizuoti tik nustatyta teisės aktų tvarka, kurios nesilaikė paduodamas prašymą atsakovei dėl sutikimo davimo leisti rengti pareiškėjui projektą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį.

Nurodytas teisinis reglamentavimas ginčo atveju reiškia, kad žemės sklypas gali būti formuojamas ne besąlygiškai, o tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir tvarka.

NŽT Kauno skyrius skundžiamu raštu pagrįstai, neperžengdamas savo kompetencijos, atsisakė duoti sutikimą rengti žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant atskiro žemės sklypo dalį, projektą ir teisėtai pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti projekto rengimą. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovės NŽT Kauno skyrių su prašymu duoti sutikimą leisti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, teisės aktuose nustatytos tvarkos nesilaikė, t. y. kreipėsi ne į tą subjektą, kurio kompetencijai priskirtas tokio pobūdžio sutikimo išdavimas. Kaip minėta, nagrinėjamo ginčo atveju prašymą leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjas turėjo teisę pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai, nes žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turėjo būti rengiamas Kauno miesto teritorijoje. Kadangi NŽT Kauno skyrius neturėjo teisės duoti sutikimo, todėl kiti skundžiamo rašto argumentai dėl teisės aktuose nenumatyto atvejo rengti panaudos pagrindais valdomo žemės sklypo pertvarkymo projektą, sujungiant besiribojantį žemės sklypą, nevertintini, nes ginčo atveju tai neturi teisinės reikšmės.

Taigi nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus šiuo pagrindu ir įpareigoti atlikti pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus, susijusius žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti NŽT duoti sutikimą pareiškėjo naudojamus statinius, kurie yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje prie pareiškėjo panaudos pagrindais valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įteisinti Lietuvos Respublikos vardu.

Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad pareiškėjas teisėtai naudojasi statiniais, esančiais besiribojančiame laisvos valstybinės žemės sklype, kuris nebuvo suteiktas naudotis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Kaip minėta, inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti kaip daiktai, tačiau nuosavybės teisės į šiuos statinius nėra įregistruotos. Pareiškėjo minimi kiti statiniai – kaminas, garažas 4G1p apskritai nėra įregistruoti ir suformuoti kaip daiktai, taip pat nėra duomenų, kad nustatyta tvarka būtų buvęs suformuotas ir suteiktas naudotis žemės sklypas šiems statiniams eksploatuoti. Nors nėra byloje duomenų, kad pareiškėjas yra statinių, esančių nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, teisėtas valdytojas ar savininkas, tačiau esminę reikšmę dėl pasekmių, t. y. dėl teisės pripažinimo į pastatus, turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet susiklosčiusi faktinė situacija, statinių naudojimo faktas, susijęs su pareiškėjo vykdoma veikla. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo ginčo atveju, statinių naudojimo faktas pats savaime nėra lemianti aplinkybė, įpareigojanti atsakovę duoti sutikimą minėtus statinius įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu. Taigi, pareiškėjo faktinis naudojimasis valstybine žeme ir joje esančiais statiniais, neturint tam teisinio pagrindo, negali sukurti teisėtam naudojimui tolygių padarinių įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, reglamentuojančia, jog statytojo teisės įgyvendinamos tik nuosavybės teise valdomame ar naudojamame kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklype, taip pat Lietuvos teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neįteisintų statinių įteisinimo nesuprojektuotame valstybiniame žemės sklype, pažymėtina tai, jog pirmiausia turi būti sprendžiama galimybė suteikti subjektui žemės sklypo, kuriame yra neįteisinti statiniai, valdymo ir naudojimo teises ir tik po to spręsti statinių įteisinimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net ir savavališkos statybos atveju yra konstatavęs, kad kai statiniai savavališkai yra pastatyti, šio nagrinėjamo ginčo atveju naudojami, ne ant teisiniu pagrindu valdomos žemės (valstybinės žemės), yra labai svarbus išsiaiškinti galimybes suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises prie valdomo neteisėtai pastato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017).

Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinius argumentus, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl šio reikalavimo, nes jokie teisės aktai nesuteikia atsakovei teisės sutikti įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu neteisiniais pagrindais naudojamame valstybiniame žemės sklype.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė