- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- ATP-83-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05119-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- J. R.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. lapkričio 30 d. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. lapkričio 25 d., apie 17.00 val., ties Naujojo Uosto g. 10A namu, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė atsargumo priemonių ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadintas tik stovėjęs automobilis. Tokiais savo veiksmais J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 237 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu J. R. pripažino kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jai pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta J. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-5311-642/2013 nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties, bei grąžinti jai vairuotojo pažymėjimą.
Apeliantė nurodo, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme ji kaltės nepripažino. Nurodo, jog 2013 m. lapkričio 25 d., apie 13.00 val., ji savo automobilį pastatė Klaipėdos mieste, Naujojo Uosto esančioje aikštelėje ties 10A namu. Kadangi Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (toliau – NMA) teko užtrukti ilgai, tai ne vieną kartą iš NMA vaikščiojo prie parkomato, užmokėjo už automobilio stovėjimą. Paskutinį kartą prie savo automobilio grįžo po 16.00 val. Kadangi jos automobilis stovėjo priekiu į Naujojo Uosto gatvės pusę, tai ji važiavo atbuline eiga išvažiavimui iš aikštelės. Liudytoju įvardytas asmuo A. D. paliudijo, kad: „Lapkričio 25 d. apie 16.45 val. būdamas darbovietėje, adresu Naujoji Uosto g. 8, išgirdau garsą panašų į automobilių susidūrimą. Pažiūrėjęs per langą, pamačiau, kad automobilių stovėjimo aikštelėje šalia „Lornos“ klinikos įstrižai stovinčio Opel markės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos vairuotojas, išlipęs iš savo automobilio, apžiūrinėja kito, gale stovėjusio automobilio „Opel“ – tamsiai raudonos spalvos priekinį dešinį kraštą. Automobilio „Opel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas po maždaug 10 sekundžių sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo“.
A. D. aiškiai paliudijo, kad jis, būdamas Medicinos centre „Lorna“, kurio langai yra plastikiniai, gerai izoliuojantys garsus „Lornos“ išorėje, išgirdo garsą, panašų į automobilių susidūrimą. Vadinasi, automobilių susidūrimo garsas buvo stiprus. Tačiau apeliantė aiškina, kad ant jos automobilio niekur nebuvo nė menkiausio požymio, patvirtinančio automobilių susidūrimą. Jos automobilio užpakalinis buferis buvo ir yra be pakitimų. Nebuvo ir nėra jokių lūžimų, įskilimų, raudonojo automobilio dažų likučių, įbrėžimų. Tai patvirtina, jog jos automobilio sąlyčio kontakto, juo labiau susidūrimo nebuvo. Juk veikiamojo objekto (šiuo atveju D. P. automobilio) paviršius neišvengiamai palieka pėdsakus ir veikiančiojo objekto (šiuo atveju jos automobilio) paviršiuje. Tai absoliučiai sutampa su fizikos mokslininko A. Einšteino trečiuoju dėsniu: „Veiksmas tolygus atoveiksmiui“. Šiuo atveju taip nebuvo.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, A. D. parodymai yra itin subjektyvūs. Kitų objektyvių įrodymų apie jos automobilio kontaktavimą su D. P. automobiliu nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kitoje bylos medžiagoje nėra. Kelia abejonių tai, kada, kuriuo laiku, kurioje D. P. automobilio buvimo vietoje atsirado priekinio buferio įtrūkimas. Kelia abejonių ir A. D. buvimas jo nurodytoje vietoje. Negali būti ir nebūna taip, kad po dviejų automobilių susidūrimo vienas iš jų lieka nesugadintas ir jo susidūrimo vietoje nelieka mikrodalelių, dažų pėdsakų.
J. R. pažymi, jog policijos pareigūnas atidžiai apžiūrėjo jos automobilį net du kartus, bet neaptiko ir neturėjo pagrindo užfiksuoti, jog ant jos sidabrinės spalvos automobilio buvo bent kokių D. P. raudonos spalvos automobilio susidūrimo pėdsakų. Tas pats policijos pareigūnas, kuris net du kartus apžiūrėjo jos automobilį ir nufotografavo užpakalinę dalį, jai pasakė: „Jei ne D. P. pareiškimas sakyčiau, gali ramiai važiuoti namo“.
Vadinasi, nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir pačioje bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jos automobilis susidūrė (kontaktavo) su D. P. automobiliu, tačiau vien dėl to, kad yra D. P. pareiškimas su A. D. abejonę keliančiais subjektyviais parodymais, reiškia, kad neva ji yra kalta.
Apeliantė pažymi, jog remiantis būtent D. P. pareiškimu, jai nepagrįstai ir neteisėtai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. To protokolo pagrindu teismas nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai ją nubaudė.
Apeliacinės instancijos teismui gali kilti klausimas, kodėl ji kompensavo ne savo veiksmais padarytą žalą D. P.. Tačiau apeliantė aiškina, jog tai padarė todėl, kad yra per daug jautri kito žmogaus bėdoms, yra kaimo moteris. Be to, D. P. primygtinai reikalavo kompensacijos. Tik dabar ji suprato, kad būdama nekalta ji neprivalėjo kompensuoti per didelės kompensacijos. Tačiau, nors D. P. ji kompensavo ne savo veiksmais padarytą žalą, ji savo 2013-12-10 raštu kreipėsi į teismą, prašydama ją nubausti bent minimalia nuobauda. Apeliantės nuomone, tokiu būdu D. P. atkakliai reikalavo iš jos nepelnytos kompensacijos. Tą ji ir padarė – kompensavo D. P. padarytą žalą, kad ši nebereikštų jai jokių pretenzijų.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, D. P. pasinaudojo atsitiktinai susiklosčiusia aplinkybe, kad ji apsisuko važiuodama atbuline eiga ir taip privažiavo arti jos automobilio, o A. D. talkinant, su pareiškimu kreipėsi į policiją, skųsdama ją, kad neva būtent ji padarė autoavariją ir taip sugadino jos seno automobilio (1994 m. gamybos) priekinio buferio kampą. J. R. nurodo, kad jos automobilis pagamintas 2002 metais.
D. P. automobilio sugadinimo įvykis policijoje išsamiai nebuvo ištirtas. Apeliantės nuomone, papildomam tyrimui nėra galimybės, nes jos automobilis nekontaktavo su D. P. automobiliu.
J. R. yra įsitikinusi, kad jeigu policijos pareigūnas būtų objektyviai įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, protokolo jai nebūtų surašęs. Jei pirmosios instancijos teismas būtų atkreipęs dėmesį į jos paaiškinimus ir tinkamai juos įvertinęs, nebūtų radęs teisinio pagrindo ją nubausti.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, nesant byloje objektyvių, nenuginčijamų jos kaltės įrodymų, ji negalėjo būti nubausta. Kadangi jai inkriminuoto pažeidimo ji nepadarė, todėl neapgrįstai buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., t. y. ji eismo įvykio nesukėlė, neapgadino svetimo automobilio ir iš eismo įvykio vietos tyčia nepasišalino. Šioje byloje neįrodyta jai inkriminuotų veikų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtis.
Apeliantės teigimu, tiek Institucija, surašiusi jai administracinio teisė pažeidimo protokolą, tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 257 str., 256 str. 1 d. ir 3 d. bei 248 str. reikalavimus.
Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, tiek ir pirmosios instancijos teismo 2013-12-11 nutarimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra neobjektyvūs, nepagrįsti, neteisingi ir neteisėti, šališki pareiškėjos D. P. naudai.
Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, J. R. prašo apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį į šias aplinkybes:
1. Pareiškėjos D. P. pareiškime, talkinant A. D., išdėstytos aplinkybės tirtos paviršutiniškai, šališkai, neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai, tik pareiškėjos D. P. naudai.
2. Visiškai ignoruota ta aplinkybė, kad ant jos automobilio neužfiksuoti jokie jos automobilio su D. P. automobiliu kontaktai, sąlytis, nes jos automobilio fizinė būklė yra tokia, koks jis buvo pagamintas fabrike.
3. Tas faktas, kad jos automobilio fizinė būklė nepažeista ir ypač galinis buferis, tai neabejotinai paneigia A. D. parodymus, jog jos vairuojamas automobilis užpakaline dalimi (ar kita vieta) susidūrė su D. P. stovėjusio automobilio priekine (ar kita vieta) dalimi.
4. A. D. parodymai gali būti klaidingi arba dėl jai nežinomų priežasčių surežisuoti, siekiant gauti materialinės naudos dėl jos neišmanymo, tuojau po įvykio, esant policijoje, nesugebėjimo aiškiai galvoti. Nemažą materialinę naudą D. P. iš jos gavo.
5. Administracinio teisės pažeidimo protokolą policijos pareigūnas surašė, o pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir priėmė nutarimą, pažeisdami ATPK 257 str., 256 str. 1 d. ir 3 d. bei 248 str. reikalavimus, neatitinkant realios tikrovės, neobjektyviai, nevisapusiškai, neišsamiai, šališkai, tik D. P. naudai.
6. Tas faktas, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje pagal ATPK 127 str. 2 d. bauda skaičiais nurodyta du šimtai litų, nenuginčijamai įrodo neatsakingumą, surašant svarbų reikšmingą teisinį dokumentą, lemiantį jos procesinį statusą.
7. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas bei pirmosios instancijos teismas, nubaudęs ją, rėmėsi ne išsamiai ištirtomis aplinkybėmis ir nenuginčijamais jos kaltės įrodymais, o prielaidomis: A. D. abejotinais parodymais ir D. P. pareiškimu.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5311-642/2013 nutarimas ją nubausti yra nepagrįstas nenuginčijamais įrodymais, neteisingas, neteisėtas, neobjektyvus, šališkas, todėl turi būti panaikintas. Administracinio teisės pažeidimo byla jai turi būti nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas prašo netenkinti J. R. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarime nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau LVAT) 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/2006).
Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų iš viso nevertino, nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis padarė išvadą dėl J. R. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Skundžiamame nutarime teismas, išdėstęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios parodymus, konstatavo, kad: „Pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita bylos medžiaga. Administracinės nuobaudos skirtinos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalis ir 127 straipsnio 2 dalis).“ Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes yra visiškai nemotyvuotas bei nepagrįstas, nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei argumentai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą dėl J. R. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų visiškai nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnis, nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, kuriais J. R. neigė savo kaltę padarius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus ir kuriais remdamasis padarė išvadą dėl J. R. kaltės. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam buvo paskirta nuobauda. J. R. su jai inkriminuojamais pažeidimais nesutiko, tačiau teismas, nagrinėdamas pastarosios administracinę bylą, skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė dėl J. R. argumentų, kuriais ji neigė savo kaltę dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo. Nagrinėjant J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme visiškai nebuvo išsiaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti įrodymai, svarbūs bylos baigčiai.Teismas nutarime apskritai nenurodė, kokius administracinių teisės pažeidimų požymius jis nustatė J. R. veiksmuose.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nesant bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkantis sprendimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, jis yra be motyvų, teismas byloje esančių įrodymų net neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi J. R. administracinio teisės pažeidimo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, vengdamas padaryti įtakos būsimam teismo sprendimui, dėl apeliacinio skundo klausimų, susijusių su J. R. kalte ir įrodymų vertinimu, nepasisako. Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsamiai įvertinti J. R. argumentus, kuriais ji ginčija savo kaltę dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir grąžinti J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.