Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-28 · Civilinė byla Nr. e2A-799-656/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
e2A-799-656/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08421-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-799-656/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08421-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2; 3.2.6; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui A. V. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V., prašydama priteisti

Šalies argumentai

2 965,42 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau - Įstatymas) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybei šiose bylose atstovauja LR Vyriausybės įgaliota institucija. Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, jog sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3 punktas, 3.22.5 punktus nustato, kad valstybei atstovauja Teisingumo ministerija bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, atsakingų už smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, taip pat išieškant iš asmenų, kuriems kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, išmokėtas kompensacijas, paaiškėjus, kad jie neturėjo teisės į žalos kompensavimą, kai žalą atlygina ar kompensaciją sumoka valstybė pagal Įstatymą.

LR teisingumo ministerija 2014-04-18 sprendimu Nr. (1.34.)7R~2809 iš dalies patenkino L. M. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą bei 2014-07-28 mokėjimo nurodymu Nr. 18162 kompensavo jai 2 965,42 Eur (10 239 Lt) žalos, kurią ji patyrė dėl padarytos nusikalstamos veikos (Vilniaus apygardos teismo 2011-09-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-251/2011). Todėl Teisingumo ministerija įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš A. V. išieškoti 2 965,42 Eur.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka, galėtų kas mėnesį savarankiškai pervesti ieškovei po 20-30 Eur žalos atlyginimui.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. V., 2 965,42 Eur sumą, ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo A. V., 67,00 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai.Teismas nurodė, kad įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.Kadangi ieškovė kompensavo nukentėjusiems asmenims smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės atsirado žala, t. y. atsakovo. Iš minėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimų turinio matyti, jog neteisėti atsakovo veiksmai, konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2011-09-30 nuosprendžiu, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės prievole išmokėti Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytą kompensaciją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2 965,42 Eur sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.246-6.249 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė sudaryti taikos sutartį su LR Teisingumo ministerija ir nurodyti sąskaitą, į kurią pervesti po 20 eurų per mėnesį, nepagerės atsakovo finansinės padėtis.Atsakovas nurodė, kad sutinka sumokėti priteistą 2 965,42 Eur sumą, tačiau atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi nei pajamų, nei turto skolos dengimui. Su artimųjų pagalba galėtų mokėti po 20 eurų per mėnesį. Atidavus sprendimą priverstiniam vykdymui antstoliui pirmiausia bus apmokėtos vykdymo išlaidos.Ieškovą atstovaujanti LR Teisingumo ministerija prašė apeliacinį skundą, nes apelianto turinė padėtis negali būti pagrindu nepriteisti iš jo Teisingumo ministerijos dėl padaryto smurtinio nusikaltimo kompensuotos žalos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teisėjų kolegija sutinka LR Teisingumo ministerija prašė apeliacinį skundą, nes apelianto turinė padėtis negali būti pagrindu nepriteisti iš jo Teisingumo ministerijos dėl padaryto smurtinio nusikaltimo kompensuotos žalos.Atsakovas neginčija civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, buvimo: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos.CK 6.251 straipsnis „Visiškas nuostolių atlyginimas“ nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Įstatymas nereglamentuoja galimybės išdėstyti ieškomos sumos išieškojimą, todėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar taikos sutarties sudarymo vykdymo procese klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJelena ŠiškinaRūta Veniulytė Jankūnienė