Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27974-877/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos grupė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl žalos ir nuostolių priteisimo. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Apeliantės teigimu, ieškinys pareikštas pagal šalių sutartą teismingumo vietą, todėl ji negali būti keičiama.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė civilinę bylą nutarta perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, nes pareikšto ieškinio išimtinis teismingumas įstatymu nėra nustatytas, į bylą pateikto priešieškinio suma yra kelis kartus didesnė negu ieškinio, transporto priemonė buvo remontuojama servise Klaipėdoje.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo (CPK 32 str.).

Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas, dėl kurio civilinė byla Nr. e2-3164-877/2016 (buvęs Nr. e2-17974-877/2015) turėtų būti perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal daugumos įrodymų buvimo vieta, liudytojų gyvenamoji vieta, automobilio remonto vieta yra Klaipėdoje. Tačiau vien šios aplinkybės nepatvirtina CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo dėl bylos perdavimo kitam teismui egzistavimo. Šalys šiuo metu į civilinę bylą jau yra pateikusios duomenis, kuriais įrodinės ieškinyje ir atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos 2014 m. rugpjūčio 7 d. Automobilių remonto, prekių pardavimo sutarties Nr. KNA 01-07/08/2014 5.7 punkte įtvirtinta sąlyga, nustatanti ginčų, kylančių iš šios sutarties teismingumą Kauno miesto apylinkės arba apygardos teismams. Tai, kad dalies įrodymų buvimo vieta galimai yra kitoje vietoje, kad priešieškinio suma yra didesnė nei ieškinio, dar nereiškia, kad bet kuriuo atveju galima nepaisyti šalių (šiuo atveju verslininkų) susitarimų dėl teismingumo, jei tik teismingumas nustatomas ne pagal atsakovo buveinės vietą ir tokie susitarimai automatiškai netampa negaliojančiais, niekiniais, nes taip būtų paneigtas sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.), kartu apribota ir pačių šalių teisė susitarti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo priimtas atsižvelgiant į sutartinį teismingumą, o priešieškinis, neatsižvelgiant į tai koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys ir gali pakeisti tik rūšinį teismingumą (CPK 33 str. 2 d.). Šiuo atveju rūšinis teismingumas nekinta.

Pirmosios instancijos teismas, nenurodė, kokie dar duomenys, kurie yra Klaipėdoje, turės būti surinkti į bylą, dėl kokių dar aplinkybių bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme galėtų užtrukti ilgiau nei bylą nagrinėjant Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Nesant konkrečiai nurodytų duomenų, kuriuos papildomai reikia surinkti į bylą ir kurie yra Klaipėdoje, negalima daryti išvados, kad perdavus civilinę bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui bus galima visapusiškiau ir išsamiau išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes bei operatyviau ir ekonomiškiau išspręsti bylą. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad tam, jog byla būtų perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, prieštarauja ieškovė.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.