- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- I-2854-362/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00688-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas A. Z. nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 06 d. d. iki 2018 m. vasario 05 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas mažose kamerose, be to, be priežasties buvo perkėlinėjamas. Jis yra neįgalus, gali judėti tik su ramentais, tačiau kito asmens pagalba jam sutekta nebuvo. Priėmimo paskirstymo skyriuje nėra ventiliacijos, trūko oro, tad visą laiką tvyrojo nemalonus kvapas, jame šalta. Kratos metu buvo priverstas dėti rūbus į nešvarias, purvinas voneles. Turėjo problemų, nešant čiužinį, niekas jam nepadėjo, nors jis yra neįgalus. Kamerose šalta, per langus pūtė vėjas, teko miegoti su rūbais. Kameros purvinos, smirdančius, tinkas nubyrėjęs, nusilupę dažai, pelėsis. Čiužiniai, pagalvės ploni, lova metalinė, nepritaikyta žmonėms su negalia. Nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne. Čiužiniai nedezinfekuoti, nuo drėgmės smirdėjo, puvo. Maistą dėl negalios negalėjo tinkamai pasiimti, dėl šalto vandens negalėjo tinkamai išplauti lėkščių, maisto kokybė prasta. Tualete nebuvo tinkamų sąlygų jam kaip neįgaliajam juo naudotis. Laikino sulaikymo ir karantino kamerose tualetai neatitverti, praustuvių nėra.. Kamerose nėra aliarmo sistemos, jam, kaip neįgaliajam, nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pasiskambinti telefonu. Dušas nepritaikytas kaliniui, turinčiam negalią, jo niekas į dušą nevedė, o jei vedė, tai jis negalėjo juo naudotis. Persirengimo kambario duše nėra. Visą laiką buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Nebuvo užtikrinta galimybė naudotis pasivaikščiojimo kiemeliais, nes jie yra ant stogo, o jis dėl negalios negalėjo užlipti, taip pat negalėjo naudotis kirpykla, nes ji yra rūsyje. Ant išsiunčiamų vokų dedamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus antspaudas, dėl ko visi mato, kad jis yra įkalinimo įstaigoje. Dėl to jis patyrė rimtą diskomfortą, psichologinę kančią. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2018-03-26 pažymos „Dėl A. Z.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 27,8,5,36,93,78,9,77,103,89,92,39,34,35, kameroje buvo 1-5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 18,7 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, tualetų įrengimo laikino sulaikymo kameros nėra gyvenamosios kameros, jose tualetų įrengimas nėra reglamentuojamas. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimai, 2017-03-13 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 27 oro temperatūra atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 8 nevertinta dėl atviro lango, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas abiejuose kamerose atitiko reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 93 mikroklimato parametrai atitiko reikalavimus. 2017-04-18 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 78 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. 2017-05-19 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 77 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė nevertinti dėl atviro lango, dirbtinė apšvieta per maža, pelėsio nėra. 2018-01-30 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 89 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, yra pelėsio. Daugiau nusiskundimų dėl sąlygų kamerose nebuvo. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Kameras valyti privalo patys suimtieji, jos nustatyta tvarka yra dezinfekuojamos, vykdoma jų deratizacija, dezinsekcija. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Patalyne ir minkštu inventoriumi pareiškėjas buvo aprūpinamas teisės aktų nustatyta tvarka ir normomis. Patalynė, minkštas inventorius dezinfekuojami, tai patvirtina 2017-03-13, 2017-12-15 surašyti atliktų patikrinimų aktai. Dušu asmenys, laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, naudojasi teisės aktais nustatyta tvarka, karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras teisės aktais nenumatytas. Laikino sulaikymo kamerose, karantino kamerose pareiškėjas buvo trumpą laiką, sanitariniai mazgai ten yra atitverti, nors šios kameros nelaikomos gyvenamosiomis kameromis, inventorius švarus. Rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančių, pareiškėjas skundų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis neteikė. Maitinamas pareiškėjas buvo pagal fiziologines normas. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. Z. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2018-02-02 pažymos Nr. 60/09-4540 „Dėl A. Z.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2017-01-06 iki 2018-02-05. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 27,8,5,36,93,78,9,77,103,89,92,39,34,35 kalinamas 79 dienas, po 1-5 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 18,73 kv. m kameros ploto.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 79 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas savo skunde nenurodo, jog baldai ar sanitarinis mazgas jo judėjimo laisvę būtų riboję daugiau, bei būtina, tad ši aplinkybė nevertintina. Pažymėtina, jog pareiškėjas, kaip taisyklė, kameroje buvo laikomas vienas ar dar su 1-2 asmenimis, kad kameroje, kur buvo laikomas pareiškėjas būtų 4-5 asmenys, buvo tik 5 dienas iš visų būtų 79 dienų.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-01-23 pažymoje Nr. 60/09-3123 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-03-13 pažymoje Nr. 61/04-407 „Dėl A. Z.“ nurodyta, kad nuo 2017-01-01 iki 2018-02-26 pareiškėjas A. Z. kreipėsi su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais. 2018-02-01 jis pateikė skundą dėl netinkamos patalynės (per plono, blogai kvepiančio čiužinio, nurodydamas, jog yra neįgalus, bei tą pačią dieną pateikė skundą dėl patalynės nešimo problemų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktos aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne Asmeninės sąskaitos Nr. 23 matyti, jog pareiškėjas patalyne ir minkštu inventoriumi buvo aprūpinamas pagal galiojančias normas.
Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.
Iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 apie atliktus remonto darbus matyti, jog pareiškėjo laikymo kameroje buvo atlikti remonto darbai. Kameroje Nr. 39 buvo 2017 m. 02 mėn. atliktas sienų glaistymas, dažymas, antiseptiko tepimas, lubų dažymas, naujo klozeto, praustuvės įrengimas, 2017 m. 10 mėn. kameroje Nr. 77 įrengtas klozetas, kriauklė, sutvarkytos sienos, apšvietimas.
Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti ant stogo.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2017-03-13 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 27 oro temperatūra atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 8 nevertinta dėl atviro lango, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas abiejuose kamerose atitiko reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 93 mikroklimato parametrai atitiko reikalavimus. Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai. Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė. Kameros dezinfekuojamos. 2017-04-18 surašytu patikrinimo aktu Nr. PA.6-98(16,3187,6,12) nustatyta, jog kameroje Nr. 78 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. 2017-05-19 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 77 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė nevertinti dėl atviro lango, dirbtinė apšvieta per maža, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti kameras per langus yra. Kratos patalpose vonelės švarios. Minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas. 2018-01-30 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, jog kamerose Nr. 89 santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, yra pelėsio. 2017-04-18 surašytu patikrinimo aktu Nr. PA.6-100 (16,3187,6,12) nustatyta, kad galimybė vėdinti kameras per langus yra. Kratos patalpose vonelės švarios. Minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas. 2017-12-15 surašytu patikrinimo aktu nustatyta, kad minkštas inventorius išduodamas dezinfekuotas.
Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktu, surašytu 2017-02-10 nustatė, jog maistas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvežamas tiekėjo UAB „Potema“, patiekalai pateikiami karšti, iš termosų, dėl patiekalų neatitikimo svorio normoms, antihigieniškomimis sąlygomis, esant šaltiems patiekalams skundai nepasitvirtino.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius Cheminių tyrimų protokolu, surašytu 2017-02-22, nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2502 kcal.
Pareiškėjui A. Z. yra nustatytas specialus nuolatinis slaugos poreikis nuo 2015-02-05 iki 2017-03-31,bei netektas darbingumas 85 procentai. Šiuos duomenis pateikė atsakovas, tad preziumuojama, jog šia duomenys jam yra žinomi nuo pareiškėjo patekimo į Šiaulių tardymo izoliatorių. Iš teismui pateiktos Asmens sveikatos istorijos matyti, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas apie savo stuburo traumą nurodė, pateikti medicinos dokumentų išrašai, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017-05-18, 2017-08-11, iš kurių matyti, kad pareiškėjas ramentų pagalba gali nueiti tik nedidelį atstumą, judesiai vyksta su abipuse pagalba, iš teismui pateikto 2017-06-16 medicininio pažymėjimo matyti, jog pareiškėjas juda tik su ramentų pagalba, iš teismui pateikto 2017-11-06 medicininio pažymėjimo matyti, jog pareiškėjas į teismą gali vykti neįgaliojo vežimėlyje, su ramentų pagalba gali nueiti trumpą atstumą. Pirminės gydytojų apžiūros metu nurodė, kad yra nerūkantis.
Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose, tai yra paneigta bylos medžiaga. Nustatyta, jog pareiškėjas visas 79 dienas buvo laikomas sąlygomis, kai jam buvo užtikrinamas minimalus kameros gyvenamasis plotas, ir tik 5 dienas kameroje buvo 4-5 asmenys. Kad baldai ir sanitarinis mazgas būtų riboję pareiškėjo judėjimo laisvę daugiau nei būtina, nenurodyta. Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms dalinai yra paneigti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atlikto patikrinimų išvadomis, nustatant, jog kamerose oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, patikrinimo metu pelėsio buvo rasta tik vienoje kameroje, kitose jo nebuvo,, buvo nustatytas dirbtinio apšvietimo, oro temperatūros pažeidimai, nustačius kai kuriuos pažeidimus, jie operatyviai pašalinti. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo, jog dirbtinio apšvietimo trūkumas būtų sukėlęs nepatogumus. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.
Atmestini argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, šis laikas yra nustatytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi.
Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“, kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 p. numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, tad darytina išvada, jog aliarminio iškvietimo mygtuko neįrengimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, jog nors pareiškėjas nurodo, jog administracinėje byloje Nr.A261-1802/2013 buvo nustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti mygtukai pareigūnams iškviesti, ir tai pripažinta pažeidimu, susipažinus su byla matyti, jog byloje buvo sprendžiama dėl Marijampolės pataisos namuose neįrengtų ar sugadintų aliarminio iškvietimo mygtukų.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Per mažas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, mechaninio vėdinimo nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langus.
Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, patikrinimų metu pažeidimų nustatyta nebuvo, subjektyvi pareiškėjo nuomonė dėl maisto skonio šiuo atveju įtakos neturi.
Atmestinas argumentas dėl tinkamo neaprūpinimo minkštu inventoriumi ir nedezinfekavimo, pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas minkštu inventoriumi buvo aprūpinamas pagal galiojančias normas, inventorius dezinfekuojamas.
Vertinant sąlygas laikino sulaikymo ir karantino kamerose, įvertintina tai, jog šios kameros nėra gyvenamosios kameros ir joms netaikomi higienos reikalavimai, kuriuos būtina užtikrinti gyvenamosiose kamerose. Atmestini pareiškėjo teiginiai dėl šalčio šiose kamerose, kuriuos jis grindžia 2015 -03-13 patikrinimo aktu, pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių pareiškėjas pateko tik 2017-01-06, t. y., praėjus beveik dvejiems metams po padaryto patikrinimo. Taip pat atmestinas argumentas dėl nešvarių vonelių, atlikus patikrinimus, šie faktai nepasitvirtino. Pažymėtina, jog šiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas neilgai, tad toks poveikis traktuotinas kaip trumpalaikis.
Karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras teisė aktais nėra privalomas, tad šis argumentas taip pat atmestinas.
Atmestini argumentai dėl spaudo dėjimo ant vokų, duomenų, jog tai pažeistų nustatytą tvarką, nėra, prašymų dėl tokio išskirtinumo pareiškėjas neteikė.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Nėščioms moterims, nepilnamečiams, neįgaliesiems ir ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Tokiu būdu, šis teisinis reglamentavimas nurodo atsakovo pareigą neįgaliam asmeniui sudaryti tokias buities sąlygas, kurios, esant asmeniui neįgaliam, leistų užtikrinti tokias jo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas, jog dėl savo neįgalumo jis nepatirtų papildomų sunkumų.
Nors atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjas pirminės apžiūros metu būtų informavęs apie savo neįgalumą, specialų nuolatinį priežiūros poreikį ar transporto išlaidų poreikį, šis teiginys yra paneigtas bylos medžiaga. Pats atsakovas prie savo atsiliepimo pateikė Darbingumo lygio nustatymo pažymą, Specialiųjų poreikių nustatymo medžiagą, iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjas gali judėti tik su kitų asmenų ar ramentų pagalba, į teismą galėjo būti pristatytas tik su neįgaliojo vežimėliu. Pirminės apžiūros metu pareiškėjas apie savo turėtą stuburo traumą nurodė. Esant šiems akivaizdiems neįgalumo požymiams, atsakovas turėjo pareigą imtis priemonių įsitikinti, ar jo veiksmai, apgyvendinant pareiškėją kamerose, kurios nėra pritaikytos neįgaliesiems, nepažeis nurodytų teisės normų, o ne laukti, kol pareiškėjas teiks skundus ar prašymus, tad teismas laiko nustatyta, jog atsakovas nesiėmė visų reikalingų priemonių, užtikrinančių pareiškėjo kaip neįgalaus asmens laikymą tardymo izoliatoriuje, tuo pačiu sukeldamas jam papildomus nepatogumus. Šie nepatogumai apima ir minkšto inventoriaus nešiojimą, galimybę pasinaudoti pasivaikščiojimo kiemeliais, skambinimą telefonu, buvimą gyvenamosiose kamerose, pasinaudojimą dušu. Atmestini argumentai dėl netinkamo dušo įrengimo, kadangi pats pareiškėjas nurodo, jog naudotis dušu negalėjo, bei dėl negalėjimo pasinaudoti kirpykla, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo 79 dienas, tačiau su pertraukomis, ne ilgiau kaip po 11 dienų, tad nėra pateikta įrodymų, jog per 11 dienų jam buvo atsiradusi būtinybė naudotis kirpyklos paslaugomis.
Vertinant pareiškėjo buvimą kartu su rūkančiais asmenimis, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog Šiaulių tardymo atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir pagal tai sprendžia jo patalpinimą į gyvenamąsias patalpas. Atkreiptinas dėmesys, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, pareiškėjas pirminės apžiūros metu nurodė, kad jis yra nerūkantis, kokiu būdu atsakingi pareigūnai nusprendė, jog jis gali būti patalpintas į kamerą su rūkančiais, teismui duomenų pateikta nėra, kaip nėra ir pateikta duomenų, jog jis buvo patalpintas į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Tokiu būdu, teismas laiko nepaneigtu pareiškėjo nurodymą, jog jis buvo kaip nerūkantis patalpintas į kamerą su rūkančiais asmenimis. Vėlesnių nusiskundimų nebuvimas nepaneigia atsakingų pareigūnų pareigos prieš patalpinant asmenį į kamerą išsiaiškinti jo žalingus įpročius ir pagal tai spręsti jo paskyrimo klausimą, ir gali turėti reikšmės tik nustatant neturtinės žalos dydį.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Sprendžiant dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas visą laiką būtų laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, tad šios abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (buvimas kamerose, kur jam teko per mažas gyvenamasis plotas ar kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, atkreipiant dėmesį į tai, jog kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose iš esmės buvo užtikrinamos, į tai, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo neilgai, 79 dienas, ir su pertraukomis, tačiau ypatingai atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nevykdė savo pareigų, susijusių su pareiškėjo neįgalumu, nesiėmė visų reikalingų priemonių, esant akivaizdiems neįgalumo požymiams, jog būtų užtikrinamas pareiškėjo kaip neįgalaus asmens laikymas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, bei atmestinai atlikus pareigą išsiaiškinti žalingus įpročius ir pagal tai paskirti gyvenamąją kamerą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjui priteistinas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius teismo rūmus.