- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-430-182/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00352-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nina Butnorienė
- Pažeidėjas
- T. Z.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriausiant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Z., teismo posėdyje išnagrinėjusi T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Z. 2014 m. rugpjūčio 11 d. apie 17.35 val. M. K. Čiurlionio g., Druskininkų m., neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs, vairavo A. J. vardu registruotą automobilį Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas PCA draudimu, ir tuo T. Z. pažeidė KET 14, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d., 123 str. 5 d.
Pažeidėjas T. Z. dėl pažeidimų padarymo kaltu prisipažįsta, gailisi.
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
T. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis padarė KET pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d., 130 str. 1 d.
Pagal ATPK 130 str.1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213)). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2184/2011, N63-2972/2010, N16-2330/2007 ir kt.). T. Z. kaltė, padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad jis nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusią ir stabdžiusią kitą transporto priemonę, apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Svarbu pažymėti, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymima, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad pagal minėtą KET punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Bylos duomenimis nustatyta, jog D. A. transporto priemonei VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žala nepadaryta. VĮ „Registra“ registro duomenimis Automobilis Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. J. vardu, tačiau iš A. J. paaiškinimo matyti, jog ji minėtą automobilį pardavė T. Z., tai patvirtina ir pažyma apie pasikeitusių duomenų registravimą bei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, todėl laikytina, jog 2014 m. rugpjūčio 11 d. automobilio savininkas buvo T. Z.. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar padaryta turtinė žala bet kokiam kitokiam eismo įvykio vietoje buvusiam turtui, todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo eismo įvykio, todėl pareiga apie įvykį T. Z. pranešti policijai neatsirado. Tačiau pažymėtina, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paties T. Z. paaiškinimas, policijos pareigūnų J. Š. ir R. D. tarnybiniai pranešimai, patvirtina, jog T. Z. pažeidė KET taisykles, t. y., vairavo PVC neapdraustą automobilį, neįgijęs teisės vairuoti. ATPK 284 str. numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. Z. veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog T. Z., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, todėl nagrinėjamu atveju jo veiksmai iš ATPK 130 str. 1 d. perkvalifikuotini pagal ATPK 128 str. 1 d., pašalinant iš kaltinimo tą kaltinimo dalį, kad apie įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino bei pažeidė KET 231.1. punkto reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (praeityje administracine tvarka baustas, duomenų apie teistumą byloje nėra). Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pažeidėjas padarytus pažeidimus pripažino, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta(ATPK 32 str.). Įvertinus visas bylos aplinkybes, už padarytus pažeidimus skirtina sankcijos ribose numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. Z. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., skirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.
Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., T. Z. skirti 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinus, galutinę nuobaudą T. Z. skirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.